Viena didžiausių padangų perdirbimo įmonių Baltijos šalyse, bendrovė „Ekologistika“ ir su ja susijusi kita įmonė „Vivatrans“, teismo nuosprendžiu buvo pripažintos kaltomis 2019 metais Alytuje kilusio didžiulio padangų gaisro byloje. Šis įvykis sukėlė didelę žalą aplinkai ir valstybei, o jo pasekmės jaučiamos iki šiol.
Gaisro aplinkybės ir priežastys
2019 m. spalio 16-osios naktį Alytuje, padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“, kilo didelis gaisras, kurį pavyko užgesinti tik po 10 dienų. Per ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad pagal taršos leidimą įmonei buvo leidžiama vienu metu patalpose laikyti ne daugiau kaip 1920 tonų naudotų padangų. Tačiau gaisro dieną įmonė patalpose buvo sukaupusi daugiau nei dvigubai didesnį kiekį - virš 5000 tonų naudotų padangų.
Gaisravietės plotas siekė apie 2 tūkst. kvadratinių metrų. Per gaisrą sudegė virš 2000 tonų padangų. Kaip teigė Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė, bendrovės vadovas, žinodamas, kad yra viršyti leistini padangų kiekiai, davė nurodymą jas toliau kaupti ir laikyti tam neleistinose vietose, nepasirūpino gaisro gesinimo sistemų įrengimu patalpose ir tuo, kad padangos būtų kraunamos laikantis priešgaisrinių reikalavimų.
Kodėl XXI amžiuje ugnis elgiasi kitaip?
Pasekmės aplinkai ir gyventojams
Kelias dienas po gaisro buvo fiksuotas smarkiai padidėjęs oro užterštumas pavojingomis medžiagomis. Alytaus mieste ir rajone buvo paskelbtos ekstremalios situacijos. Gaisravietėje dirbo Aplinkos apsaugos tarnybos darbuotojai, kurie nustatinėjo aplinkos užterštumą.
Dūmų debesys atkeliavo iki Miklusėnų ir toliau į šiaurę nuo Alytaus. Kadangi Dzūkijos sostinė įsikūrusi dauboje prie upės, dūmai greitai nukeliavo ir ratu iki gausiai apgyvendintų sodų prie Nemuno, taip pat iki I Alytaus pusės, iš pradžių nuo Takniškių ir pan. Nors gyventojų gautose nepaprastojo skubaus įspėjimo SMS žinutėse iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM buvo rašoma, kad pavojaus, pirminiais duomenimis, gyventojams nėra, tai buvo susiję su tuo, kad vėjas nepučia į gausiai apgyvendintas Alytaus miesto vietoves tame pačiame Pramonės rajone, Putinuose ir pan.
Teismo sprendimai ir priteistos žalos
Alytaus teismas pripažino „Ekologistika“ vadovą Juozą Cicėną ir abi įmones kaltomis dėl neatsargumo sunaikinus turtą ir padarius didelės turtinės žalos. J. Cicėnas nuteistas laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.
Abiem įmonėms - „Ekologistika“ ir „Vivatrans“ - skirta baudų po pusę milijono eurų. Tiek „Ekologistika“, tiek „Vivatrans“ turės sumokėti po 500 tūkst. eurų. Bendra civilinių ieškinių suma šioje byloje siekia daugiau kaip 12 mln. eurų.
Priteistos sumos skirtingiems ieškovams:
- Iš dalies tenkintas Aplinkos apsaugos departamento ieškinys dėl žalos atlyginimo: solidariai iš J. Cicėno, bendrovių „Ekologistika“ ir „Vivatrans“ priteista Aplinkos apsaugos departamentui 1 mln. 385 tūkst. 385 eurai turtinei žalai atlyginti.
- Civilinės ieškovės UAB „Gamybos parkas“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo teismas tenkino pilnai: solidariai iš J. Cicėno, bendrovių „Ekologistika“ ir „Vivatrans“ bendrovei „Gamybos parkas“ priteista 1 mln. 597 tūkst. 240 eurų turtinei žalai atlyginti.
- Kauno apygardos prokuratūros ieškinys tenkintas iš dalies: solidariai iš J. Cicėno bei bendrovių „Ekologistika“ ir „Vivatrans“ priteista valstybės naudai 4 mln. 262 tūkst. 503 eurai. Kauno apygardos prokuratūra buvo pateikusi daugiau kaip 5 mln. eurų dydžio civilinį ieškinį dėl valstybės patirtų išlaidų gesinant gaisrą.
Padaryta žala aplinkai siekė 6 mln. eurų, o gaisro padariniams šalinti papildomai iš valstybės rezervo buvo skirta dar 6 mln. eurų.
tags: #padangu #gaisra #alytuje