Šiame straipsnyje bus aptariamos bendrosios nuosavybės vidaus tvarkos taisyklės ir nagrinėjami svarbūs aspektai, susiję su bendrijų veikla bei sprendimų priėmimu. Taip pat panagrinėsime parkavimo vietų įsigijimo niuansus ir nekilnojamojo turto (NT) kadastro objektus, susijusius su turto galimybių numeriu 70, remiantis įvairiais Lietuvos Respublikos teisės aktais ir reglamentais.
Bendrijų Narių Susirinkimai ir Sprendimų Priėmimas
Norint veiksmingai valdyti bendrąją nuosavybę, svarbu suprasti, kaip priimami sprendimai sodų bendrijose ir kokios taisyklės galioja susirinkimų organizavimui bei balsavimui.
Susirinkimo Kvorumas ir Sprendimų Galiojimas
Bendrijos narių susirinkimas gali priimti sprendimus ir yra laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, bendrijos narių susirinkimas laikomas neįvykusiu. Tokiu atveju, ne anksčiau kaip po 14 dienų gali būti sušauktas pakartotinis bendrijos narių susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Svarbu pažymėti, kad pakartotiniam susirinkimui netaikomas kvorumo reikalavimas.
Sprendimai bendrijos narių susirinkime priimami paprasta visų susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių balsų dauguma. Jei įstatai numato, kad apie susirinkimus informuojama tik lentoje, tai neprivaloma informuoti kitu būdu. Normalu, kad pirmame susirinkime nedalyvaujant, antrame balsuoja tie, kas susirinko, ir toks sprendimas yra teisėtas.
Taigi, jei esate bendrijos narė, privalote rūpintis sodu ir dalyvauti susirinkimuose. Arba, jei nepatinka dalyvauti bendrijoje, iš jos išstokite. O sprendimai, priimti tokia tvarka, yra teisėti.
Skirtumai tarp Daugiabučių ir Sodų Bendrijų Sprendimų Priėmimo
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad daugiabučiuose darbai atliekami gavus pritarimą iš daugiau nei pusės savininkų, tuo tarpu soduose savininkai gali net nežinoti, kada ir kokiems sprendimams buvo pritarta. Iš tiesų, pastebimai skiriasi dvi sodininkų kategorijos - gyvenantys soduose pastoviai ir besinaudojantys sodais pagal pirminę jų atsiradimo idėją. Todėl kyla klausimas, ar teisėta sodo bendrijai priimti sprendimą, negavus daugiau kaip 50% bendrijos narių sutikimo ir finansinę naštą paskirstyti visiems.
Vidaus Tvarkos Taisyklės
Pastato ir žemės sklypo vidaus tvarkos taisyklės (toliau - Taisyklės) nustato tvarką, kuria vadovaujamasi pastate ir jam priskirtame žemės sklype. Savininkas, įsigydamas patalpas Pastate, pritaria šioms Taisyklėms ir įsipareigoja jų laikytis.
Taisyklių Keitimas ir Administratoriaus Įgaliojimai
Šios Taisyklių nuostatos gali būti peržiūrimos ir keičiamos/papildomos Pastato patalpų Savininkų susirinkime, Savininkams priėmus sprendimą arba Savininkams balsuojant raštu teisės aktų nustatyta tvarka.
Vadovaudamasis Civilinio kodekso 4.85 straipsniu ir kitais teisės aktais, Pastato administratorius (toliau - Administratorius) šaukia patalpų Savininkų susirinkimus arba organizuoja balsavimą raštu. Iki kol Savininkų susirinkime Savininkai priims sprendimą dėl šių Taisyklių, jos keičiamos ir papildomos Administratoriaus sprendimu, apie kurį Administratorius informuoja Savininkus.
Bendrojo Naudojimo Objektai ir Teritorija
Pastatui ir jam priskirtam žemės sklypui administruoti skiriamas Administratorius. Bendrojo naudojimo objektai - tai bendroji dalinė Pastato Savininkų nuosavybė. Bendrojo naudojimo teritorija ir juose esantys įrenginiai - tai bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais Pastato patalpų Savininkų naudojama ir (ar) valdoma teritorija ir joje esantys įrengimai, laikinieji pastatai ir kiti Administratoriaus įrengti statiniai.
Visi kiemo teritorijoje esantys įrenginiai - žolynai, augalai, bei kitas materialus kilnojamas bei nekilnojamas turtas, toks kaip vejos, parkavimo vietos bei parkavimo aikštelė, lauko apšvietimo įrenginiai, lauko mažoji architektūra (suoliukai, stoginės dviračiams, sandėliukai, dviračių saugojimo vietos, vaikų žaidimo aikštelės), ir kiti įrenginiai esantys šio pastato kiemo teritorijoje, yra laikomi bendruoju turtu.

Draudimai Pastato Teritorijoje
Draudžiama Pastato teritorijoje keisti pastatytų įrenginių vietą, juos gadinti, ardyti ar kitaip keisti esamą būklę bei sudėtį. Taip pat draudžiama išmontuoti, taisyti, keisti bendro naudojimo patalpose esančius apskaitos, šildymo, elektronikos prietaisus bei įrenginius.
Tyliuoju paros metu, t.y. nuo 20 val. iki 8 val. darbo dienomis ir nuo 22 val. iki 10 val. Savaitgaliais ir švenčių dienomis, Patalpų Savininkai, nuomininkai ir naudotojai privalo laikytis visų priešgaisrinės saugos, higienos, švaros ir kitų saugumo reikalavimų iškylos vietoje. Už priešgaisrinę saugą atsakingas suaugęs, blaivus asmuo, kuris kuria lauko kepsninę. Suaugusieji pilnai atsako už savo nepilnamečių vaikų saugumą. Lauko pavėsinėje bus numatytos ir sužymėtos vietos patalpų savininkams, įsigijusiems teisę į šios pavėsinės naudojimą. Administratorius neatsako už dviračių parkavimo vietose ar lauko pavėsinėje paliktų dviračių saugumą.
Transporto Priemonių Statymas ir Draudimai
Pastato patalpų Savininkai (naudotojai) privalo statyti transporto priemones sutarties pagrindu įsigytose (priskirtose) kiemo aikštelės vietose. Transporto priemones privaloma statyti tvarkingai.

Draudžiama Statant Transporto Priemones:
- Statyti transporto priemones kitose Savininkui nepriklausančiose kiemo aikštelės vietose.
- Statyti transporto priemones ant vejos, šaligatvio, vietose, pažymėtose specialia juosta, ženklais ir ant pėsčiųjų takų.
- Palikti stovėti (statyti, užstatyti ir pan.) transporto priemones kiemo aikštelės važiuojamojoje dalyje.
- Užstatyti kiemo aikštelės įvažiavimą, išvažiavimą, pravažiavimus.
- Užstatyti, statyti kampu, iškišant į važiuojamąją dalį, parkuoti netvarkingai ar kitaip trukdyti patekti į/iš kitas kiemo aikštelių vietas ir (ar) pastatus (pastatuose esančias patalpas), esančius Pastato žemės sklype.
- Sudaryti kliūtis Pastate esančių patalpų Savininkams, lankytojams, komunalinių ar avarinės ir kitokių specialiųjų tarnybų darbuotojams patekti į/iš pastatus (patalpas) ir kitus statinius.
- Įrengti kitas automobilių stovėjimo aikštelės vietas ar kitaip jas peržymėti ir (ar) iš naujo paženklinti.
- Kiemo aikštelėje statyti/laikyti techniškai netvarkingas transporto priemones.
- Statyti transporto priemones, kurių gabaritai išsikiša iš automobilių stovėjimo aikštelės vietos.
- Palikti stovėti neeksploatuojamas transporto priemones ilgesniam nei 1 mėn.
- Plauti transporto priemones Pastato teritorijoje.
Kiti Draudimai ir Privalomos Taisyklės
Keičiant Pastato patalpų išplanavimą ar atliekant rekonstrukciją pagal Administratoriaus patvirtintą projektą, privaloma ne vėliau kaip per 1 mėn. informuoti Administratorių. Draudžiama savavališkai (išskyrus avarinius atvejus) atjungti Pastato ir/ar jo patalpų elektrą, vandenį ar šildymą.
Vykdant Pastato patalpų remonto darbus, privaloma išvalyti ir išplauti tokiais remonto darbais priterštas laiptines. Į konteinerį galima dėti tik smulkias šiukšles, stambias statybines atliekas - išvežti į tam tikslui skirtas atliekų surinkimo aikšteles. Buitinės atliekos turi būti rūšiuojamos ir dedamos į atitinkamai tam skirtus konteinerius.
Apmokėjimo Tvarka
Faktinės sunaudotos elektros energijos išlaidos apskaičiuojamos lyginant pagrindinių gyventojų skaitiklio bei kontrolinio skaitiklio duomenis. Sąskaitos už komunalinius išteklius bei visas kitas išlaidas už praeitą mėnesį visiems gyventojams bus išsiųstos elektroniniu paštu iki sekančio mėnesio 15 dienos.
Nuo sąskaitos išsiuntimo elektroniniu paštu dienos apmokėjimas būtinas per 10 kalendorinių dienų. Savininkai privalo pateikti visus teisingus kontaktinius duomenis sąskaitų gavimui. Pasikeitus Savininko kontaktams, Savininkas privalo apie tai nedelsiant, t.y. ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas, Administratoriui el. paštu pranešti apie pasikeitusius kontaktus. Neapmokėjus laiku sąskaitos, bus skaičiuojami 0,2 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną.
Savininkas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo Pastate esančių patalpų įsigijimo, turi kreiptis į Administratorių ir reikiamas komunalines paslaugas teikiančias bei Pastatą eksploatuojančias įmones, įstaigas, organizacijas ir su jais sudaryti reikiamas sutartis dėl komunalinių ir eksploatacinių paslaugų teikimo įsigytoms patalpoms.
Priežiūra ir Tvarkymas
Pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir tvarkymą organizuoja Administratorius. Savininkai ir nuomininkai savo patalpų bei jose esančios inžinerinės įrangos, išskyrus bendrąją inžinerinę įrangą, priežiūrą ir remontą organizuoja patys savo lėšomis.
Laikant gyvūnus Savininkui priklausančiose patalpose, būtina vadovautis gyvūnų laikymo taisyklėmis. Draudžiama purtyti kilimus, patalynę, mėtyti maisto likučius ar kitas šiukšles pro Pastato patalpų langus.
Patalpų Savininkas, parduodamas ar kitaip perleisdamas nuosavybės teise jam priklausančias Pastato patalpas, privalo apie tai pranešti Administratoriui ir atsiskaityti su juo pagal savo prievoles, kurių vykdymo terminas yra suėjęs. Savininkai, nuomojantys Pastate savo valdomas patalpas ar perdavę jas laikinai naudotis naudotojams, privalo supažindinti nuomininkus (naudotojus) su šiomis Taisyklėmis. Visi esantys ir naujai patalpas Pastate įsigyjantys Savininkai turi susipažinti su šiomis Taisyklėmis ir privalo jų laikytis.
Mokesčių Valdymas
Geriausias nuosavybės valdytojų savininkų paskirstymo valdymo būdas apskaičiuojamas pagal gyventojų turimą naudingą plotą. Į mokestį įeina ūkio priežiūros darbuotojo darbo užmokestis, taip pat elektros darbai ir el. technikos priežiūra.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupiamos lėšos į atskirą sąskaitą ir naudojamos tik Namo reikmėms, vadovaujantis galiojančiais LR teisės aktais ir dėl kaupiamųjų lėšų dydžio.
Garažo Pirkimas Kaune: Investiciniai Aspektai
Kaunas, kaip vienas didžiausių Lietuvos miestų, toliau auga tiek gyventojų skaičiumi, tiek ekonominiu aktyvumu. Šis augimas skatina didelę garažų paklausą, ypač vietovėse, kuriose yra ribotos stovėjimo galimybės. Verslo kvartalams, universitetams ir naujiems gyvenamiesiems namams klestint, turėti garažą Kaune yra ne tik praktiškas sprendimas, bet ir protinga investicija į ateitį.

Garažo pirkimas gali būti susijęs su specifiniais teisiniais ir užstatymo įstatymais, ypač miesto vietovėse. Nekilnojamojo turto ekspertai, puikiai išmanantys Kauno rinką, teikia visapusiškas paslaugas, atitinkančias pirkėjų konkrečius tikslus - nuo rinkos įvertinimo iki pirkimo įgyvendinimo. Jie padeda kiekviename garažo įsigijimo Kaune etape.
Teikiamos Paslaugos Garažo Investicijai Kaune:
- Išsamus turto vertinimas: Teikiamos ekspertinio vertinimo paslaugos, įvertinant kiekvieną garažą pagal tokius veiksnius kaip vieta, būklė ir rinkos vertė.
- Individualizuotos tarpininkavimo paslaugos: Patyrusių brokerių komanda glaudžiai bendradarbiauja su jumis, kad nustatytų geriausius garažo variantus Kaune.
- Teisinis ir sandorių palaikymas: Garažo pirkimo procesas apima įvairių teisinių reikalavimų ir dokumentų tvarkymą. Nekilnojamojo turto specialistai tvarko visus teisinius aspektus, užtikrindami sklandų sandorį nuo pradžios iki pabaigos.
- Paslaugos po pirkimo: Jei perkate garažą kaip investiciją, gali būti teikiama pagalba ieškant nuomininkų ar valdant turtą.
Namelio iš Kinijos UNPACKING’as 😅 + kaip atrodo 1000€ STOGAS? 😳
| Paslauga | Aprašymas |
|---|---|
| Turto vertinimas | Ekspertinis garažo vertinimas pagal vietą, būklę ir rinkos vertę. |
| Tarpininkavimas | Individualus bendradarbiavimas su brokeriais, siekiant rasti geriausius variantus. |
| Teisinis palaikymas | Pilnas teisinis aptarnavimas ir dokumentų tvarkymas. |
| Valdymas po pirkimo | Pagalba ieškant nuomininkų ir valdant turtą. |
Nekilnojamojo Turto Mokesčio Esminiai Aspektai
Metų pradžioje Vyriausybėje gimęs nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pasiūlymas sukėlė aistras visuomenėje. Ypač aktualus klausimas - ar reikia mokėti nekilnojamojo turto mokestį už kiemo aikštelę, garažą ar kitą papildomą turtą. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kas privalo mokėti NT mokestį už kiemo aikšteles, kokie tarifai taikomi ir kokios yra galimos lengvatos.
Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis nekilnojamojo turto mokestį, yra Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (NTMĮ).
Mokesčio Mokėtojai ir Objektas
Mokesčio mokėtojai yra Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą Lietuvoje.
Mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus faktiškai nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, kurio statyba neužbaigta, bei valdžios ir privataus subjektų partnerystės pagrindu sukurtą turtą.
Mokesčio Tarifai ir Lengvatos
Savivaldybės nustato nekilnojamojo turto mokesčio tarifą intervale nuo 0,5 iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, atsižvelgdamos į įvairius kriterijus, tokius kaip NT paskirtis, naudojimas, teisinis statusas, techninės savybės, priežiūros būklė, apleistumas, mokesčio mokėtojų kategorijos, nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vieta. Konkretų mokesčio tarifą savivaldybės taryba nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos.
Fiziniams asmenims taikomi šie tarifai: nuo 0,5 procento iki 2 procentų, priklausomai nuo bendros mokestinės vertės. Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų, taikomos didesnės neapmokestinamos vertės ribos.
Pagrindinės Lengvatos ir Išimtys:
- Gyventojų NT, naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti.
- NT, naudojamas švietimo darbui, socialinei globai ir priežiūrai.
- NT, esantis kapinių teritorijoje.
- Fiziniams asmenims priklausantis turtas, kurio bendra vertė neviršija 150 000 eurų (arba 200 000 eurų šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų).
Taip pat neapmokestinamas užsienio valstybių diplomatinių atstovybių, tarptautinių organizacijų turtas, valstybės ar savivaldybių turtas ir kt.
Parkavimo Vietos ir Garažai - Ypatingas Dėmesys
Parkavimo vietos ir garažai, jei jie registruoti atskirai, laikomi papildomu turtu ir bus apmokestinti pagal atskirą tarifų skalę. Ministras R. Šadžius teigė, kad parkavimo vietos požeminiuose garažuose, kurios kainuoja daugiau nei 20 tūkst. eurų, turėtų būti apmokestinamos papildomu nekilnojamojo turto mokesčiu.
Vilniaus meras žada bandyti išsireikalauti, kad didmiesčiuose sandėliukai, garažai ir parkavimo vietos nebūtų laikomi papildomais nekilnojamojo turto objektais, kad už juos mokesčių mokėti nereikėtų.
Daugiabučių Gyventojų Parkavimo Problemos
Didmiesčių daugiabučių kiemai lūžta nuo automobilių, o gyventojai vis dažniau skundžiasi dėl parkavimo vietų trūkumo. Aukščiausiojo Teismo sprendimas nurodo, kad net jei kiemo aikštelė registruota vieno asmens vardu, ji vis tiek priklauso visiems namo gyventojams, jei tarnauja bendriems poreikiams. Norint ilgalaikio sprendimo, gyventojai skatinami patys formuoti žemės sklypus aplink daugiabučius ir planuoti automobilių stovėjimo vietas.

Ką Daryti Kilus Ginčams Dėl Parkavimo Vietų?
Jeigu konflikto nepavyksta išspręsti taikiai, asmenys, kurių teisės pažeidžiamos, gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi automobilių stovėjimo aikštele tvarkos nustatymo.
Bendrijų Klausimai ir Dažniausiai Kylančios Problemos
Dažnai kyla klausimų dėl mokesčių daugiabučių namų bendrijose. Svarbu pažymėti, kad oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymo teisės nėra suteikta. Vis dėlto, galima aptarti dažniausiai pasitaikančias situacijas.
Bendrojo Naudojimo Objektai
Kokie objektai gali būti bendrojo naudojimo? Pastato bendrojo naudojimo objektai yra aprašyti Bendrijų įstatymo 2 str. 3) dalyje. Bendriją steigia pastato savininkai, to pastato savininkų bendrija rūpinasi to pastato savininkų bendraisiais interesais. Pastato savininkų bendrojo naudojimo objektai turi būti surašyti bendrojo naudojimo objektų apraše, kuriame, be kita ko, nurodoma, ar konkretus objektas priskiriamas visiems savininkams, ar tik jų daliai.
Pavyzdžiui, laiptinė, kuria naudojasi vienas butas iš penkių, yra bendro naudojimo objektas, jeigu pastato bendrojo naudojimo objektų apraše būtų nurodyta, kad bendro naudojimo objektas - konkreti laiptinė, kuria naudojasi visi penki butai, net jei vienas iš jų turi atskirą įėjimą, tačiau naudoja laiptinę evakuacijai ar kitais bendrais tikslais.
Sandėliukai ir Jų Statusas
Ar sandėliukai, neturintys unikalaus numerio, yra bendrojo naudojimo patalpos? Ar turi teisę kitas buto savininkas pretenduoti į kaimyno naudojamą sandėliuką, nes kaimynas turi didesnį sandėliuką, nors jo butas yra mažesnis? Jeigu asmeniškai naudojami sandėliukai priskiriami bendrajai dalinei nuosavybei, tai suprastina, kad kaimynas teisėtai reikalauja didesnio ploto sandėliuko. Savininkai gali nustatyti naudojimosi bendrojo naudojimo objektu tvarką; proporcingumas yra svarbus argumentas, bet galbūt ne vienintelis, savininkai gali nuspręsti ir kitaip. Kol nustatyta tvarka visiems tinka, viskas gerai, bet jeigu kyla nepasitenkinimo dėl galiojančios tvarkos, galima pasiūlyti nustatyti naują tvarką, o nepavykus susitarti, galima kreiptis į teismą ir teismas priims sprendimą, kurį bus privaloma vykdyti.
Pastato Išorinės Sienos ir Lodžijos
Jei namo išorinė siena sudaryta iš langų (naujos statybos variantas, kai visas fasadas yra metalo konstrukcijos su stiklais), ar pats stiklo paketas (ne rėmas) yra bendro naudojimo, ar priklauso tam butui, kuriame yra? Bendrijų įstatyme bendrojo naudojimo objektams, be kita ko, priskiriamos bendrosios pastato konstrukcijos - pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos).
Jei, pavyzdžiui, gyvenama bute su lodžija ir kaimynas skundžiasi, kad lyjant lietui nuo jūsų lodžijos lyja į apačią pas jį, o siena statyta iš stiklinių blokelių, viduje iškalta medinėmis lentelėmis, tokia siena yra namo fasado dalis. Pagal Bendrijų įstatymą bendrojo naudojimo objektams, be kita ko, priskiriamos fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos).
Inžinerinės Sistemos ir Jų Priežiūra
Daugiabutyje atlikta renovacija, kurios metu buvo pakeisti vamzdžiai, radiatoriai, sudėti termostatai, elektroninės duomenų perdavimo sistemos (ant kiekvieno radiatoriaus užkabintas siųstuvas, laiptinėse stovi imtuvai). Kyla klausimas: kas yra termostatų ir tokių elektroninių sistemų savininkas - būsto savininkas ar bendrija? Sugedus termostatui ir/ar toms elektroninėms duomenų perdavimo sistemoms, kas atsakingas už jų remontą, pakeitimą? Pagal Bendrijų įstatymą, bendrosios pastato inžinerinės sistemos - pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Todėl šios sistemos yra bendrojo naudojimo objektai, už kurių remontą ir priežiūrą atsakinga bendrija.
Pavyzdžiui, jei prakiuro bendro kanalizacijos stovo trišakis iš kurio sunkiasi fekalijos ir teka žemyn į rūsį, o bendrija siunčia informaciją, kad 2019 m. bendrijos susitarimo metu priimtas sprendimas, kad "butuose vamzdžiai bus keičiami pagal savo galimybes ir poreikį", tai reiškia, kad buto savininkas pats keičia vamzdžius savo bute. Tačiau avarinė situacija, kai prakiuro trišakis ir galimai stovo vamzdis ateinantis iš rūsio, yra bendrojo naudojimo sistemų dalis. Jei buvo keičiami visų butų ir kitų patalpų savininkams priskirti bendrojo naudojimo nuotekų vamzdynai, proporcingai prie jų atnaujinimo turi prisidėti visi butų ir kitų patalpų savininkai. Informaciją apie tai, kodėl, kas kada, kaip, už kiek buvo remontuojama, turi pateikti jūsų namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas: arba bendrijos pirmininkas, arba paskirtas administratorius, arba jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo.
Kitos Svarbios Nuostatos
- Ar gali Bendrijos susirinkimuose būti keliamas klausimas dėl Bendrijos narių finansavimo įkrovos stotelių sistemos įrengimui? Jei taip, ar tai legalu, kad net ir tie Bendrijos nariai, kurie neturi parkavimo vietų, turi mokėti už įkrovos stotelių diegimą. Jeigu sprendžiamas klausimas dėl naujo bendrojo naudojimo objekto sukūrimo (pavyzdžiui, įkrovos stotelių, kuriomis galės naudotis visi savininkai), sprendimą turėtų patvirtinti ne bendrijos nariai, bet dauguma visų butų ir kitų patalpų savininkų. Klausimas, ar aš turiu elektromobilį, šiuo atveju gal nėra esminis, nes šiandien neturiu, o rytoj gal turiu, o gal mano nuomininkas turės. Svarbus klausimas šiuo atveju - ar visi turės teisę tuo objektu naudotis.
- Daugiabutyje planuoja keisti liftą, kaip galima išvengti mokėti už lifto pirkimą, jei gyvenate pirmame aukšte? Pirmo aukšto savininkai, jeigu nustatoma, kad jie nesinaudoja liftu, gali nemokėti naudojimosi liftu išlaidų (už lifto elektrą, už lifto valymą ar pan.), bet liftas yra bendras pastato inžinerinis objektas, prie kurio išlaikymo ir techninės priežiūros turi prisidėti visi savininkai. Panašiai, pavyzdžiui, ir dėl namo stogo - juk nelipate ant stogo, nesinaudojate juo (nebent terasa būtų įrengta), bet vis tiek turite prisidėti prie jo išlaikymo.
- Jei namo bendrija neturi savo teisiškai įregistruoto žemės sklypo, tačiau bendrijos administracija skaičiuoja mokesčius už teritorijos valymą, žolės nupjovimą, vaikų žaidimo aikštelės tvarkymą, medžių genėjimą, nors Vyriausybės atstovas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju rinkliava negalima, svarbu išsiaiškinti, kas valdo teritoriją. Būna, pavyzdžiui, kad bendrija išsinuomoja žemės sklypą iš valstybės, būna, kad nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso žemės sklypas. Jeigu to sklypo jokiais teisiniais pagrindais valdyti nepriklauso, tai galbūt ir prižiūrėti neprivalote.
tags: #parkavimo #vietos #kaip #nekilnojamojo #turto #objektas
