Opel Vectra B - Modelio Apžvalga
Antros kartos „Opel Vectra“ modelis buvo pristatytas 1995 metais. Pirmą kartą buvo sukurtas ir „Vectra“ universalo kėbulu. Variklių galia prasidėjo nuo 71 AG (52 kW) 1.6 L iki 2.5 L V6 su 170 AG (125 kW) galia. Buvo gaminamas ir populiarusis 2.0 L variklis su 136 AG (100 kW), kuris buvo naudojamas kaip pagrindas sportiniams „Opel Vectra“ dalyvaujantiems kėbulinių automobilių čempionate. Dyzelinis variklis buvo paimtas iš „Isuzu“ kompanijos. 1999 metais „Vectra“ buvo truputį atnaujinta - įgavo naujus bamperius, ištisinius priekinius žibintus ir atnaujintą interjerą. Taip pat buvo gaminama ir reta galingiausia versija, įkvėpta BTCC kėbulinių automobilių čempionato (British Touring Car Championship), kurioje „Opel“ ilgą laiką dalyvavo. Ši versija turėjo V6 variklį su 195 AG (143 kW) galia.
Bendras Pirkimo Vertinimas ir Eksploatacija
Daugelis vartotojų „Opel Vectra B“ vertina kaip darbinį arkliuką, tinkantį tiems, kurie ieško pigaus ir praktiško automobilio. Šis modelis itin tinka studentams ar jauniems vairuotojams kaip pirmasis ar antrasis automobilis. Automobilis yra nebrangus, jo dalys pigios, o remontas - „paprastas kaip kapeika“. Nors tai nėra prabangos klasės automobilis, iš kurio nereikėtų tikėtis idealaus komforto, tačiau daugelis pažymi jo begalinį patvarumą.
Vis dėlto, yra ir skirtingų nuomonių. Vieni teigia, kad „tokių metų „Vectra“, deja, tinka tik pigiai nusipirkti ir "sudrožti"“, kiti džiaugiasi ilga ir beprobleme eksploatacija. Pavyzdžiui, vienas savininkas, turėjęs automobilį 8 metus, paminėjo, kad „gedo ir gedo“, o kitas, eksploatuodamas dyzelinį modelį 6 metus (nuo 2012 m.) ir nuvažiavęs 100 000 km, rimtų problemų neturėjo. Pirkėjai rekomenduoja rinktis nenudėvėtą ir neprivaizdytą variantą, pabrėždami, kad jeigu automobilis prižiūrimas, problemų daug nebus.
Dyzelinių Variklių Savybės ir Dinamika
2.0 DTI (74 kW / 60 kW)
„Opel Vectra B“ su 2.0 DTI varikliu sulaukia įvairių atsiliepimų. Nemažai vartotojų pabrėžia, kad 74 kW variantui trūksta traukos, ypač prie žemų sūkių, ir variklis apibūdinamas kaip „bukas“ su mažu sukimo momentu. Norint važiuoti dinamiškiau, tenka „spausti dugnais“, todėl kai kurie savininkai priversti variklį „čipuoti“, kad gautų apie 90+ kW ir 260 Nm. Tai leidžia žymiai pagerinti dinamiškumą ir lenkimo galimybes trasoje. 60 kW variantas taip pat laikomas silpnesniu, jei norima greičiau lenkti.
Kiti vartotojai, kalbėdami apie 60 kW dyzelį, mini labai gerą trauką, važinėjant ramiai, ir teigia, kad jis niekada nepaveda. Dyzeliniai 2.0 DTI varikliai yra patvarūs, juose ilgam pamiršite apie diržo keitimą, nes ten stovi grandinė, kuri yra geras dalykas, kol ji neištįsusi.
2.2 DTI (92 kW)
2.2 DTI variklis dažnai sulaukia palankesnių atsiliepimų. Vartotojai teigia, kad jis „sukasi puikiai“, o pakoregavus programą, saugiai galima pasiekti 110 kW ir 350 Nm. Tuomet jis gali „nesunkiai nubausti populiariuosius E39 530d“ sankryžose. Šis variklis apibūdinamas kaip nelepus kurui ir nereikalaujantis ypatingos priežiūros, be streso užkuriamas prie didžiausių šalčių. Tačiau pasitaiko ir nuomonių, kad 2.2 DTI yra „opesnis“ ir jo išlaikymas brangesnis.
Opel Vectra 2,0 DTI variklio kalenimas esant saltam prie -12 laipsniu
Degalų Sąnaudos
„Opel Vectra B“ dyzelinių variklių degalų sąnaudos vertinamos kaip gana ekonomiškos, nors ir čia pastebimi skirtumai:
- Kai kurie vartotojai mieste sunaudoja 5-5.5 l/100 km, trasoje - 5-5.5 l/100 km.
- Kitiems 2.0 DTI (74 kW) mieste siekia apie 6-6.5 l/100 km, trasoje - 5-5.5 l/100 km, o žiemą mieste - iki 7 l/100 km.
- Variklis 2.0 DTI (programiškai patobulintas) stabiliai „ryja“ 5.8 l/100 km važiuojant pusiau mieste, pusiau trasoje.
- Chipuotas 2.2 DTI mieste drąsiai telpa į 7 litrus, trasoje prie 120 km/h vartoja apie 5 litrus, o prie 110 km/h penktu bėgiu rodo tik 2000 apsukų.
- Yra ir nuomonių, kad 2.0 DTI 74 kW dyzelis „nekrenta mažiau 6.5 l vasarą, o apie žiemą - graudu ir prisiminti“.
Vartotojai pažymi, kad automobilis puikiai „draugauja ir su rusiška saliarka“.
Dažniausios Problemos ir Gedimai
Nors „Opel Vectra B“ laikomas patvariu, vartotojai išskiria keletą tipinių problemų, su kuriomis dažnai susiduriama, ypač perkant senesnius ar prastai prižiūrėtus egzempliorius:
- Kuro siurblys: Dažna bėda yra jo elektrinė dalis. Pasak kai kurių, „nuvažiavus nuo 200 000 km iki 300 000 km kažkuriuo metu "mirs" kuro siurblys“. Remonto išlaidos gali siekti apie 400-450 Lt (apie 115-130 EUR). Renovavus siurblio elektrinę dalį, galima nuvažiuoti apie 100 000 km.
- Elektronika: Vartotojai skundžiasi, kad „grybauja elektronika“ (silpni davikliai, langų mechanizmai, meta visokias nesąmones). Taip pat pasitaiko problemų su užvedimu ir elektra, kai „kas nors laikas nuo laiko neveikia“.
- Variklio gedimai: Be kuro siurblio, minimos bėdos su turbina, EGR (kuris dažnai išprogramuojamas, o tai gali sumažinti sąnaudas ir padidinti trauką), oro srauto matuokliu, užsikimšusiu kolektoriumi. Taip pat variklis kartais būna „apsitepalavęs“.
- Šaltas užvedimas: Kai kurie 2.0 DTI 74 kW modeliai sunkiai kuriasi nuo -15 °C.
- Purkštukų tarpinės: Gali sukelti tepalo patekimą į kurą ir užvedimo problemas šaltyje.
- Kuro bakas: Metalinis kuro bakas gali prarūdyti.
Važiuoklė ir Komfortas
Važiuoklės patvarumas vertinamas nevienareikšmiškai. Nors kai kurie savininkai teigia, kad „važiuoklė tvirta, keičiama retai ir pigiai“, kiti ją apibūdina kaip „prastą“ ir „labai nekomfortišką“, lyginant su mikrobusu. Vis dėlto, yra ir nuomonių, kad važiuoklė yra „minkšta ir tikrai patvari“, leidžianti važinėti „į žvejybą per miškus, žvyrkelius, griovius, kaip su džipu, ir niekas nebira“.
Tipiškos važiuoklės problemos apima „plaukiojančius silentblokus“, stabilizatoriaus gumas, o silpniausia galinės važiuoklės vieta yra skersinių traukių sailentblokai („girgždukai“, kaina ~35-70 Lt/vnt., dedasi 4) ir išilginių traukių priekiniai sailentblokai (~45 Lt/vnt.). Priekinė važiuoklė paprastesnė, o jos pagrindinė bėda, pasak servisų meistrų, yra „nelabai tvirtas priekinės pakabos lankstas“ ir dažnai streikuojanti vairo kolonėlė (vairo traukės keitimas ~23 Lt). Galinių guolių kaina taip pat paminėta kaip aukštesnė (~250-400 Lt, parduodama kartu su stebule ir ABS davikliu).
Komfortas: Apskritai, „Vectra B“ nėra prabangus automobilis, todėl ir komfortas vertinamas kaip „gan prastas“ arba „pakankamai komfortiškas už savo pinigus“. Salonas yra erdvus, o bagažinė - talpi. Kai kurie nustebę teigia, kad „Vectra“ komfortu gerokai lenkia „Golf 4“ ar „Audi A4“.
Garso izoliacija: Dažnai kritikuojama, kaip „prasta“ - važiuojant nuolat girdisi variklio garsas, ypač paspaudus akseleratorių, o šniokštimas girdisi pagrinde per langų gumas. Tačiau kai kurie mano, kad ji „nebloga“ ir „žymiai geresnė nei kokios Astos ar panašaus amžiaus Passat“. Pažymima, kad DTi varikliai ant laisvų sūkių garsesni nei kitų gamintojų dyzeliai, bet iki 140 km/h variklio nesigirdi, o vėjo švilpavimų ar padangų triukšmo automagistralėse yra nedaug.
Kėbulas ir Korozija
Korozija yra viena dažniausiai minimų „Opel Vectra B“ problemų. Dažniausiai rūdys kankina dureles, jų kampus ir galines arkas. Kai kurie vartotojai teigia, kad „rūdys lenda tiesiog bežiūrint“ ir „korozija puola visa auto“, o „didžiausia problema rūdys, kad ir kiek su jom kovotum, galų gale pralaimėsi“. Tačiau yra ir prieštaringų nuomonių: „rūdys - mitas, skardos storos, korozijos plitimas minimalus per 5 metus“, jei automobilis buvo pirktas nedaužtas ir prižiūrimas. Pažymima, kad modeliai, gaminti nuo 2000 metų, buvo pradėti cinkuoti, todėl jų slenksčių ir dugno korozija yra gerokai mažesnė. Kai kurie net lygina, kad „tikrai ne labiau nei šiuolaikiniai VW, Audi, kurių pusė tokių pat metų su kiaurais priekiniais sparnais važiuoja“ ir „japoniški automobiliai rūdyja daug smarkiau ir greičiau“.
Salonas ir Interjeras
Salono detalės vertinamos kaip gana kokybiškos už savo kainą, nenusitrina greitai (nebent prie pavaros), ir „lūžinėti nelabai yra kam“. Didesnė dalis medžiagų yra minkšto plastiko, todėl „krebždesių ar traškesių nesigirdi“. Tačiau yra ir atsiliepimų apie „pastoviai braškančias ir traškančias vidaus plastmases“ bei „plastmasių piguvą“, o prietaisų skydelio dizainas primena 95-ųjų „Audi“ ar „BMW“. Salonas yra gan erdvus, bagažinė - talpi, o panelės valdymas - paprastas ir aiškus.
Garso Sistema
Originali „Opel“ garso sistema dažnai nustebina vartotojus. Nemažai „Vectra B“ modelių turėjo 10 garsiakalbių audio sistemą su trijuosčiais komponentais priekyje, kuri „groja tikrai gražiai“ ir kokybės atžvilgiu yra puiki kaip originali sistema. Kai kurie netgi juokauja, kad „Opel audio specialistai apgalvojo, jog reikia įdėti gerą aparatūrą, kad nesigirdėtų, kaip rūdelės byra“.
Rekomendacijos Pirkėjui
„Opel Vectra B“ dyzelis yra geras pasirinkimas, jei ieškote pigaus, praktiško ir patvaraus automobilio, tačiau būtina atidžiai rinktis. Svarbiausia - pirkti nenudėvėtą, neprivaizdytą ir nedaužtą variantą. Rekomenduojama atidžiai apžiūrėti dugną dėl rūdžių ir patikrinti visų agregatų veikimą. Geresniu pasirinkimu dažnai laikomas 2.0 DTI (74 kW su interkuleriu) arba 2.2 DTI, ypač jei planuojama variklį „čipuoti“ siekiant geresnės dinamikos. Vengti 60 kW varianto, jei reikia greito lenkimo.
Savininkai pabrėžia, kad eksploatacijos kaštai yra nedideli, dalys pigios ir lengvai prieinamos. Daugelį gedimų galima susitvarkyti pačiam. Minimaliai prižiūrint važiuoklę, eksploatacijos kaina išlieka labai maža.
tags: #opel #vectra #b #atsiliepimai #dyzelis