Daugeliui psichologija asocijuojasi su pagalba žmonėms, turintiems psichikos sutrikimų, arba individualiu konsultavimu. Tačiau psichologijos mokslo žinios sėkmingai taikomos ir kitose srityse, pavyzdžiui, transporto ir eismo psichologijoje. Ši sritis tampa vis aktualesnė, atsižvelgiant į nuolat augantį automobilių skaičių ir su tuo susijusias problemas keliuose.
Kas yra transporto ir eismo psichologija?
Transporto ir eismo psichologija tyrinėja vairavimo elgesį ir psichologines eismo nelaimių priežastis. Jos tikslas - ieškoti priemonių, kurios padėtų išvengti nelaimių ir padidintų eismo saugumą, kurti metodus, padedančius atpažinti padidėjusios rizikos vairuotojus. Transporto psichologai teikia rekomendacijas gydytojams, transporto priemonių kūrėjams, kelių inžinieriams bei politikams.
Tyrimai rodo, kad nuo 40 iki 90 proc. avarijų keliuose kyla dėl žmogaus elgesio - psichologinių veiksnių. Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad iki 2030 metų avarijos taps viena pagrindinių mirties priežasčių pasaulyje.
Vairuotojo psichologinis ištyrimas ir įvertinimas
Psichologinis įvertinimas gali būti rekomenduotas, kai kyla klausimas, ar vairuotojo sveikatos būklė, ligos ar vartojami vaistai nesukelia papildomos rizikos. Ištyrimo metu vertinami įvairūs kognityviniai ir psichomotoriniai įgūdžiai:
- Regėjimas: Svarbus ne tik regos aštrumas, bet ir regėjimo laukas. Susiaurėjęs periferinis regėjimas gali trukdyti pastebėti kelio ženklus ar pėsčiuosius.
- Atmintis: Reikalinga tiek aktyvi darbinė atmintis (maršruto planavimas), tiek ilgalaikė atmintis (ženklų reikšmės).
- Dėmesys:gebėjimas paskirstyti dėmesį tarp stebėjimo, automobilio valdymo ir pašalinių trukdžių (muzikos, pokalbių).
- Vaizdinis suvokimas: gebėjimas įvertinti atstumą iki kliūčių.
- Motoriniai įgūdžiai: raumenų jėga, ištvermė ir lankstumas, užtikrinantys greitą reakciją.
Rizikingo vairuotojo portretas
Docentė Laura Šeibokaitė pabrėžia, kad rizikingas vairavimas - tai bet koks elgesys, didinantis tikimybę patekti į eismo įvykį. Tai apima ne tik tyčinius pažeidimus, bet ir netyčines klaidas, vairavimą pavargus ar susinervinus. Tyčinis rizikingas elgesys dažniau būdingas jaunesniems nei 25 metų vyrams. Tokiam elgesiui įtakos turi impulsų kontrolės stoka, aštrių pojūčių siekimas ir agresyvumas.
Emocijos ir elgesys kelyje
Net ir ramūs žmonės prie vairo gali pasikeisti dėl streso ar būdingų asmenybės savybių. Psichoterapeutė Genovaitė Petronienė išskiria keletą charakterio tipų, kurie kelyje reaguoja skirtingai:
| Charakterio tipas | Galima reakcija eismo įvykio metu |
|---|---|
| Narcisistinis | Polinkis nuvertinti ir žeminti kitus |
| Paranojinio tipo | Agresija, įtarumas, grasinimas teismu |
| Depresyvus / mazochistinis | Nerimas, savęs kaltinimas |
Kelyje kilus emocingoms situacijoms, specialistai pataria išlaikyti šaltą protą, nustatyti ribas ir, jei situacija tampa nevaldoma, kviesti policiją.
Išorinių trukdžių įtaka
Išblaškytas dėmesys - viena dažniausių nelaimių priežasčių. Lietuvos vairuotojus kelyje dažniausiai blaško:
- Pašaliniai garsai ir muzika.
- Plepūs bendrakeleiviai.
- Vaikų keliamas šurmulys automobilyje.
- Mobilieji telefonai (daugiau nei pusė vairuotojų pripažįsta jais besinaudojantys).
Nesinaudokite mobiliuoju telefonu vairuodami. PAGALVOKITE!
Ekspertai primena taisyklę: „Mano vairas - mano tvarka“. Vairuotojas turi jaustis komfortiškai ir užtikrintai, todėl, esant būtinybei susikaupti, reikėtų eliminuoti trikdžius, o telefoną palikti nuošalyje iki kelionės pabaigos.
tags: #pavydziu #geriau #vairuojantiems