Padangų sąvartynas Rukloje įsikūręs visai netoli miestelio gyvenvietės, o prie pat jo - senelių namai. Apie šią opią problemą, kuri kelia nerimą vietos gyventojams ir aplinkosaugininkams, išsamiai aiškinosi TV3 laida „Žalioji byla“.
Problemos mastas ir gyventojų nerimas
Ruklos miestelio zakristijonas Saulius Nasickis pasakojo, kad baiminasi dėl miestelio gyventojų saugumo, nes visai netoliese stūkso neeilinio dydžio padangų krūvos. Vyras teigė nenorintis, kad Ruklą ištiktų Alytaus likimas, kai kilo visą Lietuvą juodais dūmais užklojęs padangų gaisras.
„Čia bet kas gali numesti Molotovo kokteilius, pakišti benzino bonkas. Aplink yra senelių namai, labai netoliese, čia - gyvenvietė. Toks kiekis padangų, iš tikrųjų, labai gero tikrai nepadarytų“, - TV3 laidai „Žalioji byla“ sakė S. Nasickis. Vyro teigimu, niekas nesiima veiksmų sutvarkyti pavojų keliančių padangų. „Paprasčiausiai labai abejingi žmonės. Kažkur, kažkas, kažką nupirko, padarė, nusiplovė rankas, kaip aš suprantu, ir paliko likimo valiai. Ir ne vienai dienai, ne vienam mėnesiui ir ne vieniems metams. Stovi čia ir niekas nieko negali padaryti“, - pasakojo zakristijonas.
S. Nasickis dėl šios problemos kreipėsi ir į rajono valdžią, tačiau Jonavos meras vyrui teigė nieko negalintis padėti. „Meras sakė „mes viską žinome, bet nieko negalime padaryti, todėl, kad čia valstybė išdavė leidimą šitoms padangoms“. Nors jie nieko neturi, bet valstybė išdavė leidimą, o kodėl - niekas nežino“, - pasakojo Ruklos gyventojas.
Įmonės „3A“ bankrotas ir atsakingų asmenų paieška
Įmonės teritorijoje sutiktas projektų vadovas Ričardas Suslavičius pasakojo, kad šios padangos priklauso įmonei „3A“, kuriai šiuo metu yra iškelta bankroto byla. „Mes išsivežame produkciją, kadangi įmonei „3A“, kuri čia vykdė šitą veiklą, yra iškelta bankroto byla. Ji čia turi dalį padangų ir dalį produkcijos. Tai mes nupirkome tą produkciją ir išsivežame“, - pasakojo R. Suslavičius.
Bankrutavusi įmonė anksčiau turėjo leidimą užsiimti panaudotų padangų perdirbimu. Pagal taršos leidime išrašytas sąlygas bendrovei buvo leista sandėliuoti 120 tonų padangų, tačiau verslas nepavyko, veikla nutrūko ir verslininkai išsikraustė, palikę visas padangas. Dalį jų išsiveža kiti verslininkai. „Čia yra ne atliekos. Ką mes pasikrovėme nėra atliekos. Iš jų bus uždengiamos siloso duobės, prispaudžiamas uždangalas siloso duobių. Sutvarkysime tik tiek, kiek mums reikia, visos neišvalysime tikrai, nes čia yra daug. Jie sprendžiasi, mes jiems tik padedame“, - teigė kitos įmonės projektų vadovas R. Suslavičius.
Formaliai teritoriją yra įpareigotas tvarkyti bankroto administratorius, tačiau kada tai bus daroma - neaišku. „Bankroto bylos ilgos, jos trunka kelis metus. Kas čia bus ir kada bus, negaliu pasakyti“, - sakė R. Suslavičius.
Institucijų reakcija ir iššūkiai
Jonavos rajono savivaldybės Turto ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Jolita Gumaniukienė teigė, kad gyventojai kreipėsi jau ne vieną kartą ir situacija jiems gerai žinoma. „Tai yra verslas, kuris buvo vykdomas teisėtai, su visais leidimais, ir kurio veiklą prižiūrėjo Aplinkos apsaugos departamentas, priešgaisrinė tarnyba. Savivaldybės nei administracija, nei taryba šiuose klausimuose nedalyvauja niekaip. Nei verslą pradedant, nei parenkant vietą, nei verslo vykdymą prižiūrint“, - sakė J. Gumaniukienė.
Skyriaus vedėja teigė, kad siekdama atstovauti gyventojus, savivaldybė domisi, kas vyksta ir stebi situaciją. „Paskutiniais mano turimais duomenimis šiai bendrovei buvo iškelta bankroto byla, buvo paskirtas bankroto administratorius. Su bankroto administratoriumi bendravome, jis ieško įvairių būdų, kaip tas padangas sutvarkyti. Teritoriją, kiek man yra žinoma, jie kartu su priešgaisrine apsauga tvarkė taip, kad ten gaisro židinių nebūtų, kad būtų atjungta elektra“, - situaciją pasakojo J. Gumaniukienė. Vedėjos teigimu, kada bankroto administratorius suras, kas atliekas gali išvežti ir perdirbti, nežino net pats bankroto administratorius.
Aplinkos apsaugos departamentas bankroto administratoriui skyrė privalomąjį nurodymą, kad tonos padangų iš Ruklos turėjo būti išgabentos iki šių metų gruodžio 1-osios, tačiau atliekos vis dar yra savo vietoje. Buvusi aplinkos viceministrė Justina Grigavičienė pabrėžė, kad bankroto administratorius privalo jas sutvarkyti įstatymų numatyta tvarka - perduoti tiems tvarkytojams, kurie turi teisę tas padangas sutvarkyti ir pateikti atitinkamus dokumentus. Tik tokiu atveju gali būti įvykdyta pilna bankroto procedūra, nurodant, kad ir atliekos buvo sutvarkytos.
Po Alytuje įvykusio padangų gaisro Aplinkos apsaugos departamentas, buvusios viceministrės teigimu, sustiprino tokių įmonių kontrolę. „Tos įmonės, kurios tvarko atliekas, jos turi neviršyti leidime nustatytų sąlygų. Kitas dalykas, ką mes įvertinome, kad jei įmonė bankrutuoja, nepakanka lėšų, po jos paliktas atliekas, ne vien tik padangų, sutvarkyti. Tai mes keičiame tiesinį reguliavimą nustatydami finansines prievoles įmonėms, kad bankroto atveju būtų galimybė paskui valstybei sutvarkyti už tas atitinkamas garantines lėšas“, - sakė J. Grigavičienė. Nepaisant aplinkai ir gyventojams keliamos grėsmės, įmonė ieško būdų, kaip padangų perdirbimo veiklą tęsti toliau.
Pažymėtina, kad nuo 2013 m. įmonė „3A“, registruota Rukloje, aplinkosaugininkų buvo tikrinta 9 kartus, iš jų 5 kartus buvo nustatyti pažeidimai. Paskutinis patikrinimas atliktas šių metų vasario pabaigoje.
Pilviškių atvejis - pasikartojanti problema
Netylant atgarsiams apie Alytaus padangų perdirbimo įmonėje kilusį gaisrą, kol kas niekas garsiai nekalba apie Vilkaviškio rajone stūksančias padangų rietuves. Greičiausiai net ne visi Pilviškių miestelio gyventojai žino, kad visai jų pašonėje, buvusioje „Sūduvos“ gamyklos teritorijoje, sukrauti dideli kiekiai padangų. Šios valdos nuo 2013 m. priklauso UAB „Graneko“. Pilviškiuose registruota bendrovė pernai metų pradžioje sudarė nuomos sutartį su UAB „Trys A“, užsiimančia naudotų padangų tvarkymu, perdirbimu ir utilizavimu, gaminančia gumos granules. Tačiau tai, kas buvo numatyta, neįvyko.
„Trys A“ į išsinuomotą teritoriją prigabeno padangų (manoma, kad jų privežta apie 30 vilkiko priekabų, t. y. apie 400 tonų), bet jokios įrangos joms perdirbti neatsivežė. Pačias padangas įmonė privalėjo tvarkingai, pagal tam tikrus reikalavimus, sukrauti po stogu, bet tik maža dalis jų be jokios tvarkos sustumtos sandėliuose, o kitos išverstos lauke, išmėtytos po visą teritoriją. Maža to, „Graneko“ bendrovei nuomininkai nemokėjo nuomos mokesčio. Šį pavasarį, 2019-ųjų balandžio mėnesį, UAB „Graneko“ sutartį su „Trys A“ vienašališkai nutraukė. Motyvuota tuo, kad UAB „Trys A“ nemoka nuomos mokesčio, užteršė padangomis teritoriją nesilaikydama nei sandėliavimo tvarkos, nei priešgaisrinių ir aplinkosaugos reikalavimų.
Kadangi nuomininkai savo turto neišsivežė, UAB „Graneko“ kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą ir Vilkaviškio priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą dėl pažeidžiamų įstatymų. Vilkaviškio aplinkosaugininkas Vitas Bakas patvirtino, kad teritorija užteršta padangomis, ir UAB „Trys A“ atsakingam asmeniui gegužės mėnesį išsiuntė raštą atvykti į Aplinkos apsaugos inspekciją, tačiau jokio atsako nesulaukė. Rugpjūčio 8 d. UAB „Trys A“ buvo iškelta bankroto byla.
Pats UAB „Graneko“ vadovas Vilius Drulia redakcijai teigė patekęs į nepavydėtiną situaciją. „Jau kurį laiką visi UAB „Trys A“ direktoriai yra dingę, net nežinau, ar jie apskritai Lietuvoje. Aplinkosaugininkai viską paliko spręsti bankroto administratoriui, o šiam „Trys A“ akcininkai nepristato jokių dokumentų. Pats bankroto administratorius nesiima iniciatyvos užtikrinti priešgaisrinių reikalavimų, o kol neturi dokumentų, apskritai nepripažįsta, jog padangos priklauso „Trys A“ įmonei… Ir susidaro uždaras ratas“, - kalbėjo V. Drulia. Verslininkas stebėjosi, jog pelningu padangų saugojimo ir perdirbimo verslu besiverčianti bendrovė staiga tapo bankrutuojančia.
„Mes jau turėjome kitus klientus, bet jiems patalpų išnuomoti negalime, nes šios užkrautos padangomis. Aikštelė užblokuota, patys negalime įvažiuoti į savo teritorijoje toliau esančius garažus. Be to, teritorija, nors ir aptverta, nėra saugoma, ten gali įlįsti ir vaikai. Bendrovė juk priėmė padangas utilizuoti, vadinasi, gavo už jas nemažus pinigus. Deja, iš policijos gavau atsakymą, jog ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakyta, esą su įmonės vadovais susisiekti nepavyksta, trūksta dokumentų“, - kalbėjo V. Drulia.
Įdomu, kad spalio 28 d. Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) kreipėsi į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo nuomos sutarties tarp UAB „Trys A“ ir UAB „Graneko“ klastojimo. AAD atstovas teigė, kad „Trys A“ leidimai vykdyti veiklą buvo duoti tik Rukloje, o leidimo ir teisės sandėliuoti padangas Pilviškiuose jie neturėjo. Kol kas galima teigti, jog ten padangas kažkas suvežė savavališkai.
„Šiuo metu vyksta teisminiai ginčai, bankroto procedūros. Su pačiais UAB „Trys A“ savininkais susisiekti nepavyksta, bendraujame per atstovą. Galiu pasakyti tik tiek, jog padangos tikrai bus išvežtos, bet kada - pasakyti negaliu. Pirmiausia reikia nustatyti, kam jos priklauso, nes nėra tai įrodančių dokumentų. Už tai, kad nepateikia įmonės finansinių dokumentų, turto sąrašų, „Trys A“ vadovas jau yra gavęs baudą. Bet kokiu atveju, pasibaigus bankroto procesui, padangos bus išgabentos. Įstatyme yra numatyta, kad jei įmonė neturi lėšų, jų atliekų sutvarkymui skiria Aplinkos apsaugos ministerija“, - teigė AAD atstovas. Taigi, kiek padangos gulės Pilviškiuose - nežinia. Ar nebus sulaukta bėdos - irgi niekas negarantuoja.
Bendra padangų atliekų tvarkymo situacija Lietuvoje ir sprendimų paieška
Kasmet į Lietuvos rinką patiekiama mažiausiai 40 tūkst. tonų padangų ir maždaug tik pusė jų yra sutvarkoma. Lietuvoje padangų atliekų sutvarkymas pagrįstas gamintojo atsakomybės principu ir įgyvendinimas per ne pelno siekiančias organizacijas bei individualiai. Viena iš priežasčių - dalis padangų gamintojų ir importuotojų neturi prievolės ar nevykdo jiems nustatytų pareigų.
Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijų duomenimis, 2018 metais padangų gamintojai ir importuotojai vidaus rinkai atskirai patiekė 27,5 tūkst. tonų padangų, o finansavo 21 tūkst. tonų arba 76 proc. visų padangų atliekų sutvarkymą. Prievolės neturintys ir pareigų nevykdantys padangų gamintojai ir importuotojai vidaus rinkai per metus patiekia daugiau kaip 10 tūkst. tonų padangų.
„Pokyčiai padangų atliekų rinkoje būtini - tą dar kartą parodė ir nelaimė Alytuje bei sukaupti padangų kiekiai regioninių atliekų tvarkymo centrų (RATC) aikštelėse ar pas padangų perdirbėjus. Tam, kad keistųsi situacija, verslas būtų ištrauktas iš šešėlio ir pagaliau išvengtume aplinkos taršos, būtina teisės aktuose numatyti pareigą visiems padangų gamintojams ir importuotojams, nepriklausomai nuo padangų tiekimo rinkai būdo, organizuoti ir finansuoti padangų sutvarkymą“, - teigia AAD atstovas. Šiuo metu teisės aktai numato, kad Lietuvoje turi būti surinkta ir perdirbta 80 proc. atskirai vidaus rinkai patiekto padangų kiekio.
„Individualiai ar kolektyviai pareigas vykdantys gamintojai ir importuotojai turėtų įsteigti specialias naudotų padangų priėmimo vietas verslui kiekvienoje apskrityje (savivaldybėje), o bendradarbiaujant su RATC organizuoti padangų surinkimą iš gyventojų. Sudarius galimybę nemokamai ir patogiai atiduoti padangas visiems jų turėtojams sumažėtų tikimybė, kad senos padangos atsidurs pakelėse, pamiškėse, prie komunalinių atliekų konteinerių ar bus sandėliuojamos, padangos būtų tinkamai sutvarkomos“, - sako AAD atstovas.
„Valstybės institucijos turėtų priimti sprendimus, kurie užtikrintų gaminių iš perdirbtos padangų gumos rinkos sukūrimą ir šių atliekų panaudojimą. Valstybės valdomos įmonės gaminius iš perdirbtų padangų galėtų panaudoti viešai infrastruktūrai (keliams tiesti ir atitvarams gaminti). Šioje vietoje nereikia išradinėti naujo dviračio - senos automobilių padangos naudojamos įvairiems gaminiams ir keliams tiesti tiek Europoje, tiek Jungtinėse Valstijose“, - sako AAD atstovas.
Nuo kitų metų pradžios padangų gamintojams ir importuotojams atsiranda prievolė vykdyti padangų atliekų surinkimą iš didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelių ir iš dalies aikšteles finansuoti. Šie reikalavimai galios tiek kolektyviai, tiek individualiai pareigas vykdantiems padangų gamintojams ir importuotojams. Tačiau akivaizdu, kad ši prievolė neišspręs visų susikaupusių problemų padangų atliekų sutvarkymo sektoriuje.
Netinkamai tvarkomos ir ne vietoje paliktos naudotos padangos kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, jos gali tapti gaisro priežastimi. Deginamos guminės padangos į aplinką išskiria kenksmingųjų medžiagų, o, patekusios į gamtą, suyra tik per 120-140 metų. Daugiausiai perdirbtų padangų guma naudojama sporto aikštynų ar žaidimų aikštelių guminėms dangoms, automobilių statymo apsauginių kuolelių gamybai, vis dažniau senos padangos naudojamos ir keliams tiesti. Iš specialiuose įrenginiuose deginamų naudotų padangų gaunama energija. Padangų deginimo procese naudojami specialūs filtrai, kurie neutralizuoja į aplinką išsiskiriančias kenksmingąsias medžiagas.
tags: #padangu #perdirbimas #rukloje