Medienos tvirtinimo gaminių asortimentas nuolat didėja, jis vis papildomas ir tobulinamas. Konstruktoriai atranda vis naujų tvirtinimo mechanizmų bei principų, kuria naujas sujungimo dalis bei naujausias technologijas, padedančias tvirtinimo detalėms išlikti kuo ilgaamžiškesnėmis. Milžiniškame metalo gaminių asortimente nepasiklysti kartais sunku ne tik mėgėjui, bet ir patyrusiam profesionalui. Tačiau planuojant bei realizuojant įvairius statybos bei remonto planus, vertėtų orientuotis didžiuliame tvirtinimo gaminių sąraše. Nuo 0,5 iki 10 proc. visų medienos darbų kainos tenka tvirtinimo detalėms.
Bendrieji tvirtinimo elementų aspektai
Tvirtinimo elementą lauke veikia korozija, todėl laukui naudojami tvirtinimo elementai atsparūs išoriniams veiksniams. Dažniausiai naudojama apsauga nuo korozijos - cinkavimas. Apsauginis cinko padengimas būna dviejų rūšių: karšto cinko (sluoksnio storis 50-150 mikronų) bei elektrinio cinkavimo (sluoksnio storis 5-35 mikronai). Cinkas geležiai yra anodas, kuris susidariusioje galvaninėje poroje sąlygoja cinko nykimą išsaugant pagrindinį metalą. Cinko nykimas daugiausia susijęs su eksploatacijos sąlygomis ir sudaro apie 1,0 - 1,5 mk per metus neagresyvioje aplinkoje ir 6-8 mk pramoninėje aplinkoje. Antikorozinis cinko stabilumas gali būti didinamas apdorojant gaminį chromo rūgšties tirpalu. Tokios apsauginės plėvelės neįmanoma net nubrozdinti. Šitaip padengti gaminiai vadinami „geltonai pasivuotais". Šis padengimas pasižymi geromis antikorozinėmis savybėmis ir padidina lakų ir dažų lipnumą. Plėvelės kokybė nustatoma vizualiai, spalva keičiasi nuo šviesiai geltonos iki rožinės ir violetinės. Be cinkuotų, naudojamos ir nerūdijančio plieno vinys, kurios ypač tinka stogo grebėstams prikalti.
Nagrinėjant šią charakteristiką, daugelis tvirtinimo elementų skiriasi krūvio dydžiu bei porūšiu. Krūvio dydis tvirtinimo elementui - tai svoris, kurį gaminys privalės „išlaikyti". Krūvis laikui bėgant gali keistis arba ne (statinis arba dinaminis krūvis), krūvis gali būti skirtingų krypčių (išilgai nukreiptas - plėšiantis krūvis, skersinis krūvis - nupjaunantis, kampinis krūvis - tai skersinis ir išilginis krūviai kartu). Dažnai pasitaiko, kad tvirtinimo elemento detalė būna matomose vietose. Dekoratyvinės dangos gaminiams suteikia gražesnę išvaizdą. Tam naudojami varis, nikelis bei chromas.
Vinys - universalus tvirtinimo elementas
Vinis - paprasčiausia ir viena pigiausių bei praktiškiausių stalių ir dailidžių naudojamų tvirtinimo elementų. Nuo XIX a. vinys gaminamos iš valcuotos vielos, kuri supjaustoma pagal reikiamą ilgį ir formuojama galvutė. Tuo pačiu metu formuojamas vinies smaigalys. Priklausomai nuo tipo, vinių gamybai naudojama viela gali būti ir plieninė, cinkuota. Vinys parduodamos supakuotos pagal svorį arba vienetais. Ženklinimas ant pakuotės paprastai nurodo vinių dydį. Pavyzdžiui, užrašas ant pakuotės «38/100» reiškia, kad vinys yra 3,8 mm skersmens, o jų ilgis - 100 milimetrų. Nurodomos įvairios vinių rūšys, pavyzdžiui: nerūdijančio plieno rievėtos mažos vinys, paletinės vinys, sraigtinės vinys (skirtos grindinių lentų ir grebėstų tvirtinimui), bei vinys viniakalėms.
Vinys paprastai įkalamos plaktuku smogiant į galvutę, kad smūgio kryptis sutaptų su vinies išilgine ašimi. Jei smūgis įstrižas, vinis gali sulinkti ar visiškai užlinkti. Kartais vinių galvutės specialiai užlenkiamos (pvz., jei vinys yra per ilgos, ir sukalant visą vinį jos smaigalys pasirodytų kitoje lentos pusėje). Jei vinis gana stora, neretai prieš tai jai išgręžiama skylė siekiant išvengti medienos skilimo. Angos turi būti mažesnės už vinių skersmenį. Šis būdas turi dar vieną privalumą - galima sumažinti medienos storį, o tai padeda sutaupyti medžiagų.
Statybinių plėvelių tipai ir jų savybės
Profesionalams, ir ne tik jiems, susigaudyti statybinių plėvelių rinkoje būtina, nes teisingas plėvelės parinkimas ir naudojimas užtikrina namo konstrukcijų - stogo ir sienų termoizoliaciją, sandarumą bei ilgaamžiškumą. Konstruktorius, atsižvelgdamas į naudojamas medžiagas, pastato paskirtį, aplinką, nurodo plėvelės tipą techniniame darbo projekte. Tam, kad nesusipainiotume, pirmiausia turėtume nepainioti terminų. Dažniausiai painiojamos plėvelės ir terminai - tai difuzinė, garo izoliacijos, hidroizoliacinė, vėjo izoliacinė ir antikondensacinė plėvelės. Iš esmės visi plėvelių pavadinimai teisingi, rodantys naudojimo paskirtį ir vyraujančią savybę.
Difuzinės plėvelės ir membranos
Difuzinės plėvelės arba membranos yra naudojamos apsaugoti termoizoliacinį sluoksnį nuo vėjo ir drėgmės įsiskverbimo. Šios plėvelės naudojamos įrengiant vėdinamus fasadus. Jų ypatybė yra maksimalus laidumas vandens garams. Vandens garų molekulės, esant minimaliam pasipriešinimui, iškeliauti iš sienos konstrukcinių elementų ir termoizoliacinio sluoksnio. Tokiu būdu yra sumažinama pelėsio atsiradimo bei izoliacinio sluoksnio drėkimo rizika. Pagrindinė šių medžiagų funkcija - apsaugoti konstrukciją nuo vandens patekimo į izoliacinį sluoksnį arba ant sienos konstrukcijų, o jei drėgmė yra atsiradusi tuose sluoksniuose, tai medžiaga leidžia garams patekti į ventiliacinį tarpą, įrengtą tarp fasado apdailos sluoksnio ir difuzinės plėvelės. Jeigu sienos konstrukcijoje nepanaudota jokia nuo vandens apsauganti membrana arba ji sudėta netinkamai, tuomet kyla didžiulė rizika, kad vanduo pateks ant sienos ir ilgainiui negrįžtamai sugadins apšiltinimo sluoksnį.
Šiuolaikinės difuzinės membranos gaminamos naudojant pažangias technologijas, pavyzdžiui, mikro poras turinti neaustinė medžiaga (technologija „flash-spunbond“, sukurta 1967 m.). Patys populiariausi gaminiai yra gaminami mikro poras turinčia neaustine medžiaga ir mikro poras turinčia medžiaga, sutvirtinta neaustiniu sluoksniu. Svarbiausias difuzinės plėvelės komponentas yra funkcinis sluoksnis. Kai kurios difuzinės plėvelės yra vienasluoksnės, sudarytos tik iš ištisinio funkcinio sluoksnio, o kiti gaminiai yra pagaminti iš trijų ar keturių tarpusavyje sujungtų medžiagų sluoksnių. Daugiasluoksnių plėvelių funkcinis (dar vadinamas darbinis) sluoksnis visuomet būna paslėptas viduje. Minėtasis darbinis/funkcinis sluoksnis yra tiesiogiai atsakingas už apsaugą nuo vandens patekimo į sienos konstrukciją ir nuolatinį laidumą vandens garams. Remiantis naujausiais tyrimais, membranų ilgalaikiškumas tiesiogiai priklauso nuo funkcinio sluoksnio storio. Šis matmuo pateikiamas gamintojų techninių duomenų lentelėse ir išreiškiamas mikronais (μm). Kuo funkcinis sluoksnis storesnis, tuo jis atsparesnis aplinkos poveikiams, tokiems kaip karštis, UV spinduliai ar vėjo apkrova.
Pagrindinės difuzinių plėvelių savybės:
- Laidumas garams (Sd vertė): Išreiškiamas metrais ir nurodo difuzinių membranų veiksmingumą bei galimybę išleisti garus iš konstrukcijos. Ši funkcija ypač svarbi, kai konstrukcijoje atsiranda drėgmės ir ją reikia pašalinti, siekiant išvengti neigiamo poveikio konstrukcijai, termoizoliacinei medžiagai ir sienos ilgalaikiškumui.
- Atsparumas vandeniui: Pati svarbiausia membranų ypatybė yra visapusė ir ilgalaikė apsauga nuo vandens patekimo ant konstrukcijos elementų ar izoliacinio sluoksnio. W1 klasės gaminiai yra tinkami naudoti pastatų sienų konstrukcijose ir nelaidūs vandeniui (pagal EN 1928 standartą). W2 ir W3 klasės gaminiai yra laidūs vandeniui ir sienų konstrukcijose nenaudojami. Svarbu atkreipti dėmesį į atsparumo vandeniui klasę po gaminių dirbtinio sendinimo UV spinduliais ir karščiu.
- Atsparumas UV spinduliams: Medžiagos atsparumas tiesioginiams UV spinduliams turi didelę įtaką gaminio kokybei ir statybų eigai. UV spinduliuotė ardo funkcinį sluoksnį, todėl svarbu planuoti darbus taip, kad difuzinė membrana kuo trumpiau būtų atvira šiems spinduliams. Nors daugelis membranų gali būti atviros iki keturių mėnesių, tokia praktika nerekomenduojama.
- Atsparumas temperatūrai: Daugumos difuzinių plėvelių atsparumo temperatūrai ribas apibrėžia normatyviniai dokumentai. Gaminys turi būti atsparus nuo -40 °C iki +100 °C temperatūrai, ypač kai montuojama po metaline ar tamsios spalvos fasado danga, kurioje patiriama žymių temperatūros skirtumų.
- Membranos pailgėjimas esant didžiausiai tempimo jėgai: Nurodo, kiek membrana gali pailgėti (procentais) veikiama maksimalių tempimo jėgų. Tampri membrana, veikiama vėjo, ilgainiui gali negrįžtamai ištįsti, o užsandarintos užlaidos atsiklijuoti arba membrana gali pradėti liestis prie fasado apdailos ir mechaniškai sudilti.
- Reakcijos į ugnį klasė: Daugelis tipinių difuzinių membranų pasižymi E ir F klasėmis. Pastatuose, kuriems keliami padidinti gaisrinės saugos reikalavimai, gali būti naudojami gaminiai turintys B-s1,d0 (pagal EN 13501-1) reakcijos į ugnį klasę. Svarbu, kad membranos būtų ištirtos laisvai kabant.
Renkant difuzinę plėvelę reiktų atkreipti dėmėsį į plėvelės darbinio/ funkcinio sluoksnio storį, atsparumą UV spinduliams, atsparumą temperatūrai (ypatingai aktualu stoguose po skarda), gamintojo suteikiamą garantinio laiko trukmę. Laidumas garams priklauso nuo temperatūros ir kitų atmosferos veiksnių.
Garo izoliacinės plėvelės
Dar viena plėvelių grupė - vadinamos metalizuotos plėvelės. Tipinė polietileno membrana sukuria apie 30-60 metrų barjerą garui, o garo membrana su aliuminiu gali sukurti net iki 2000 m garo barjerą. Garo izoliacinės membranos su aliuminio sluoksniu suteikia papildomą „termoso efektą“, kai jos atspindi šilumą atgal į pastatą ir taip padeda taupyti išlaidas šildymui. Renkant tokio tipo membraną labai svarbu atkreipti dėmesį į gamintojo deklaruojamą spinduliavimo (emisijos) lygį. Kuo šis rodiklis arčiau 0, tuo daugiau produktas gali atspindėti šilumos. Jeigu šio rodiklio nėra nurodyta produkto Techninėje gaminio lentelėje, vertėtų suabejoti dėl produkto patikimumo ir kokybės.
Plėvelių tvirtinimo metodai statybose
Difuzinių plėvelių montavimas
Sienoms naudojamos kiek pigesnės priešvėjinės plėvelės. Profesionalams, ir ne tik jiems, susigaudyti statybinių plėvelių rinkoje būtina, nes teisingas plėvelės parinkimas ir naudojimas užtikrina namo konstrukcijų - stogo ir sienų termoizoliaciją, sandarumą bei ilgaamžiškumą. Difuzinė plėvelė tvirtinama ant gegnių. Daromas vėdinimo tašelis ir ant jo tvirtinamas grebėstas. Tvirtinama rievėtomis vinimis, geriausia nerūdijančio plieno. Difuzinės plėvelės tvirtinimui rekomenduojama ne mažiau kaip 4 vnt. mūrvinių į 1 m2 paviršiaus. Minimalus mūrvinės atstumas nuo plėvelės juostos krašto - ne mažesnis kaip 70 mm. Geresniam plėvelės fiksavimui rekomenduojama panaudoti mūrvines juostų persidengimo vietose. Laikiklių išlindimo ir juostų persidengimo vietas galima suklijuoti klijuojančiomis juostomis butilo ir kaučiuko pagrindu, taip pat tomis pačiomis juostomis suklijuojamos susijungimų su langais ir durimis vietos.
Tvirtinant difuzinę plėvelę prie medinio karkaso, plėvelė išvyniojama statmenai statramsčiams ir prie jų tvirtinama apkabomis 300-500 mm žingsniu. Po to rekomenduojama įrengti kontragrebėstus taip užtikrinant papildomą tarpelį bei patikimą konstrukcijos medžiagos tvirtinimą. Tarp difuzinės plėvelės ir šilumos izoliacijos nerekomenduojama palikti tarpo.
Difuzinės plėvelės ilgaamžiškumas priklauso ir nuo teisingo montavimo. Jei montavimo metu bus vaikštoma ir kalama nuo vėdinimo tašelių tai gali išsidraskyti didesnės vinukų skylės. Difuzinė plėvelė gana dažnai būna pažeidžiama paukščių, vamzdžių ir pelių. Viena iš sudėtingiausių vietų ir dažnai statybininkų paliekama "vėdintis" yra difuzinės plėvelės jungimas su sienos priešvėjine plėvele. Šlaitiniame stoge reikia apeiti išsikišusias gegnes. Todėl prieš montuojant stogo plėvelę jau turi būti sumontuotas bent vienas sluoksnis sienos plėvelės. Difuzinė stogo plėvelė klijuojama ant stogo plėvelės. Sienos plėvelė apeina gegnes ir yra sandarinta stingstančia mastika, pavyzdžiui, Sudal Tight Hybrid, kuri išdžiuvusi pavirsta į patikimą plėvelę. Tarpusavyje stogo ir sienos plėvelė suklijuojama Vapuorseal elastingais klijais.
Difuzinė plėvelė montuojama, kai ant gegnių galų uždedamas laštakis. Ištiesiama ir išlyginama viena difuzinės plėvelės juosta. Ant laštakio dažniausiai būna gamykloje priklijuota lipni juosta. Prie jos bus klijuojama difuzinė juosta. Pradžioje ištiesiama difuzinę plėvelę ir ištraukiama klijų apsauginė juosta, prispaudžiama. Dedami vertikalūs vėdinimo tašeliai, kurie turi būti su vinių juosta. Tada dedami ir tvirtinami grebėstai. Grebėstų tipas ir tarpai priklauso nuo vėliau naudojamos stogo dangos tipo. Grebėstai yra 50 x 50 tašai. Vėdinimo tašelių ilgis 120 - 150 centimetrų. Galima kloti tik po vieną eilę ir po to padaryti priėjimą užkalus grebėstus. Tarpusavyje difuzinės plėvelės turi būti suklijuojamos. Dažniausiai tai būna gamyklinė klijuojanti juosta ties persidengimu.
Šiltnamio plėvelių pasirinkimas ir tvirtinimas
Kiekvieną pavasarį ūkininkai, sodininkai, daržininkai pradeda ruoštis pavasario darbams, kuriems reikalingi patikimi ir efektyvūs sprendimai šiltnamių įrengimui. Šiltnamių konstrukcijoms naudojamos įvairios medžiagos - nuo medienos iki plastikinių vamzdžių, priklausomai nuo biudžeto, reikalingo dydžio, auginimo laikotarpio ir auginamų kultūrų. Lengviausiai, greičiausiai pastatomi ir pigiausi šiltnamiai yra iš plastikinių vamzdžių. Pavyzdžiui, arkinio šiltnamio (3x6m) iš plastikinių vamzdžių ir plėvelės kaina gali siekti apie 70 Eur su papildomomis montavimo medžiagomis.
Šiltnamių konstrukcijos ir plėvelės pasirinkimas
Rekomenduojama naudoti agro audinį / agrotekstilę šiltnamio viduje, ant žemės. Tai iš polipropileno juostelių supinta plėvelė, kuri klojama ant dirvos prieš sodinant daigus. Užklojus šį audinį, jame iškerpamos skylės sodinimui. Agro audinys pasižymi geru vandens pralaidumu, apsauga nuo kenkėjų bei nepageidaujamų augalų ir žolių augimo. Laistymo metu audinys apsaugo dirvą nuo suplukimo, užtikrindamas tolygų vandens įsigėrimą. Agro audinys būna įvairių pločių (nuo 40 cm iki 4,50 metrų) ir dažnai turi įpintus kvadratų formos žymėjimus, palengvinančius skylių iškirpimą.
Šiltnamio plėvelę reikėtų rinktis atsižvelgiant į planuojamą šiltnamio eksploatacijos laikotarpį ir tai, ar plėvelė bus nuimama žiemą. Būtina naudoti UV spinduliams atsparią plėvelę (dar vadinamą stabilizuota plėvele), kuri ilgiau atlaikytų saulės poveikį. Stabilizuota plėvelė gaminama melsvo atspalvio, kuris išskleidus plėvelę būna vos matomas ir ilgainiui beveik išnyksta. Plėvelės skirstomos pagal storį (mikronais) ir pagal numatytą sezonų skaičių (pvz., UV5 - 5 sezonai, UV10 - 10 sezonų, UV12 - 12 sezonų). Profesionalios plėvelės, gaminamos su papildomomis žaliavomis (pvz., EVA), pasižymi didesniu tvirtumu, elastingumu, atsparumu ir ilgaamžiškumu.
- Jei šiltnamį planuojama turėti 1-2 metus, galima rinktis 100 mikronų storio plėvelę.
- Šiltnamiui, kuris stovės 2-3 metus, reiktų rinktis 120 mikronų.
- 3-5 metams - 150 mikronų arba 200 mikronų plėveles.
- 300 mikronų plėvelė tarnaus apie 4-5 metus ir tinka pavojingesnėms vietovėms su stipriais vėjais ar krentančiomis šakomis.
- Tvirtoms, ilgaamžėms konstrukcijoms (8-9 metams) tinka EVA plėvelės.
Be minėtų, yra ir burbulinė šiltnamių plėvelė, naudojama plėvele dengtų arba stiklinių šiltnamių sandarumui užtikrinti. Ji gaminama iš 5-ių sluoksnių polietileno (plėvelė-burbulas-plėvelė-burbulas-plėvelė) ir yra 8 mm storio, pasižyminti puikiomis termoizoliacinėmis savybėmis dėl oro tarpų. Anksčiau populiarios armuotos šiltnamių plėvelės su tinkleliu, deja, dažnai išdega nuo karščio per palyginti trumpą laiką, palikdamos tik tinklelį.
Plėvelės tvirtinimas GreenClick profiliu
GreenClick tvirtinimo profilis - tai patikimas, praktiškas ir modernus sprendimas, leidžiantis greitai ir lengvai pritvirtinti šiltnamio plėvelę prie konstrukcijos. Šis profilis gali būti pagamintas iš kokybiško aliuminio arba tvirto plieno, todėl pasižymi ilgaamžiškumu ir atsparumu aplinkos poveikiui. Pagrindinis GreenClick profilio pranašumas - speciali viela, skirta plėvelės fiksavimui. Jos dėka plėvelė tvirtinama be jokių pažeidimų: nereikia naudoti varžtų ar pradurti plėvelės, todėl išvengiama plyšimų ir greitesnio nusidėvėjimo. Tai ne tik užtikrina estetiškesnį vaizdą, bet ir prailgina plėvelės tarnavimo laiką.
Montavimo eiga:
- Pasiruošimas montavimui: Pasirinkite tvirtinimo vietą ant šiltnamio konstrukcijos. Profilis gali būti tvirtinamas prie medinių, plastikinių ar metalinių paviršių.
- Profilio tvirtinimas: Aliumininį arba plieninį GreenClick profilio lovelį pritvirtinkite prie šiltnamio konstrukcijos naudodami savisriegius varžtus. Rekomenduojamas atstumas tarp tvirtinimo taškų - kas 30-50 cm, priklausomai nuo konstrukcijos tvirtumo. Jei vieno profilio ilgio nepakanka, sekantį lovelį tiesiog priglauskite prie pirmojo galais.
- Plėvelės tvirtinimas prie GreenClick profilio: Plėvelė ištempiama virš konstrukcijos ir užklojama ant sumontuoto GreenClick profilio lovelio. Tuomet į lovelį įspraudžiama speciali profilio viela, kuri tvirtai prilaiko plėvelę. Viela įstatoma zigzaginiais judesiais, tolygiai spaudžiant per visą lovelio ilgį. Svarbu, kad viela būtų tinkamo ilgio - jei jos galai per ilgi, perteklinę dalį paprasčiausiai nukirpkite replėmis.
- Šiltnamio durų ir langų formavimas: Duris ir langus šiltnamyje galima lengvai suformuoti naudojant tą patį GreenClick tvirtinimo profilį. Plėvelę pritvirtinkite prie konstrukcijos aplink durų rėmą, o vėliau plėvelę galima atidžiai iškirpti pagal durų kontūrą. Langai formuojami analogiškai.
Dideli šiltnamiai, dar vadinami šiltnamių tuneliais, kurių ilgis gali siekti net 30 ar 50 metrų, taip pat sėkmingai naudoja GreenClick plėvelės tvirtinimo profilį su viela šonų ir galų tvirtinimui. Durys ir langai taip pat suformuojami naudojant šį profilį. Kalbant apie šiltnamio galinių sienų užbaigimą bei durų/langų suformavimą užtempus plėvelę ant konstrukcijos, įprastai tam naudojama mediena (lentos, tašai). Tačiau GreenClick profilis siūlo patogesnį ir plėvelės nepažeidžiantį būdą.
Šiltnamio plėvelės ilgaamžiškumo veiksniai
Būtina suprasti, kad plėvelės tarnaus tiek, kiek iš jų tikimasi tik tuomet, jeigu šiltnamio konstrukcija yra patikima - nekliba, jos nedrąsko vinys, medsraigčiai ar kitos konstrukcijos detalės. Taip pat nekrenta ant šiltnamio kokie nors pašalinai daiktai (pavyzdžiui, medžių šakos), nedrąsko ir nekapoja kokie nors gyvūnai (pavyzdžiui, katės, varnos). Žiemos metu, jeigu prisikaupia sniego ant plėvelės, reikia jį nuvalyti. Priešingu atveju, gali neatlaikyti ne tik plėvelė, bet ir šiltnamio konstrukcija. Dar plėvelės tarnavimo laiką sumažina netinkamai pastatytas šiltnamis, t. y., kai būna per didelis tarpas tarp šiltnamio arkų. Optimaliausias tarpas tarp arkų yra 60-70 cm.
UV stabilizuotos plėvelės šiltnamiams dažniausiai gaminamos 6 metrų pločio, nes būtent tokio pločio reikia, kad apjuosti šiltnamio arką. Šiltnamio vamzdis būna 5,5 metro ilgio, o iš jo susiformuoja arka, kurios aukštis apie 2 metrus, o plotis apie 3 metrus. Taigi 6 metrai (standartinis plėvelės plotis) apjuosia arką, o pagal šiltnamio ilgį perkamas plėvelės kiekis.
tags: #pleveles #tvirtinimo #vinys