Amortizatorius - techniškai pakankamai sudėtinga automobilio detalė, kurios gedimas gali sukelti įvairius nemalonius simptomus, tokius kaip barškėjimas ar prastas automobilio valdymas. Didelių kompanijų, parduodančių amortizatorius, patirtis rodo, jog pagrindinė amortizatorių gedimo priežastis yra jų neprofesionalus montavimas arba eksploatavimo sąlygų pažeidimas. Praktika rodo, kad gamyklos brokas užsienio gamybos amortizatoriuose retai viršija 0,5 %. Tačiau, kai atsiranda amortizatoriaus defektas, net ir įrodžius montuotojo kaltę, vartotojui paprastai susidaro neigiamas tiek parduotuvės, pardavusios amortizatorius, tiek ir pačios amortizatorių markės įvaizdis. Todėl, norint pasiekti teigiamo kompanijos įvaizdžio, labai svarbu stengtis, kad amortizatoriai negestų anksčiau laiko.
Dažniausios amortizatorių gedimo priežastys
Amortizatoriaus konstrukcija yra sudėtinga, o gedimai gali būti įvairūs. Štai pagrindinės priežastys, kodėl amortizatoriai sugenda:
- Amortizatoriaus koto riebokšlio nutrūkimas. Tai gali sukelti montavimo technologijos pažeidimas (koto chrominio paviršiaus pažeidimas) arba amortizatoriaus dulkinio susidėvėjimas (koto korozija patekus drėgmei).
- Amortizatoriaus vidaus pažeidimai: vožtuvų mazgo arba stūmoklio gedimas ar natūralus susidėvėjimas.
- Mechaninis amortizatoriaus pažeidimas: įtrūkimas, įdubimas korpuse, koto kreivumas.
- Amortizatoriaus lūžimas: koto lūžimas, tvirtinimo kilpos nutrūkimas, atraminių gumų degradacija arba pažeidimas.
- Amortizatorių skysčio savybių neatitikimas arba degradacija.
Dirbant amortizatoriui, alyvos „migla“ ant jo korpuso ir koto laikoma norma. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tokius vizualinius gedimo požymius kaip: alyva ant amortizatoriaus korpuso ir koto, amortizatoriaus koto korozija, įbrėžimai ant amortizatoriaus koto, pažeista amortizatoriaus koto chrominė danga. Taip pat problemų gali sukelti blogai veikiantis amortizatoriaus kotas, „sušalęs“ amortizatorius žiemos metu, pažeisti užveržimo momentai montuojant amortizatorius arba panaudoti amortizatoriai, netinkantys šiam automobiliui.
Peugeot 406 galinės pakabos barškėjimo priežastys
Daugelis Peugeot 406 savininkų susiduria su galinės pakabos barškėjimu. Dažniausios šios problemos priežastys yra:
- Stabilizatorių traukutės: Dažniausia barškėjimo priežastis - stabilizatorių traukutės (tiek vertikalios, tiek horizontalios). Pavyzdžiui, 1996 metų Peugeot 1,9 TD savininkui po techninės apžiūros buvo liepta pasikeisti galines stabilizatoriaus traukes, o meistras pakeitė ir dar vieną traukę.
- Plaukiojantys "salentblokai": Išsidėvėję plaukiojantys "salentblokai" taip pat gali sukelti dundėjimą ir barškėjimą, ypač važiuojant nelygiu keliu.
- Atraminės amortizatorių gumos: Ne kartą pastebėta, kad dunksojimo priežastis gali būti atraminės amortizatorių gumos. Pasitaikė atvejis, kai viena iš jų buvo atvirkščiai uždėta - metaline puse prie kėbulo, o pakeitus į naują, problema išsisprendė.
- Suvedimo traukės: Išdilę suvedimo traukės taip pat gali būti barškėjimo ir dundėjimo priežastimi. Vieno vairuotojo teigimu, po beveik visų detalių pakeitimo, barškėjimas vis dar išliko.
- Lūžusios spyruoklės: Nors tai ir nėra tiesiogiai susiję su skysčio nutekėjimu, tačiau lūžusios spyruoklės yra dažna Peugeot (tiek 406, tiek 605 modeliuose) problema. Ryte išėjęs prie automobilio ir radęs lūžusią spyruoklę, kartu su pažeistu ABS laidu. Spyruoklę pakeisti galima ir pačiam, turint suspaudėjus. Tačiau, jei vienoje pusėje montuojama nauja spyruoklė, o kitoje paliekama sena, pavargusi, automobilis gali persikreipti.
Amortizatorių darbingumo diagnostika
Yra keli būdai įvertinti amortizatorių darbingumą, kurie skiriasi savo sudėtingumu ir diagnostikos tikslumo laipsniu:
1. Kėbulo siūbavimo metodas
Šis metodas apima stovinčio automobilio kėbulo siūbavimą ir amortizatorių būklės įvertinimą pagal kėbulo siūbavimo judesių skaičių iki visiško sustojimo. Šis metodas leidžia nustatyti tik dvi „kraštutines" amortizatoriaus būkles: arba amortizatorius visiškai sugedęs (sulūžo kilpa arba kotas, susidėvėjo vožtuvų mazgas, nėra amortizatoriaus skysčio darbinėje kameroje), arba amortizatorius „įstrigo". Bandymai nustatyti amortizatoriaus susidėvėjimo laipsnį šiuo atveju nepavyks, nes amortizatoriaus pastanga priklauso nuo koto judėjimo greičio. Be to, skirtinguose automobiliuose konstruktyviai sumontuoti skirtingi pakabinimo standumo parametrai, o kai kurių automobilių pakabinimas yra pakankamai „minkštas". Kai automobilis juda, amortizatoriaus koto judėjimo greitis yra daug didesnis, nei tas, kurį pavyks pasiekti, siūbuojant automobilį. Todėl ir nustatyti amortizatoriaus susidėvėjimo laipsnį šiuo atveju neįmanoma. Patikrinimas siūbuojant kėbulą nelabai efektyvus ir dėl to, kad pakabinimo šarnyrai po ilgo eksploatavimo gali judėti su dideliu pasipriešinimu, kurio bus pakankamai greitam siūbavimo gesinimui. Ir atvirkščiai, amortizatoriai su progresyviomis charakteristikomis dėl mažo pasipriešinimo nedideliuose kėbulo judėjimo greičiuose lėtai gesins siūbavimus net nesugedę.
2. Vizualinis diagnostikos metodas
Tai labiausiai paplitęs metodas, kuris, kartu su kėbulo siūbavimo metodu, leidžia daugumoje atvejų išsiaiškinti tikrąsias amortizatoriaus gedimo priežastis. Šio metodo pagalba neįmanoma tiksliai nustatyti tik amortizatoriaus vidinių dalių pažeidimų ir gedimų priežasčių. Svarbu žinoti, kad vienas iš dažniausiai pasitaikančių amortizatoriaus vidinių dalių defektų yra jų natūralus susidėvėjimas. Naudojant vizualinį diagnostikos metodą, dažnai tenka nuimti įmontuotą automobilyje amortizatorių, o tai dažniausiai reikalauja daug darbo ir išlaidų.
3. Šoko testeris - stendas amortizatorių patikrinimui
Šoko testerio darbo principas toks: viena iš automobilio ašių siūbuojama tam tikru dažniu ir amplitude, po to nustatomas siūbavimų sulėtėjimo greitis. Šis metodas leidžia nustatyti amortizatorių susidėvėjimo laipsnį etalono atžvilgiu. Toks etalonas yra diagnostinio stendo kompiuteryje esančios sulėtėjimo reikšmės, atitinkančios analogiškoms reikšmėms naujo amortizatoriaus, įmontuoto į automobilį surinkimo konvejeryje. Šio metodo trūkumas yra tas, kad stendas diagnozuoja ne tiek amortizatorių būklę, kiek bendrą automobilio pakabinimo būklę.
Tepaluoti amortizatoriai - amortizatorių būklės tikrinimas
Torsininė pakaba ir jos ypatybės
Kai kurie Peugeot modeliai (pavyzdžiui, Peugeot 406 ir kai kurie kiti) gali turėti torsininę pakabą gale. Torsininė pakaba pasižymi tuo, kad gale nėra spyruoklių, o pakabos elementai yra sujungti su torsionais, kurie atlieka spyruoklių funkciją. Jei galas nenusėdęs, bet mašina visiškai neamortizuoja ir galo visiškai neina įspausti, tai gali reikšti torsininės pakabos gedimą.
Amortizatorių ir spyruoklių keitimas
Keičiant amortizatorius su regresyviomis į amortizatorius su progresyviomis charakteristikomis, gali būti pažeisti automobilio pakabos elementai. Reikia atsižvelgti į tai, kad yra amortizatorių su regresyvia ir progresyvia siūbavimų gesinimo charakteristikomis. Regresyvūs gerai gesina šoninius (posūkiuose) ir išilginius (stabdant) palinkimus, bet blogai pakelia smulkius kelio nelygumus. Progresyvūs gerai gesina smulkius nelygumus, bet blogai jaučiasi posūkiuose ir stabdymo metu.
Nors kai kurie vairuotojai keičia spyruokles patys, turėdami specialius įrankius, daugeliui patariama patikėti šį darbą nusimanantiems specialistams. Ypač jei neturite reikiamų įrankių.
Kiti galimi galinės pakabos gedimai
- Vairo kolonėlės amortizatorius: Nors dažniausiai siejama su priekine dalimi, kai kurie automobiliai gali turėti amortizatorių prie vairo kolonėlės. Jei iš cilindro laša skystis, tai rodo gedimą.
- Silentblokai: Išleidus silentblokus, ypač tuos, kurie atsileidę prie šakės nuo būgno, gali atsirasti barškėjimas. Pakeitus silentblokus, gali prireikti atlikti ratų suvedimą.
tags: #pegeot406 #galinio #amortizatoriaus #skystcio #nutekejimas