Idėja sukurti nedidelį jėgos šaltinį, galintį judinti sausumos ir vandens transporto priemones, XVII amžiuje kilo olandų fizikui Christiaanasui Huygensui (1629-1695). 1673 m. jis išrado paraku varomą darbinę mašiną, tačiau jos valdymas buvo itin sudėtingas, todėl mokslininkas netrukus pamiršo šį išradimą ir susidomėjo kitomis sritimis.
Dabartinės Belgijos teritorijoje gimęs Étienne’as Lenoiras (1822-1900) 1860 m. sukūrė jau praktiniam naudojimui tinkamą šiluminį variklį. Šio variklio darbinėje ertmėje, degant degalams, susidarydavo aukštos temperatūros ir didelio slėgio deginiai. Nors E. Lenoiro mašina, pavadinta „stacionarus garo variklis“, iš išorės priminė gulinčią garo mašiną, ji vartojo daug dujų, o jos galia buvo nedidelė.
Pirmąją sėkmingą vidaus degimo variklio konstrukciją sukūrė vokietis Nikolausas Augustas Otto (1832-1891). 1867 m. jis pademonstravo savo išradimą Paryžiuje. Nors šis variklis buvo per sunkus, nepatikimas ir labai triukšmingas, todėl netinkamas montuoti į automobilius (vėliau jis buvo naudotas kasybos mašinose), jis tapo beveik visų šiuolaikinių variklių prototipu.
Po devynerių metų, 1876-aisiais, N. A. Otto sukonstravo variklį, kuriame oro ir dujų mišinys prieš uždegimą cilindre buvo suspaudžiamas. Šis sprendimas ženkliai padidino variklio naudingumo koeficientą ir sumažino degalų sąnaudas. Šiandien tai yra labiausiai paplitęs variklio tipas.
Devintojo dešimtmečio viduryje automobilių pionieriai Gottliebas Daimleris (1834-1900), Wilhelmas Maybachas (1846-1929) ir Karlas Friedrichas Benzas (1844-1929) sukūrė patobulintus vidaus degimo variklius dviratėms transporto priemonėms ir automobiliams. Vietoj oro ir dujų mišinio jie pradėjo naudoti benziną. 1897 m. vokiečių inžinierius Rudolfas Dieselis (1858-1913) išrado dar galingesnį variklį, kuris jo garbei buvo pavadintas dyzeliniu.
Amerikiečių pramonininkas ir automobilių gamintojas Henry Fordas (1863-1947) pirmasis apibūdino etanolio, kaip perspektyvių automobilių degalų, privalumus. Jo legendinis modelis „Ford-T“ turėjo „lanksčių“ degalų vidaus degimo variklį, kuris galėjo veikti naudojant benziną, etanolį ar jų mišinį bet kokios proporcijos. Tačiau dėl tuo metu lengvai išgaunamos ir pigios naftos etanolis neišpopuliarėjo.
Šiuo metu, senkant pasaulio naftos atsargoms, etanolis vėl sulaukia didesnio dėmesio. Brazilijoje etanoliu jau varoma 24% automobilių. Brazilija ir Kolumbija, didžiausios pasaulyje bioetanolio gamintojos, išgauna jį iš cukranendrių, tačiau šiam procesui reikia daug derlingos žemės ir vandens laistymui. Toks degalų gamybos būdas nėra tinkamas sprendimas tankiai apgyvendintai Europos Sąjungai. Ieškant alternatyvių etanolio gamybos žaliavų ir technologijų, bandoma jį išgauti iš celiuliozės ar kitų medžiagų.
1922 m. Lietuvos universiteto Technikos fakultete Kaune buvo įkurta Vidaus degimo variklių katedra. Šiuo metu vidaus degimo variklių kursą studijuoja Aleksandro Stulginskio ir Vilniaus Gedimino technikos universitetų studentai.
tags: #pirmasis #variklis #sunaudoja #300 #g #of