Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad individualius namus galima šildyti tik aplinkos neteršiančiu ir pavojaus žmogaus sveikatai nekeliančiu kuru. Namų šildymui negalima deginti atliekų.
Draudžiamų atliekų deginimo pavojai
Žala aplinkai ir žmogaus sveikatai
Šildymo sezonu padidėja oro užterštumas individualių namų rajonuose. Šį užterštumą nemaža dalimi lemia neatsakingas elgesys, kai patalpos šildomos deginant tam netinkamus daiktus: plastiko pakuotes, senus baldus, tekstilę. Tokių daiktų deginimas teršia ne tik aplinkos orą, bet ir dirvožemį, gruntinius vandenis.
Deginant atliekas ar kitas kurui neskirtas medžiagas į aplinkos orą patenka įvairūs kenksmingi ir taršūs degimo produktai. Žmonės, kūrendami draudžiamomis medžiagomis, ypač kenkia savo ir aplinkinių sveikatai. Be to, aplinkiniai jaučia nemalonų kvapą, galintį sukelti ne tik kosulį, bet ilgainiui ir rimtesnes kvėpavimo takų ligas.
Jokiu būdu negalima deginti pramoninių ir buitinių atliekų, tokių, kaip: tekstilė, avalynė, baldai, langų rėmai, plastikų, apdorotų lakais, klijais, dažais, impregnuojamosiomis medžiagomis, padangų likučių. Šių atliekų deginimas daro žalą ne tik gamtai, bet ir žmogaus sveikatai. Deginant atliekas buitiniu būdu dėl per žemos temperatūros ir ne visiško degimo susidaro žmogaus sveikatai labai pavojingos cheminės medžiagos, sunkieji metalai, dioksinai.
Alyvos atliekų deginimo specifika
Didžiausia žala aplinkai ir žmonių sveikatai daroma deginant alyvą ir alyvos produktų atliekas - deja, bet šio draudimo nepaiso kai kurios komercine veikla užsiimančios įmonės, pvz., automobilių remonto dirbtuvės. Deginant alyvos atliekas, į orą patenka sunkiųjų metalų, kurių didelė koncentracija gali sukelti kvėpavimo ir odos ligas. Nusėdusios ant žemės sunkiųjų metalų dalelės užteršia dirvą ir paviršinius bei gruntinius vandenis.
Katilų ir dūmtraukių užterštumas bei gaisro pavojus
Atliekų kūrenimas kietojo kuro katiluose užteršia katilo ir dūmtraukio paviršius kenksmingais suodžiais. Dėl to blogėja šilumos perdavimas į patalpas, kyla gaisro pavojus, nes gali užsidegti dūmtraukyje susikaupę suodžiai. Aplinką gali teršti ir kūrenant susidarantys pelenai. Dalis žmonių pelenus išbarsto prie savo namų, sode, darže neatkreipdami dėmesio, kad buvo kūrenama netinkamu kuru. Pelenuose, likusiuose sudeginus draudžiamas medžiagas ar atliekas, yra žmogui ir aplinkai kenksmingų junginių.
Tinkamas namų šildymas ir atliekų tvarkymas
Rekomenduojamas kuras ir įrangos priežiūra
Namus šildytis galima renkantis tinkamą kurą - sausas malkas, sertifikuotas granules ir dujas. Svarbu bent kartą per metus patikrinti šildymo įrangą: išvalyti kaminą, pasirūpinti ventiliacija, įvertinti katilo ir krosnelės būklę. Ši profilaktika sumažina gaisro riziką, prailgina įrenginių tarnavimą ir užtikrina efektyvų šildymą.
Atliekų tvarkytojai primena, kad kūrenimui tinka nedažyta ir neapdirbta mediena, t.y. šakos, kelmai, natūralios medienos dėžės ir pan. Po kūrenimo susidarę pelenai tinka dirvožemio sudėties gerinimui, kompostavimui.
Administracinė atsakomybė
Baudos už atliekų deginimą ir žalą aplinkai
Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymą, savivaldybių valstybės tarnautojams yra pavesta kontroliuoti atliekų deginimo atvejus buitiniuose taršos šaltiniuose. Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad už neskirtų kūrenti medžiagų ar atliekų deginimą, asmenims taikoma Administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksą:
- Asmenims: nuo 60 iki 300 eurų.
- Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims: nuo 170 iki 1 170 eurų.
Pakartotinai padaryti nusižengimai užtraukia dar didesnę baudą:
- Asmenims: nuo 270 iki 1 200 eurų.
- Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims: nuo 500 iki 3 000 eurų.
Gyventojams ir įmonėms, nepaisantiems aplinkosauginių reikalavimų, gresia baudos ir gali tekti atlyginti gamtai padarytą žalą. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas perspėja, kad gyventojas ar įmonė gali sulaukti baudos už sudegintų atliekų kiekį ir padarytą žalą gamtai. Minimali žala gamtai - 100 Eur. Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnyje nustatyta, kad priklausomai nuo išmestų padangų atliekų kiekio bauda gali siekti nuo 30 iki 4,3 tūkst. eurų.
Padangų atliekų problema ir tvarkymas
Augantis padangų atliekų kiekis
Kasmet į Lietuvos rinką patiekiama mažiausiai 40 tūkst. tonų padangų ir maždaug tik pusė jų yra sutvarkoma. Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijų duomenimis, 2018 metais padangų gamintojai ir importuotojai vidaus rinkai atskirai patiekė 27,5 tūkst. tonų padangų, o finansavo 21 tūkst. tonų arba 76 proc. visų padangų atliekų sutvarkymą.
2017 metais gamintojai ir importuotojai Lietuvos rinkai atskirai patiekė 29,3 tūkst. tonų padangų, skirtų lengviesiems, krovininiams, pramoninėms ir žemės ūkio transporto priemonėms - 16 proc. daugiau nei prieš metus. Lietuvoje sutvarkymui surinktų naudotų padangų atliekų kiekis per metus padidėjo 37,7 proc., iki 28,2 tūkst. tonų.
Naujausi Aplinkos apsaugos agentūros apskaitos duomenimis, 2023 metais Lietuvos rinkai patiektas padangų kiekis pasiekė 38,7 tūkst. tonų, o naudoti netinkamų padangų surinkta 35,3 tūkst. tonų. Į šiuos duomenis neįtrauktos padangos, kurios į Lietuvą įvežamos su transporto priemonėmis ar patenka nelegaliai. Nors oficiali statistika rodo viršijimą (surinkta 91,6 proc. 2017 m., kai teisės aktai numato 80 proc.), situacija nėra tokia gera dėl nelegalios rinkos ir nesutvarkytų padangų pakelėse, pamiškėse ar prie buitinių atliekų konteinerių.
Padangų deginimo žala ir irimas
Netinkamai tvarkomos ir ne vietoje paliktos naudotos padangos kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, jos gali tapti gaisro priežastimi. Deginamos guminės padangos į aplinką išskiria kenksmingųjų medžiagų, o, patekusios į gamtą, suyra tik per 120-140 metų. Jei padangos nelegaliai deginamos tam nepritaikytose krosnyse ar laužuose, į aplinką išsiskiria daugybė kenksmingų medžiagų.
Anglies kasybos poveikis aplinkai | Iš pelenų
Tinkamas padangų atliekų pridavimas ir perdirbimas
Lietuvoje padangų atliekų sutvarkymas pagrįstas gamintojo atsakomybės principu ir įgyvendinimas per ne pelno siekiančias organizacijas ir individualiai. Tačiau dalis padangų gamintojų ir importuotojų neturi prievolės ar nevykdo jiems nustatytų pareigų. Prievolės neturintys ir pareigų nevykdantys padangų gamintojai ir importuotojai vidaus rinkai per metus patiekia daugiau kaip 10 tūkst. tonų padangų. Be to, transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto įmonės, ypač mažos, turi mokėti už padangų atliekų pridavimą.
Vairuotojai turėtų prisiminti pagrindinę taisyklę: autoservisams draudžiama netinkamas eksploatavimui padangas atiduoti jų naudotojui, todėl keičiant padangas autoservise, senosios turi būti priimamos nemokamai. Autoservisai ir kitos nedidelės dirbtuvės privalo priimti tiek senų padangų, kiek jų keičia. Maža to, autoservisai, kaip ir padangų gamintojai bei importuotojai, privalo pasirūpinti, kad senos padangos būtų tinkamai utilizuotos ar perdirbtos.
Perdirbtų padangų guma ir metalas panaudojami naujų gaminių gamybai, o tekstilė - energijai gauti. Daugiausiai perdirbtų padangų guma naudojama sporto aikštynų ar žaidimų aikštelių guminėms dangoms, automobilių statymo apsauginių kuolelių gamybai, vis dažniau senos padangos naudojamos ir keliams tiesti. Iš specialiuose įrenginiuose deginamų naudotų padangų gaunama energija.
Valstybės institucijos turėtų priimti sprendimus, kurie užtikrintų gaminių iš perdirbtos padangų gumos rinkos sukūrimą ir šių atliekų panaudojimą. Valstybės valdomos įmonės gaminius iš perdirbtų padangų galėtų panaudoti viešai infrastruktūrai (keliams tiesti ir atitvarams gaminti). Nuo kitų metų pradžios padangų gamintojams ir importuotojams atsiranda prievolė vykdyti padangų atliekų surinkimą iš didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelių ir iš dalies aikšteles finansuoti. Šie reikalavimai galios tiek kolektyviai, tiek individualiai pareigas vykdantiems padangų gamintojams ir importuotojams.
Atliekų perdirbimas ir energijos gamyba
Perdirbimo svarba
Atliekų perdirbimas - tai procesas, leidžiantis perdirbti panaudotas medžiagas į naujas medžiagas ar objektus ir tokiu būdu pakartotinai atliekas panaudoti. Tai alternatyva įprastam atliekų išmetimui, galinti padėti taupyti išteklius ir sumažinti šiltnamio dujų išmetimus. Perdirbti antrines žaliavas yra daug paprasčiau, pigiau bei mažiau teršiama aplinka. Naudojant didesnius kiekius antrinių žaliavų, galima sutaupyti daugiau gamtos išteklių.
Dalis perdirbtų medžiagų, pvz. stiklas, plastikas ar popierius, yra naudojama naujų produktų gamybai: stikliniams buteliams, maišeliams, vamzdžiams, popierinėms pakuotėms, baldų pluoštams ir t. t.
Atliekų deginimas energijai gauti
Atliekų deginimas visame pasaulyje yra laikomas ekologiškiausia ir pažangiausia komunalinių atliekų utilizavimo technologija, pasižyminčia mažiausiu poveikiu aplinkai. Taip pat šis procesas yra ekologiškesnis už energijos gamybą deginant iškastinį kurą - gamtines dujas, mazutą, akmens anglį.
Dalis komunalinių atliekų sudaro biologinės kilmės medžiagos, todėl jų deginimas mažiau nei iškastinis kuras turi įtakos ir pasauliniam klimato pokyčiui. Komunalinės atliekos deginamos aukštoje temperatūroje, todėl nemalonūs kvapai yra termiškai suskaldomi ir į aplinką nepatenka. Susidarantis šlakas ir pelenai gali būti sėkmingai naudojami tiesiant kelius. Po sudegimo šlakuose likę metalai gali būti išrinkti ir perdirbti. Skirtingai nuo sąvartynų, atliekų deginimas neišskiria metano. Vietoj to jis saugiai pašalina teršalus iš ekologinio ciklo ir atgauna atliekose esančią energiją.
Klaipėdos termofikacinė jėgainė kaip pavyzdys
Lietuvoje pirmoji įmonė, kurioje deginant atliekas išgaunama energija, yra UAB „Fortum Klaipėda“, dabar žinoma kaip UAB Gren Klaipėda. Termofikacinė jėgainė Klaipėdoje veiklą vykdo nuo 2013 m. ir atlieka reikšmingą vaidmenį atliekų tvarkymo grandinėje bei prisideda prie žiedinės ekonomikos įgyvendinimo Lietuvoje. Jėgainė, naudojanti nepavojingas komunalines ir pramonės atliekas kaip kurą, yra pirmoji tokia Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Energija gaminama naudojant naujausias technologijas, užtikrinančias efektyvų energinės vertės iš atliekų išgavimą bei efektyvų išmetamųjų dujų valymą. Jėgainė pagamina apie 40 proc. Klaipėdos miesto centralizuotai tiekiamos šilumos. Pasirašyta ir vykdoma bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos dėl apdoroto nepavojingo šlako tiekimo, reikalingo įrengti eksperimentines dangos konstrukcijas valstybinės reikšmės rajoninio kelio skaldos pagrindo sluoksnio įrengimui.
Sąvartynų keliami pavojai ir alternatyvos
Sąvartynų neigiamas poveikis
Šalinimas sąvartyne yra seniausia atliekų tvarkymo forma ir mažiausiai pageidautinas variantas dėl daugelio galimų neigiamų padarinių. Rimčiausias iš jų - metano dujų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų, 25 kartus veiklesnių nei anglies dioksidas, gamyba ir emisija. Metanas gali kauptis sąvartynuose ir netgi sukelti sprogimus. Be metano, biologiškai skaidžių atliekų šalinimas gali lemti cheminių medžiagų, pavyzdžiui, sunkiųjų metalų, patekimą į aplinką su filtratu. Sąvartynuose išmetamos atliekos reiškia didžiulį išteklių ir energijos praradimą. Dėl kiekvienos į sąvartyną patenkančios žaliųjų atliekų tonos susidaro 300-500 m3 kenksmingų dujų.
Sąvartynai yra priskiriami taršos šaltinių grupei, kurie kelia potencialią grėsmę požeminio vandens vartotojams ir kitiems aplinkos objektams. Į požeminę hidrosferą patenka medžiagos ir cheminiai junginiai, dėl to pakinta požeminio vandens cheminė sudėtis.
Atliekų tvarkymo sistemos reorganizavimas ir principas „teršėjas moka“
Lietuvai stojant į Europos Sąjungą pradėta iš esmės reorganizuoti šalies atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemą. Aktyviai vykdyta komunalinių atliekų tvarkymo valdymo reforma - sukurti regioniniai atliekų tvarkymo centrai ir regioniniai nepavojingų atliekų sąvartynai. Dabar Lietuvoje veikia 11 regioninių nepavojingų atliekų sąvartynų. Svarbu, kad žaliosios atliekos (sodo ir daržo atliekos) būtų surenkamos ir sutvarkomos atskirai, tam šiuo metu Lietuvoje veikia 49 bioskaidžių atliekų surinkimo aikštelės.
Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas. Išplėstinės gamintojo atsakomybės (angl. extended producer responsibility - EPR) principai pirmą kartą buvo pripažinti 1995 metais. Už pakuotes, kurių atliekomis gali būti teršiama aplinka, yra atsakingi jų gamintojai ir importuotojai. Lietuvoje finansinė atsakomybė yra taikoma visiems verslo subjektams, kurie į rinką išleidžia daugiau kaip 500 kg pakuočių. Šia infrastruktūra rūpinasi ir verslo įmonėms atstovauja pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos.
Didelių gabaritų atliekų surinkimas
Seni baldai (kėdės, lovos, spintos, stalai, komodos ir kt.), langai, durys, dviračiai, kilimai, radiatoriai, automobilinės kėdutės, naudotos padangos, vežimėliai, talpyklos ir kitos buityje susidarančios didelių matmenų atliekos. Jų negalima išmesti į buitinius konteinerius ar pastatyti šalia jų - šias atliekas reikia pristatyti į specialias didelių gabaritų atliekų surinkimo (priėmimo) aikšteles.
Siekiant apsaugoti aplinką nuo taršos, visos pavojingos atliekos turi patekti pas teisėtai ir tvariai veikiančius atliekų tvarkytojus. Visiems vairuotojams, kurie yra pasiruošę techninei apžiūrai, profilaktikai ir remontui, rekomenduojama rinktis tik tuos autoservisus, kurie deklaruoja savo veiklą aplinkosaugai ir neslepia veiklos apimčių. Taip bus užtikrinta, kad senos automobilio detalės atsidurs pas atliekų tvarkytojus, o ne kur nors pamiškėje, teršiant aplinką.
tags: #padangu #ir #buitiniu #atlieku #deginimas