Lietuvos keliuose sparčiai diegiamos ir plečiamos vidutinio greičio matavimo sistemos, kurių skaičius iki 2026 m. pirmosios pusės planuojama dar padidinti. Šiuo metu valstybinės reikšmės keliuose veikia 134 vidutinio greičio matavimo sistemos ir 78 momentiniai greičio matuokliai, iš viso 212 įrenginių. Šios sistemos keičia vairuotojų įpročius ir reikalauja didesnio budrumo, mat baudą galima gauti ne tik už momentinį, bet ir už visame ruože viršytą greitį.
Kaip veikia vidutinio greičio matuokliai?
Vidutinio greičio matavimo sistemos, dar žinomos kaip sektorinio greičio matuokliai, veikia gana paprastu, tačiau efektyviu principu. Ruožo pradžioje ir pabaigoje stovi kameros su numerių atpažinimo technologija. Pirmoji kamera užfiksuoja automobilio numerį ir tikslų važiavimo pro ją laiką. Antroji kamera, esanti ruožo pabaigoje, atlieka tą patį. Sektorinio greičio sistema, remdamasi atstumu tarp kamerų ir užfiksuotu laiku, apskaičiuoja vidutinį automobilio greitį.
Jei tą atstumą automobilis įveikė per trumpiau nei matematiškai leidžia nustatytas greitis, sistema tai identifikuoja kaip pažeidimą. Esminis skirtumas nuo stacionaraus taškinio matuoklio yra tas, kad vidutinio greičio matuokliams nepakanka pristabdyti tik prieš pat kamerą ar ruožo viduryje. Net jei pirmąjį kilometrą, tarkime, 5 km ilgio ruože, kuriame leistinas greitis yra 120 km/val., įveikėte 140 km/val. greičiu, likusius keturis kilometrus turėsite važiuoti apie 115-116 km/val., kad bendras vidurkis išliktų ties leistina riba.
Prieš įvažiuojant į kiekvieną sektorinio greičio kontrolės ruožą, vairuotojus įspėja specialūs kelio ženklai, informuojantys apie greičio matuoklius ir ruožo, kuriame matuojamas greitis, ilgį. Pavyzdžiui, 4873 metrų atkarpoje, kur leistinas greitis yra 90 km/val., vidutinis greitis neturi viršyti 88 km/val., kad nebūtų pažeistos Kelių eismo taisyklės. Tai reiškia, kad tokią atkarpą privalu įveikti ne greičiau nei per 3 minutes.
Vidutinio greičio matuoklių įdiegimas ir plėtra Lietuvoje
Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) atkreipia dėmesį, kad greičio palaikymo sistemos tikslas nėra bausti, svarbiausia - užtikrinti eismo saugą bei skatinti vairuotojus važiuoti leistinu greičiu, nes greičio viršijimas yra viena iš pagrindinių skaudžių eismo įvykių priežasčių. Preliminariais duomenimis, apie 70 proc. eismo įvykių įvyksta dėl greičio viršijimo.
Nors buvo skelbta, kad vidutinio greičio matuokliai turėtų pradėti veikti jau anksčiau, darbus sulėtino su metrologine patikra susiję keblumai. Laikinasis LAKD vadovas Vitalijus Andrejevas anksčiau minėjo: „Susidūrėme su keblumais dėl metrologinės patikros. Po konkurso pasirašėme sutartį su konkursą laimėjusia bendrove, tačiau paaiškėjo, kad ji negali tinkamai atlikti patikros dėl netikslumų metodikoje.“ Vėliau buvo tikimasi, kad per mėnesį 25 sektorinio greičio matavimo sistemos bus paleistos veikti.
Pradėjusi veikti sektorinio greičio matavimo sistema Lietuvoje yra tik vienas iš planuojamų pokyčių. Be pirminio tikslo - matuoti vidutinį transporto priemonės greitį, ateityje bus galima tikrinti, ar automobilis yra draustas, ar atlikta jo techninė apžiūra ir ar nėra ieškomas kitose valstybėse. Taip pat planuojama, kad sistema leis patikrinti, ar transporto priemonių vairuotojai sumokėjo kelių mokesčius.
Šiuo metu navigacinių programėlių žemėlapiai su žinomais matuokliais gali nebeatitikti realybės. Specialistų vertinimu, matuoklių perkėlimo politika ten, kur jų dar nėra, yra efektyvesnė nei paprastas tinklo plėtimas. Vairuotojams tai reiškia, kad pasitikėjimas „žinomu“ maršrutu mažėja, o saugiausias sprendimas lieka tas pats: laikytis leistino greičio nuo pirmo ruožo metro iki paskutinio.
Pirmosios baudos ir statistika: Kauno patirtis
Prieš keletą metų Kaune, ruožuose nuo Tunelio g. iki Žuvinto g. sankryžos ir nuo Tunelio g. iki Girstupio g., buvo įrengtos pirmosios vidutinio greičio matavimo kameros. Kol kas Kauno mieste oficialiai įrengta viena vidutinio greičio matavimo sistema, esanti Tunelio gatvėje. Ilgą laiką Tunelio g. vidutinis greitis buvo matuojamas tik viena kryptimi.
Policijos atstovė Jorūnė Liutkienė portalui „Kas vyksta Kaune“ nurodė, jog Policijos departamento kelių valdybos Administracinių nusižengimų registro duomenimis, 2023 m. Tunelio gatvėje įrengta sistema užfiksavo 619 greičio viršijimo atvejų. O 2024 m., iki gruodžio 1 d., buvo užfiksuoti 432 greičio viršijimo atvejai. Taigi, nors kameros pažeidėjus fiksuos dar vieną mėnesį, pažeidimų skaičius sumažėjo apie 30 proc. Tai rodo, kad vairuotojai šią vietą įsidėmėjo ir Tunelio gatve važiuoja kiek ramiau.
Policija neveda atskiros statistikos, kiek užfiksuotų asmenų buvo patraukti administracinėn atsakomybėn ir gavo baudas. Anot policijos atstovės, dažniausiai fiksuojamas greičio viršijimas iki 30 km/val. Už greičio viršijimą iki 30 km/val. gresia bauda iki 90 eurų. Vairuotojai, viršiję greitį ruožuose, kuriuose sumontuotos minėtos sistemos, jau sulaukia ir baudų. Pažeidimo protokolas siunčiamas tokia pat tvarka, kaip ir užregistravus greičio viršijimą stacionariu greičio matuokliu, teigiama pranešime žiniasklaidai.
Baudos už greičio viršijimą ir griežtesnės sankcijos
Baudos už greičio viršijimą Lietuvoje priklauso nuo viršyto greičio masto ir transporto priemonės tipo. Nuo 2025 m. galioja šie dydžiai pagal ANK 416 straipsnį:
| Nusižengimas (Nustatyto greičio viršijimas) | Bauda (Eur) | Teisių atėmimas (mėn.) |
|---|---|---|
| Visiems vairuotojams | ||
| iki 10 km/h | įspėjimas | - |
| 11 - 20 km/h | 12 - 30 | - |
| 21 - 30 km/h | 30 - 90 | - |
| 31 - 40 km/h | 120 - 170 | - |
| 41 - 50 km/h | 170 - 230 | - |
| daugiau kaip 50 km/h | 450 - 550 | 1-6 |
| Pradedantiesiems (stažas iki 2 metų), motociklų, žmonių ir krovinių vežėjams | ||
| 31 - 40 km/h | 120 - 170 | 3-6 |
| 41 - 50 km/h | 170 - 230 | 6-12 |
| daugiau kaip 50 km/h | 450 - 550 | 12-18 |
| Neturintiems teisės vairuoti | ||
| daugiau kaip 50 km/h | 450 - 700 | - |
Baudą privaloma sumokėti per 15 kalendorinių dienų. Pagal ANK 416 straipsnio 7 dalį, pradedantiesiems vairuotojams (stažas iki 2 metų), taip pat sunkiasvorių transporto priemonių ir autobusų vairuotojams taikomos griežtesnės sankcijos - teisės vairuoti atėmimas pradedamas jau nuo 31 km/val. greičio viršijimo. Tai reiškia, kad naujai licenciją gavęs vairuotojas, kuris vidutinio greičio ruože viršijo 35 km/val., ne tik moka baudą, bet ir gali praleisti pusę metų be teisių.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad per lėtas važiavimas, trukdantis eismui (pvz., 80 km/val. zonoje važiuoti 60 km/val.), taip pat yra pažeidimas.
Greičio matuoklių tolerancija ir techninės paklaidos
Greičio matavimo kameros Lietuvoje yra kalibruojamos taip, kad aptiktų net ir nedidelius greičio nukrypimus, tačiau ne kiekvienas užfiksuotas skaičius reiškia baudą. Dauguma Lietuvos policijos naudojamų greičio matavimo prietaisų veikia su apibrėžta technine paklaidos riba. Remiantis oficialiomis specifikacijomis, daugumos stacionarių ir mobilių radarų tikslumo tolerancija yra ±3 km/h matuojant greitį nuo 20 iki 100 km/h, ir ±3 %, kai greitis viršija 100 km/h. Ši paklaida visada taikoma vairuotojo naudai.
Svarbu suprasti, kad tolerancija nėra vairuotojų „atleidimo zona“. Tai rodo gamintojo nustatytą techninio tikslumo ribą, užtikrinančią, kad matavimai išliktų galiojantys įvairiomis sąlygomis, pavyzdžiui, esant skirtingiems orams ar transporto priemonės kampams. Vien radaro duomenys automatiškai nereiškia baudos. Pagal Lietuvos administracinių nusižengimų kodeksą (ANK 416), baudos skiriamos tik už tam tikrus greičio diapazonus. Todėl, nors radaras gali užfiksuoti 5 ar 7 km/h didesnį greitį nei leistina, pagal galiojančius teisės aktus bauda netaikoma.
Anot Lietuvos policijos, radarų tikslumas visada tikrinamas, o prietaisai reguliariai kalibruojami, kad atitiktų Europos standartus. „Vairuotojai neturėtų remtis matavimo tolerancijomis kaip greičio viršijimo pateisinimu“, - pabrėžia įstaiga. Apibendrinant galima teigti, kad nors prietaisai techniškai gali aptikti minimalų greičio viršijimą, baudos Lietuvoje teisiškai prasideda nuo +11 km/h virš ribos. Paklaidos riba taikoma techniniam kalibravimui, o ne vairuotojo tolerancijai.
Kartais vairuotojai teigia, kad važiavo keliais kilometrais per valandą greičiau nei leidžiama, tačiau nepastebėjo greičio matuoklio blykstės. Tai gali būti dėl kelių priežasčių: automobilio spidometro paklaidos (dažniausiai siekiančios 5-10% ir visada rodančios didesnį greitį nei tikrasis) arba dėl to, kad pats greičio matuoklis gali neveikti.
Kitokio tipo greičio matuokliai ir jų funkcionalumas
Greičio matuokliai skirstomi į kelis pagrindinius tipus, kurių kiekvienas turi savitus veikimo principus ir taikymo ypatumus:
- Stacionarūs greičio matuokliai („inkilai“): Tai vieni populiariausių greičio kontrolės įrenginių, veikiantys radaro bangų spinduliu. Matavimas atliekamas automobiliui esant 10-45 metrų atstumu nuo prietaiso. Jei nustatytas greitis viršijamas, įrenginys padaro nuotrauką, kurioje užfiksuojami pažeidimo duomenys. Kai kurie „inkilai“ geba fiksuoti ir važiuojančius per raudoną šviesoforo signalą ar besinaudojančius viešajam transportui skirta eismo juosta.
- Mobilieji greičio matuokliai („trikojai“): Tai lazeriniai greičio matavimo prietaisai, galintys fiksuoti greitį iš 50 metrų atstumo, kontroliuoti kelias eismo juostas ir fiksuoti kelis automobilius vienu metu. „Trikojai“ dažniausiai statomi avaringose vietose, pagal gyventojų skundus ar prevenciškai. Kai kurie mobilieji greičio matuokliai taip pat fiksuoja vaizdo įrašus, leidžiančius identifikuoti motociklininkus, kurių valstybiniai numeriai yra gale. Šie prietaisai gali fiksuoti pažeidėjus net už pusantro kilometro.
Ateities perspektyvos ir planuojami pokyčiai
Vidaus reikalų ministerija yra pasiūliusi paversti matuoklius jautresniais, sumažinti tolerancijos ribą, pažeidimo protokolą formuoti automatiškai ir siųsti e. paštu. Vyriausybė jau davė pritarimą pasiūlymui, beliko sulaukti Seimo verdikto. Pasak Eimučio Misiūno, vidaus reikalų ministro, kol kas tėra diskutuojama, kiek reikėtų sumažinti greičio matuoklių tolerancijos ribą. Ministras akcentavo, kad tikrai nėra kalbos apie nulinę toleranciją, mat toks sprendimas, jo nuomone, paprasčiausiai būtų nelogiškas.
„Kartais ir automobilio spidometras rodo netiksliai, padangos kitokios. Manyčiau, kad logiškiausiai būtų reaguoti tada, kai leistinas greitis viršijamas 10 km/val. ir daugiau. Tai būtų normali riba“, - svarstė vidaus reikalų ministras. Ministro teigimu, automatinė protokolo suformavimo ir išsiuntimo sistema, kuri valstybei atsieitų 380 tūkst. eurų, leistų paprasčiau įteikti procesinius dokumentus, mat tie gyventojai, kurie turi oficialius ir nuolat naudojamus e. paštus, galėtų pranešimus gauti į juos. „Paprasčiau tariant, pranešimus e. paštu apie gautas baudas galėtų gauti visi tie, kurie, pavyzdžiui, bent kartą gyvenime yra pildę pajamų deklaraciją, siuntę oficialioms institucijoms dokumentus“, - aiškino E. Misiūnas.
tags: #pirmosios #vidutiniu #radaru #baudos