Automobilių padangos yra viena iš svarbiausių transporto priemonės dalių, turinčių įtakos saugumui, našumui ir kuro ekonomijai. Jos yra vienintelė automobilio dalis, liečianti kelią, dažniausiai vos delno dydžio plotu. Kai važiuojama 90 km/h greičiu, kiekviena padanga per minutę apsisuka daugiau nei 600 kartų.
Norint užtikrinti saugų ir sklandų vairavimą, būtina žinoti, kada keisti padangas, kaip tai padaryti ir kokie yra susidėvėjusių padangų požymiai. Žinojimas, kada keisti padangas - tai pirmas žingsnis link šio darbo.
Dažniausi padangų pažeidimai ir jų priežastys
Beveik kasdien padangos patiria daugybę pavojų: nuo aštrių bordiūrų iki vinies ant kelio, o kartais pakanka vieno netikėto susidūrimo, kad padanga subliūkštų. „Melga“ prekybos direktorius Paulius Samėnas laikėsi nuomonės, kad, vertinant visus sezonus, dažniausiai padangas sugadina perdūrimas vinimi arba kitu aštriu daiktu.
Mechaniniai pažeidimai
- Pradūrimas vinimi ar medvaržčiu: Dėl to į įmonės servisų meistrus vairuotojai kreipiasi kone kasdien. Tai vienas iš dažniausių padangų gedimų.
- Prakirtimai dėl įvažiavimo į duobes ar užvažiavimo ant bordiūrų: Pavasariop itin padaugėja tokio pobūdžio gedimų. Kai prasideda atlydys ir ima tirpti sniegas, vanduo ar šlapias sniegas užpildo duobes ir vairuotojai dažniau į jas įvažiuoja, dėl to prakertamos padangos. Kartais žiemą sunkiau pastebimi bordiūrai, o į juos įvažiavus sulankstomi ir ratlankiai arba padangos šone atsiranda prakirtimų. Padangų gamintojo „Continental“ atstovas Lietuvoje Donatas Barcys taip pat teigė, kad dažniausi padangų gedimai - prakirtimas ar pradūrimas, kai įvažiuojama į duobę, užlekiama ant bortelio ar užvažiuojama ant aštraus daikto.
- Pažeistas karkasas: Dėl neatsargumo galima pažeisti karkasą ir padangoje gali iškilti gumbas, kuris paverčia ją netinkama tolimesniam naudojimui. Net mažytis burbulas ant padangos šono reiškia, kad bet kuriuo metu padanga gali sprogti.
Eksploatacijos ir aplinkos įtaka
- Žemos kokybės kelio danga: Prastos kelio sąlygos didina pažeidimų riziką.
- Vairavimo stilius: Agresyvus vairavimas ir dažnas ratų sukimasis turi įtakos padangų nusidėvėjimui.
- Neraštingos sezoninės padangos: Vasarinės padangos turi tvirtą struktūrą, o žemoje temperatūroje jos tampa dar mažiau elastingos. Todėl jų tarnavimo laikas pasibaigia pakankamai greitai, jos negali užtikrinti optimaliausio sąlyčio su kelio danga.
- Nepaisoma greičio taisyklių: Viršijus greitį, padangos dėvisi greičiau ir didėja avarijų rizika.
- Netinkamas ratų suvedimas ir pakabos detalių susidėvėjimas: Netinkamas ratų suvedimas ir pakabos detalių (vairo traukių, šarnyrų) susidėvėjimas taip pat kelia pavojų padangoms. Tai padės ne tik ilgiau išsaugoti padangas, bet ir užtikrins saugesnį vairavimą.
Kada padangos remontas įmanomas, o kada būtinas keitimas?
Ne kiekvienas pradūrimas ar pažeidimas dar reiškia, kad padangai galas. Yra situacijų, kai užteks greito remonto, kad būtų galima drąsiai tęsti kelionę. Bet yra ir tokių, kai taisymas gali būti tiesiog pavojingas. „Continental“ atstovas Donatas Barcys sutiko su P. Samėno nuomone, kad ne visus gedimus įmanoma pataisyti. Tai priklauso nuo pažeidimo vietos, dydžio - didelis ar tik maža skylutė.
Remonto galimybės ir išlaidos
Jei padanga tiesiog pradurta vinimi ar medvaržčiu, dažniausiai užtenka 30 ar 40 litų remontui. Tačiau jei sugadintas padangos šonas, paklojama 60-70 litų, o toks remontas užtrunka visą parą. Įvažiavus į duobę kartais prireikia taisyti ir ratlankį - tai kainuoja nuo 40 iki 100 litų.
Pašnekovas sakė, kad kai kurie vairuotojai taip sumaitotos padangos nusprendžia nebetaisyti. Jeigu praduriamas padangos šonas, dažniausiai ją reikia keisti, nes taisymas sudėtingas ir brangus. Todėl kartais to daryti neapsimoka. Aišku, visuomet reikia įvertinti pažeidimą.
Jei turite padangų taisymo rinkinį ir pažeidimas nedidelis, padangą galite bandyti sutaisyti patys. Įstrigusį vinį rekomenduojama palikti tol, kol galėsite apsilankyti autoservise: tam, kad padanga nesubliūkštų. Įvairūs purškiami sandarikliai arba „kompresoriai su hermetiku“ (dažnai perkami degalinėse) gali pagelbėti tik kaip laikinas sprendimas, kad nuvažiuotumėte iki artimiausio serviso. Kartais vairuotojai įspraudžia į pradūrimą tik guminius „kamštukus“, be vidinio lopymo.
Varinis frezos antgalis 36gritų 100mm. Dakota padangų remonto medžiagos
Pavojingi pažeidimai, kurių negalima taisyti
- Padangos šono prakirtimai: Pasak P. Samėno, tai yra patys pavojingiausi pažeidimai.
- Burbulas ant padangos šono: Tai reiškia, kad padangos karkasas jau pažeistas iš vidaus. Tokių padangų taisyti nebegalima, nes bet kuriuo metu padanga gali sprogti.
- Rimtas pažeidimas: Jei pažeidimas rimtas, pažeistą padangą visada geriau pakeisti nauja.
- Pažeidimų susikirtimas: Taisytos padangos kartais gali būti taisomos vėl, bet tik jei naujas pažeidimas nepatenka į jau anksčiau remontuotą vietą. Tačiau jei pažeidimai susikerta ar yra arti ankstesnio remonto - geriau keisti nauja.
- Nematomi pažeidimai po avarijos: Nors kartais išoriškai padanga atrodo sveika, po rimtesnės avarijos joje gali būti nematomų pažeidimų.
„Run-flat“ padangų specifika
Specialios sustiprintos padangos, vadinamos run-flat, kaip pavyzdžiui „Bridgestone DriveGuard“, leidžia dar kurį laiką važiuoti net be oro. Tačiau jei jos buvo eksploatuotos su mažiau nei 1 bar (15 PSI) slėgiu, dažniausiai taisyti jų jau nebepavyks.
Padangų susidėvėjimas ir jo indikatoriai
Išvengti padangų nusidėvėjimo neįmanoma. Tačiau laiku pastebėtas pavojus gali apsaugoti nuo nelaimės. Jūsų transporto priemonės padangos yra vienas iš svarbiausių komponentų, turinčių įtakos saugumui, našumui ir kuro ekonomijai.
Susidėvėjimo priežastys
Pagrindinė padangų dėvėjimo priežastis yra ilgas tarnavimo laikas. Kelių saugumas priklauso nuo automobilio padangų efektyvumo. Padangų eksploatavimo sąlygos atsispindi pakaboje. Tai yra, padangų nusidėvėjimo lygis yra vienas iš pagrindinių taškų, turinčių įtakos viso automobilio būklei.
Protektoriaus gylis ir amžius
Ant daugelio padangų galite pamatyti nusidėvėjimo indikatorius, kurie ir padės nustatyti, kada protektorius jau yra nusidėvėjęs. Nusidėvėjimo protektorių būna labai įvairių: įspraustas padangos rašto tarpuose, nusitrinantis skaičius, mažas trikampis ar žmogeliukas. Pamatuoti gylį galima profesionaliu gylio matuokliu. Taip pat vasarines padangas galima patikrinti su 1 euro moneta, žiemines - su 2 eurų moneta.
- Protektoriaus susidėvėjimas: reguliariai tikrinkite padangų protektorių. Padangas reikėtų pakeisti, jei protektoriaus gylis mažesnis už nustatytą. Vasarinių padangų protektoriaus gylis turi siekti bent 1,6 mm, žieminių - bent 3 mm. Jei protektoriaus gylis mažesnis, su tokiomis padangomis ne tik kad neleidžiama važinėti, jos yra itin nesaugios.
- Amžius: padangos laikui bėgant sensta, net ir naudojant minimaliai. Dauguma padangų gamintojų rekomenduoja padangas keisti kas 10 metų arba po 5 sezonų aktyvaus naudojimo. Pagrindinis pasenusių padangų požymis - kietėjimas. Pirkdami naujas padangas būtinai perskaitykite instrukciją ir įsidėmėkite, kiek laiko galėsite su jomis važinėti.
Netolygus nusidėvėjimas: priežastys ir pasekmės
Atskirų transporto priemonės padangų nusidėvėjimo greitis ne visada yra vienodas. Tai gali būti visiškai natūralu, tačiau dažnai tai yra ir gedimo požymis. Jei protektoriaus rašto susidėvėjimas buvo netolygus ir pakankamai greitas, tai rodo, kad automobilyje yra gedimų.
- Per didelis slėgis: Per didelis slėgis lemia pernelyg didelį protektoriaus vidurio nusidėvėjimą. Jei padangų vidinė protektoriaus dalis nusidėvi labiau nei išoriniai kraštai, gali būti, jog per daug pripučiate padangas.
- Netinkama pakabos geometrija: Dėl neteisingo suvedimo padangos labiau dėvisi vidiniuose arba išoriniuose kraštuose. Netolygaus nusidėvėjimo žymos gali įspėti apie ratų suvedimo ar pakabos problemas, kurias reikia spręsti atliekant automobilio remontą. Be to, žaidimas pakabos ir vairo sistemoje, taip pat neteisingai subalansuoti ratai gali sukelti nevienodą dėvėjimąsi arba vadinamąjį „chunkingą“.
- Agresyvus stabdymas: Automobilių be ABS (arba su sugedusia ABS) naudotojai turėtų nepamiršti, kad net vienkartinis stabdymas užblokuotais ratais gali sukelti protektoriaus nusidėvėjimą, dėl kurio važiuojant atsiranda vibracija.
- Skirtingi padangų modeliai: Jei mūsų automobilio priekinė ir galinė ašis turi skirtingus padangų modelius, verta turėti omenyje, kad jų dėvėjimosi greitis gali skirtis.
Jei atrodo, kad padangos nusidėvi labiau nei įprastai, reikėtų patikrinti pakabą. Jei ant padangų yra nevienodo nusidėvėjimo lopų ar plikų vietų, gali reikėti subalansuoti (sulyginti) ratus.
Ilgesnis padangų tarnavimo laikas: priežiūros rekomendacijos
Profilaktinė priežiūra, tokia kaip teisingas slėgis, vengimas bordiūrų ir reguliari protektoriaus bei padangos būklės patikra, leidžia padangoms tarnauti 20-30% ilgiau. Kiekvienas automobilis turi technines rekomendacijas padangoms, kurios yra nurodytos techninėje charakteristikoje. Apkrovos, greičio indeksai ir skersmuo yra svarbūs parametrai, kurie leidžia tinkamai parinkti padangas konkrečiam automobilio modeliui. Nepaisant techninių rekomendacijų ir renkantis tiesiog pigias padangas iškyla problemų - spidometro parodymai matomi su paklaida, automobilis sunkiau valdomas, padangos bei važiuoklė susidėvi ir genda daug greičiau. Tad noras sutaupyti gali ne tik dar labiau papurtyti piniginę, bet ir baigtis auto įvykiu.
Slėgio palaikymas
Oro slėgį padangose reikia tikrinti reguliariai ir nuolat papildyti, jei jo trūksta. Tinkamas slėgis - vienas svarbiausių dalykų. Jis nustatomas pagal automobilio arba padangų gamintojo rekomendacijas. Padangų slėgį reikėtų tikrinti bent vieną kartą per mėnesį arba prieš ir po kiekvienos ilgesnės kelionės. Nedidelis slėgio trūkumas atsiranda nebūtinai dėl kiauros padangos, o tiesiog dėl oro temperatūrų kaitos. Beje, tikrinti slėgį reikia tik pradėjus važiuoti, kol padangos dar nėra įkaitusios. Koks turi būti padangų slėgis, galima sužinoti iš techninių parametrų sąrašo, kuris paprastai būna vidinėje kuro durelių pusėje ar automobilio durų slenksčio. Palaikykite tinkamą padangų slėgį: reguliariai tikrinkite padangų slėgį ir laikykitės gamintojo nurodytų rekomendacijų. Tinkamas slėgis užtikrina tolygų nusidėvėjimą ir optimalias kuro sąnaudas. Tolygiai pripūstos padangos dėvisi tolygiai, todėl ilgiau išlieka tinkamos eksploatacijai.
Montavimas, balansavimas ir suvedimas
Padangų montavimas ir balansavimas yra labai svarbus darbas. Balansuoti reikėtų ne tik naujai pirktas, bet ir jau naudotas padangas. Tarkime, dabar planuojate keisti vasarines padangas į žiemines - nepamirškite perbalansuoti savo senųjų žieminių padangų ir iš karto patikrinkite jų slėgį. Sumontavę naujas padangas, jas subalansuokite ir atlikite ratų suvedimą. Prieš naują sezoną ar tik pajutus automobilio „elgesio“ pokyčius, būtina patikrinti šiuos parametrus.
Padangų rotacija ir sandėliavimas
Padangų apkeitimas vietomis: apkeiskite padangas vietomis kas 10-15 tūkst. km. Jei padangos dėvisi tolygiai, jos ilgiau išlieka panašios bei jas galima ilgiau naudoti. Užtikrinti tolygų protektoriaus dėvėjimąsi galima keičiant padangų vietas, t.y. kas sezoną keičiant priekines ir galines padangas vietomis. Jei padangos nėra kryptinės, tuomet verta keisti ir įstrižai. Pakeitimai turėtų būti daromi kas sezoną arba kas 5-10 tūkst. km - taip padangos mažiau nusidėvės ir ilgiau tarnaus. Automobilių gamintojai dažnai rekomenduoja savininko vadovą, kad padangos būtų sukeičiamos tarp ašių. Padangos ant abiejų ašių nusidėvi skirtingu greičiu, nes priekinėms padangoms tenka variklio svoris, joms tenka didžioji dalis stabdymo jėgos ir galios perdavimo. Jei automobilis varomas galiniais arba keturiais ratais - priekinių ir galinių padangų nusidėvėjimo greitis bus tolygesnis, darant prielaidą, kad vairuotojas nenaudoja automobilio agresyviai.
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad, nuėmus padangas ir pusmetį jų nenaudojant, jos nė kiek nesidėvi, tačiau tai nėra visiškai tiesa. Jei jos yra sandėliuojamos neteisingai, nusidėvi netolygiai ir taip greičiau tampa nebenaudojamos. Tinkamai laikykite padangas, kol jų nenaudojate. Prieš sandėliuojant, padangos turėtų būti švariai nuplautos (naudokite tiesiog vandenį, muilą ir šepetėlį), tuomet jas nusausinkite ir gerai išdžiovinkite. Padangos neturėtų būti laikomos užvalkaluose. Taip pat nenaudokite tepalo ar purškiklio. Laikykite padangas gerai vėdinamoje, tamsioje patalpoje.
- Padangas, kurios yra su ratlankiais, galima sandėliuoti, sudedant vieną ant kitos.
- Padangos be ratlankių turėtų būti saugomos vertikalioje padėtyje. Priešingu atveju jos gali deformuotis ir išsikraipyti.
Vairavimo stilius ir apkrovos
Venkite smarkiai užvažiuoti ant bordiūrų ir duobių. Jei labiau nusidėvėję priekinių padangų kraštai, galbūt per greitai įveikiate posūkius? Venkite pavojingos apkrovos: stipriai apkrovus automobilį, padangos gali per stipriai susidėvėti, todėl gali suprastėti valdymas. Laikykitės jūsų automobilio gamintojo pateiktų apkrovos rekomendacijų.
Saugumas ir teisiniai reikalavimai
Nusidėvėjusios padangos kelia didžiulę grėsmę vairuojant, nes yra nefunkcionalios, nepatikimos. Nusidėvėjęs padangų protektorius. Nusidėvėjus protektoriui, mašiną valdyti bus sunkiau. Žiemą, rudenį padangos gali ne taip gerai sukibti su asfaltu, todėl mašina slys arba nesustos reikiamu momentu.
Padangų susidėvėjimas yra ypač pavojingas važiuojant dideliu greičiu žiemos keliais. Kadangi bandymai važiuojant dėvėta padanga parodė, kad kelio paviršiaus sukibimas yra perpus mažesnis, palyginti su naujomis padangomis. Žiemines padangas sudaro kitoks protektorius, užtikrinatis aukštą automobilio sukibimą su snieguota ir apledėjusia trasa. Važiavimas dėvėtomis padangomis šlapiu keliu gali sukelti „akvaplaningo“ efektą. Tai yra, jei automobilio greitis yra pakankamai didelis, vanduo ir nešvarumai neturės laiko išeiti per protektoriaus griovelius. Bet jei protektoriaus raštas beveik ištrintas, sukibimas bus labai silpnas, nes po padanga bus daug vandens. Toks važiavimas yra gana pavojingas, nes jis gali sukelti eismo įvykį. Taip pat lietingu oru žymiai padidėja stabdymo kelias. Susidėvėjusios padangos geriausiai veikia visiškai sausose kelio atkarpose. Taip yra todėl, kad visiškai nusidėvėjęs protektorius yra geriau sukibęs. Bet net atsižvelgiant į šį momentą, yra labai pavojinga važiuoti susidėvėjusia guma, nes atsiranda keletas neigiamų aspektų: padidėja stabdymo kelias, padidėja akvaplaningo tikimybė, pablogėja kontaktas su važiuojamąja kelio dalimi ir dar daugiau.
Reikėtų nepamiršti, kad Lietuvoje bei aplinkinėse valstybėse draudžiama važinėti su per daug nusidėvėjusiomis padangomis. Pagal įstatymus, žiemą padangų protektorius turėtų būti ne mažesnis kaip 3 mm, o vasarą - 1,6 mm. Suplonėjusi, sukietėjusi ar kitaip pažeista guma gali tinkamai nebesukibti su asfaltu, pailgės stabdymo kelias, esant plikledžiui automobilis gali imti slysti. Viskas tik dėl jūsų saugumo!
Svarbu reguliariai įvertinti padangų būklę, pastebėti ir nedelsiant reaguoti į pakitimus. Rekomenduojama padangas tikrinti bent kartą per mėnesį, taip pat - prieš ir po ilgų kelionių. Prireikus padangas reikėtų keisti naujomis. Patartina keisti visas keturias nusidėvėjusias automobilio padangas. Jei vis dėlto keičiate tik dvi, stenkitės, jog jos būtų tokios pačios. Norėdami optimalaus sukibimo ir stabilumo, naujas padangas montuokite ant galinės ašies. Nors kai kurie „pasidaryk pats“ entuziastai gali pakeisti padangas ir patys, tokius darbus geriausia patikėti profesionalams.
tags: #pasidaryk #pats #nasinos #padangos