„Opel Astra“ daugelį metų buvo populiarus automobilis, tačiau jis niekada nebuvo tas, kuris pradžiugintų entuziastingus vairuotojus. Tačiau septintosios kartos versija (2009-2015 m.) sulaukė daugybės pakeitimų, o tai lėmė žymų patobulėjimą visose srityse. Dėl naujos platformos ji tapo mažesnė iš išorės, bet erdvesnė viduje. Be to, ją buvo geriau vairuoti ir ji buvo lengvesnė.

„Opel Astra OPC“ (H karta)

„Opel Astra OPC“ pirmą kartą buvo pristatyta 2005 metais, pakeisdama mylėtą „Opel Astra GSi“. „Astra H OPC“ buvo sukurta atsižvelgiant į tuometinę „Hot Hatch“ rinkos padėtį, kurioje dominavo „Ford“, „Renault“ ir „Volkswagen“. Vokiečiai bendradarbiavo su „Lotus“ specialistais, kurie iš 2.0 litrų benzininio variklio išspaudė 240 arklio galių. „Lotus“ šiam varikliui suteikė naujus „Mahle“ kaltinius stūmoklius, naujus purkštukus ir pridėjo turbiną, taip pat pašalino net 6 kilogramus viršsvorio, kas kardinaliai pakeitė variklio charakterį. Turbo benzininis motoras į akceleratoriaus reakciją reaguodavo žaibiškai, todėl „Astra OPC“ iki 100 km/val. įsibėgėdavo per vos 6.7 sekundės ir pasiekdavo beveik 250 km/val. Galia buvo perduodama per šešių bėgių mechaninę pavarų dėžę į priekinius varančiuosius ratus.

Opel Astra H OPC in action

Valdymo ypatumai

Nors daugelis konkurentų naudojo riboto praslydimo diferencialus, „Opel“ nusprendė, kad „Astra OPC“ apsieis ir be jo. Tai galbūt buvo daroma dėl taupymo, tačiau atsiliepė automobilio valdymui, ypač posūkiuose, kuriuose „Astra OPC“ kentėdavo dėl didžiulio nepakankamo pasukamumo.

Dažniausios „Astra OPC“ problemos

  • Pavarų dėžė: Dauguma savininkų skundžiasi, kad teko ne vieną kartą perrinkti 6 bėgių pavarų dėžę.
  • Turbinos: Kadangi tai yra „Hot Hatch“, standartinės turbinos iš rikiuotės išeina pakankamai greitai. Patariama įsigyti galingesnę, kuri tarnaus žymiai ilgiau.
  • Variklio tarpinės: Pakankamai dažna problema. 2.0 litrų motoras privalo būti maitinamas tik 5W40 sintetiniu tepalu.
  • Stabdžių diskai ir kaladėlės: Dėvisi žymiai greičiau.
  • Rūdys: Dauguma modernių „Opel“ automobilių turi geresnę apsaugą nuo rūdžių nei kitų gamintojų mašinos, tad dėl rūdžių nerimauti nereikėtų.

Atsarginių dalių kainos (nuo)

  • Stabdžių trinkelių rinkinys: nuo 60 litų
  • Stabdžių diskas: nuo 50 litų
  • Paskirstymo diržas: nuo 53 litų
  • Starteris: nuo 300 litų
  • Lambda jutiklis: nuo 230 litų
  • Uždegimo žvakė: nuo 12 litų
  • Sankabos komplektas: nuo 400 litų
  • Smagratis: nuo 1700 litų
  • Rato guolio komplektas: nuo 160 litų
  • Spyruoklė: nuo 150 litų
  • Amortizatorius: nuo 100 litų
  • Termostatas: nuo 20 litų
  • Ventiliatorius: nuo 400 litų
  • Radiatorius: nuo 400 litų

Kaina

240 arklio galių jėgainę turinčio automobilio kaina prasideda nuo maždaug 5000 eurų (apie 17 000 litų). Mažesnę ridą, geresnio stovio egzemplioriai kainuoja 7000-8000 eurų (apie 24 000 litų).

„Opel Astra J“ (ketvirtos kartos)

Keturduris „Opel Astra“ hečbekas, žinomas kaip J serija, demonstruoja ištvermę kasdienėje eksploatacijoje, kadangi rimtų rūpesčių kyla retai. Jis pasirodė rinkoje 2009 m. gruodžio mėnesį, o 2012 m. sausio mėnesį „Opel“ pristatė sportinį trejų durelių GTC variantą, ketverių durelių sedanas pasirodė tų pačių metų rugsėjį.

Opel Astra J hatchback

Patikimumas ir ilgalaikis testas

„Astra 1.7 CDTI“ ilgalaikį „Auto Bild“ testą (daugiau kaip 100 000 km) baigė labai geru rezultatu - be rimtų gedimų. Per šį laikotarpį „Opel“ pagal serviso akciją pakeitė pagrindinių žibintų posūkio apšvietimo šviesų jutiklius, stabdžių ir sankabos pedalus (nuvažiavus 38 112 km) bei sulūžusį vairuotojo pusės lango kėliklį (nuvažiavus 84 622 km). Dažniausiai į akis krisdavo spontaniškai pradedanti neveikti pastovaus greičio palaikymo sistema (tempomatas). Galutinis ilgalaikio testo įvertinimo balas - 5+. Gamintojas itin kruopščiai pasirūpino kėbulo antikorozija, užpildydamas visas ertmes vašku gamykloje.

Pavyzdinis bandytas automobilis

Bandytas automobilis buvo trejų metų „Opel Astra 1.6 Edition“, kurio rida 38 200 km. Pirmasis savininkas 2009 m. gruodį už penkerių durelių hečbeką sumokėjo 22 080 eurų (76 238 litus). Dabar šis „Astra“ parduodamas už 11 450 eurų (39 535 litus).

Papildoma įranga

Papildomą įrangą sudarė „Metallic“ dažai, 17 colių aliumininiai ratlankiai, pastovaus greičio palaikymo sistema (tempomatas), automobilio statymo davikliai, šildomos sėdynės priekyje ir CD radijas. Šešios saugos oro pagalvės, ESP, ranka valdoma klimato kontrolės sistema ir elektriniai stiklų kėlikliai priekyje buvo serijinės įrangos sąraše.

Bandomasis važiavimas

Juoda spalva tinka „Astra“ hečbekui, nes tai šiek tiek paslepia jo įspūdingą dydį - 4,42 m. Salone priekyje daug erdvės, tačiau gale kojoms ankšta. Važiuoklė džiugina: dėl ilgos ratų bazės ir plačios tarpvėžės „Astra“ lengvai įveikia posūkius, o pakaba nėra pernelyg kieta. Stabdžiai reaguoja jautriai. Benzininis 1,6 litro variklis, sveriantis beveik 1,4 tonos, automobilį išjudina lengvai, tačiau dirba sunkiai ir nenoriai didina sūkius. Naujieji turbininiai varikliai tai daro kur kas geriau. Šiek tiek stringantis pavarų perjungimas nedžiugina. Per bandomąjį važiavimą nepastebėta rimtesnių techninių trūkumų, šis „Astra“ važiuoja tarsi būtų naujas automobilis. Pakėlus ant keltuvo, išryškėja būdingi „Opel“ trūkumai - dujų išmetimo sistema jau apnikta rūdžių, tačiau to negalima laikyti techniniu trūkumu. Iš esmės „Astra“ visiškai sveikas.

„Opel Astra J“ trūkumai

Nepaisant patikimumo, yra keletas erzinančių dalykų, kurie dažnai kamuoja „Astra J“ modelius:

  • Žibintai: Dažnai rasoja, nes į vidų prasiskverbia drėgmė. Dėl programinės įrangos klaidos kartais automatiškai nereguliuojamas priekinių žibintų aukštis.
  • Variklio valdymo blokas: 2.0 CDTI modeliuose (kodas A20DTH) dėl variklio valdymo bloko programinės įrangos klaidos gali užsikimšti degalų purkštukai. Išsprendžiama atnaujinus programinę įrangą.
  • Pavarų perjungimo kulisė: Greitai jungiant pirmąją pavarą, perjungimo svirtelė gali praslysti per atbulinės eigos apsauginį žiedelį ir netikėtai įjungti atbulinę pavarą. Tai galima ištaisyti pareguliavus apsauginį žiedelį arba pakeitus visą pavarų perjungimo bloką.
  • Akumuliatorius: Dėl klaidos programinėje įrangoje gali netikėtai išsikrauti akumuliatorius, kai žibintų jungiklis yra ties artimųjų arba stovėjimo šviesų padėtimi. Defektas „Opel“ vėliau buvo ištaisytas.
  • Sankaba: 2010 ir 2011 m. pagamintų „Astra“ modelių sankabos pedalo sugrąžinimo spyruoklė gali lūžti. Tokius automobilius „Opel“ atšaukė serviso akcijai.
  • Langų sandarinimas: Pasiekus maždaug 100 km/h greitį, girdisi stiprus vėjo ūžimas, nes langų sandarinimo gumos ne visada gerai priglunda prie kėbulo.
  • Dujų išmetimo sistema: Neilgaamžė ir turi polinkį anksti pradėti rūdyti. Atsarginės detalės pigios.
  • Elektrinis stovėjimo stabdys: Automobiliui ilgesnį laiką pastovėjus ir esant drėgnam orui, jo elementai gali stipriai aprūdyti.

7 Common Issues Of The Vauxhall Astra Mk6 (2009-2016)

Rekomenduojami varikliai ir įranga (J karta)

Geriausias benzininis variklis

1.4 Turbo Ecotec (120/140 AG): Atmosferiniai 1,4 ir 1,6 litro benzininiai varikliai (87-115 AG) kenčia nuo per didelio „Astra“ svorio. Tačiau 1,4 litro turbobenzininė 120 AG versija gerokai skiriasi nuo silpnesnių ir spontaniškiau reaguoja į greičio pedalo paspaudimą. 200 Nm sukimo momentas, pasiekiamas 1850-4200 aps./min. diapazone, užtikrina pastebimai geresnę trauką. 1.4 Turbo Ecotec su 140 AG yra dar gyvesnis ir elastingesnis, be to, jo degalų sąnaudos ne didesnės negu 120 AG variklio. Abiejų versijų vidutinės degalų sąnaudos mišriu režimu siekia apie 7 l benzino 100 km. Abu varikliai turi nereikalaujančią priežiūros vožtuvų skirstomąją mechanizmo grandinę. Kaina: nuo 25 000 litų.

Geriausias dyzelinis variklis

2.0 CDTI Ecotec (160/165 AG): 1.3 CDTI (95 AG) sunkų „Astra“ išjudina vangiai. Dyzelinis 1,7 litro variklis (110 ir 125 AG) nepasižymi temperamentu ir dirba garsiai. Tuo tarpu 2.0 CDTI (160 AG, nuo 2011 m. birželio - 165 AG) variklis savo darbą atlieka daug geriau. Turboduobė nejuntama, nepaisant ilgo tarpo tarp penktos ir šeštos pavarų perdavimo skaičių. Mišriu režimu dyzelinis 160 AG variklis vidutiniškai sunaudoja apie šešis litrus dyzelino, o greituose kelio ruožuose sąnaudos niekada nesiekia daugiau kaip 8 l/100 km. 2.0 CDTI variklio dantytasis diržas turi būti keičiamas kas 150 000 km arba kas dešimt metų. Kaina: nuo 22 000 litų.

Prasminga įranga

  • Bazinė „Selection“ komplektacija siūlo šešias saugos oro pagalves ir ESP.
  • Klimato kontrolės sistema rekomenduotina ir bazinės „Editon“ įrangos sąraše.
  • Rekomenduotinas komforto paketas („KomfortPaket“), į kurį įeina priekinių sėdynių šildymas ir automobilio statymo davikliai gale. Pagalba statant mašiną labai reikalinga, nes „Astra“ matomumas per galinį stiklą prastas.
  • Daug važinėjantiems turėtų patikti ergonomiška sėdynė su AGR žymekliu (Vokietijos akcija „Sveika nugara“).
  • Adaptyvi šviesų sistema AFL+ su biksenoniniais žibintais, posūkio žibintais, tolimųjų šviesų pagalbininku ir LED dienos šviesų žibintais - taip pat geras pasirinkimas.
  • Prisitaikanti „Flexride“ važiuoklė nebūtina, nes pakaba ir taip subalansuota neprastai.
  • Navigacijos sistema „DVD 800“ naudotis nepatogu.

Techniniai „OPEL ASTRA 1.6 EDITION“ (2010 m.) duomenys

Šis modelis turėjo benzininį variklį, kurio darbinis tūris - 1598 cm3, variklio galia - 115 AG (esant 6000 aps./min.), o maks. sukimo momentas - 155 Nm (esant 4000 aps./min.). Pavarų dėžė - 5 laipsnių mechaninė. Maksimalus greitis - 188 km/h, įsibėgėjimas iki 100 km/h - 11,7 sek. Degalų bako talpa - 55 l, bagažinės talpa - 370-1235 l. Automobilio masė - 1320 kg. Degalų sąnaudos mieste, užmiestyje ir vidutinės - 8,4/5,2/6,4 l/100 km.

„Opel Astra K“ (penktos kartos)

Nors „Astra“ laimėjo „Europos metų automobilio“ ir „Lietuvos metų automobilio“ konkursus 2016 metais, „Opel“ sulig penktos kartos „Astra“ pasirodymu nesugebėjo išlaikyti aukštai iškeltos kartelės. Per dvidešimties metų laikotarpį (nuo 1999 iki 2019 metų) „Opel Astra“ pardavimų apimtys Europoje sumažėjo nuo 670 tūkst. iki 136 tūkst. vienetų per metus. Nors dalį kaltės galima suversti „SUV“ tipo automobiliams, „Volkswagen Golf“, „Ford Focus“ ir „Škoda Octavia“ sugebėjo išvengti tokio didžiulio nuopuolio.

Opel Astra K hatchback in city

Dizainas ir platforma

„Astra“ išvaizda niekada nebuvo stiprioji pusė - ji buvo neiššaukianti, bet nuobodi. „Opel“, siekdama ištaisyti padėtį, pasielgė gana drąsiai ir sulig „Astra K“ modelio pasirodymu „bulkutės“ formos tiesiog pradingo. Stilistinė automobilio pusė išliko mažai pakitusi, tačiau keletas aštresnių dryžių automobiliui suteikė modernumo įspūdį. Net ir 2019 metais atliktas „Opel Astra“ atnaujinimas neatnešė nieko naujo vizualiai, tačiau po nežymiais pokyčiais slypėjo gerokai pasikeitęs ratuotis. Bene svarbiausias pokytis - automobilio platforma, į kurią tuometiniai „Opel“ šeimininkai investavo daugiau nei 200 mln. eurų. Šių investicijų dėka automobilio struktūra tapo 15 procentų standesnė ir tuo pačiu 20 procentų lengvesnė. Vien automobilio struktūros svoris sumažėjo nuo 357 iki 280 kilogramų, o bendras automobilio svoris, palyginus su prieš tai gamintu modeliu, gali būti sumažėjęs nuo 120 iki 200 kilogramų.

7 Common Issues Of The Vauxhall Astra Mk6 (2009-2016)

Pakaba ir važiuoklė

Griežtos dietos metodų buvo imtasi netgi automobilio važiuoklėje, kur gamintojas panaudojo konstrukcijas iš itin stipraus, bet lengvo plieno, priekinės ir galinės ašys tapo kompaktiškesnės ir tuo pačiu lengvesnės. Nepaisant šių pokyčių, priekinės pakabos konstrukcija išliko nepakitusi - ten „MacPherson“ kolonos, o gale - torsioninė sija. Galingiausi modeliai gaudavo „Opel“ inžinierių patentuotą „Watt“ vardu pavadintą jungtį, kuri sumažina kėbulo šoninius svyravimus posūkiuose. Tokia jungtis absorbuoja net 80 proc. apkrovų, tenkančių kėbului posūkiuose.

Kontroversiški sprendimai

Naujos kartos modelyje nebebuvo galima užsisakyti adaptyvių amortizatorių, kurie, neva, dėl mažesnio automobilio svorio tapo nebereikalingi. Nebereikalingi tapo ir galingesni vidaus degimo varikliai. „Opel“ niekada nepanoro pasiūlyti sportiškos „OPC“ versijos ar netgi galingesnio dyzelinio agregato kaip tai darė anksčiau.

Dizaino problemos

  • Priekinė slenksčių dalis: Nėra pakankamai gerai apsaugota nuo išorinių veiksnių. Į slenksčius besidaužantys akmenys gali palikti nematomus randus, bet būtent ši vieta tampa korozijos židiniu.
  • Galinė vaizdo kamera: Dažnai pasitaikantis simptomas - nesklandžiai veikianti ženklų nuskaitymo sistema.

Interjeras

Įsliūkinę į automobilio vidų pasijusite, lyg sėdėtumėte moderniame automobilyje. Interjero elementų stilistika - elementari ir ilgalaikėje perspektyvoje neužknisanti. Džiuginančių pokyčių išvysite ir centrinėje konsolėje, kurioje tėra vos keletas mygtukų, o viršuje pūpso lietimui jautrus ekranas. Būtent jo dėka valdysite daugumą funkcijų, tačiau tai ne problema, nes „Opel“ sistemos valdymas nėra sunkus, o pagrindinių prietaisų valdymą palengvina tai, jog „Opel“ neatsisakė fizinių mygtukų. Kitas išskirtinumas - interjero erdvė. Nors automobilis tapo 5 centimetrais trumpesnis už prieš tai gamintą modelį, tačiau mašinoje nesijauti suspaustas, ypač ant galinių sėdynių. Rekomenduojama įsigyti modelį su „AGR“ vardu pavadintomis sėdynėmis, kurios turi storesnes sėdynių sieneles, geresnį šoninį prilaikymą ir yra patogesnės už standartinius krėslus. Apskritai, žvalgykitės į aukštesnės komplektacijos modelius, kuriuose gausite ne tik daugiau priedų, bet ir tam tikrose vietose geresnės kokybės apdailos medžiagas. Ergonomika ir interjero erdvė - vokiškai solidi ir nekelianti didelių priekaištų. Visgi, pačiu neįprasčiausiu sprendimu reikėtų laikyti mechaninės pavarų dėžės perjungimo svirties antgalį - jo forma yra keista ir neįprasta naudoti.

Interior of Opel Astra K, focusing on dashboard and screen

Interjero problemos

  • Multimedijos sistema: Retkarčiais mėgsta užstrigti. Šią problemą galima išspręsti atjungus ir iš naujo prijungus akumuliatorių arba atnaujinus programinę multimedijos įrangą.
  • Priekinė kamera: Atsakinga už visų saugumo sistemų darbą, gali aprasoti iš vidaus. Tokiu atveju rekomenduojama nuimti priekinės kameros apdailos detalę ir jos vidinę dalį išvalyti.

Variklių dinamika ir transmisija

„Opel“ buvo vienas pirmųjų gamintojų Europoje, kuris per porą metų drastiškai pakeitė variklių gamą. Nors ankstesnė „Astra“ modelio karta siūlė aibę skirtingų benzininio arba dyzelinio variklio variacijų, „Astra K“ buvo visiška priešingybė. Per gana ilgą „Astra K“ gamybos laikotarpį automobilis buvo siūlomas su šešiais benzininiais ir trimis dyzeliniais varikliais, kurie nebuvo siūlomi vienu metu, tad galutinis variklio pasirinkimas priklausys ir nuo automobilio pagaminimo metų.

Benzininiai varikliai

Benzinu varomų motorų piramidės apačioje rasite 1 litro, trijų cilindrų arba 1,4 litro, keturių cilindrų atmosferinius agregatus. Pastarasis, teoriškai, turėtų pareikalauti minimalių investicijų į priežiūrą, tačiau abu išvysto apie 100 arklio galių. Tricilindris turi 40 Nm didesnį sukimo momentą ir vos 96 g/km CO2 siekiančią emisiją, kas yra pravartu, jei automobilį perkate atsižvelgdami į „taršos mokestį“. Pajėgesnių variklių lygoje - 1,4 litro arba 1,6 litro turbininiai varikliai. Jų galios pajėgumas svyruoja nuo 125 iki 200 arklio galių. 1,4 litro turbininė versija iki šiol yra žinoma dėl išsitampančių grandinės mechanizmų bei trūkinėjančių stūmoklių, tad rekomenduotina rinktis 1,6 litro versiją, nors jų pasiūla naudotų mašinų rinkoje nėra didelė.

Dyzeliniai varikliai

Dyzeliniai varikliai visuomet buvo 1,6 litro darbinio tūrio. Skirtumas tik tas, jog vienas iš jų turėjo vieną arba dvejas turbinas, tačiau pastaroji nėra menkiausio dėmesio. Taupumo varžybose geriausiai atrodo 110 arba 136 arklio galių išvystanti dyzelinė versija. Jos taupumas - neišpasakytas. Net ir mieste, važiuojant ne pačiu sparčiausiu tempu, labai lengvai tilpsite į 4,5 litro 100 kilometrų ribą. Nė vienas „Opel Astra“ modelis neturi „PSA“ koncerno variklių. 2019 metais atnaujinta „Opel Astra“ modelių gama perėjo prie naujos kartos „General Motors“ koncerno variklių: 1,2 ir 1,4 litro benzininių ir 1,5 litro dyzelinių, visi jie - trijų cilindrų.

Transmisijos

Ne ką mažesnė painiava transmisijų departamente. Iki 2019 metų „Opel Astra“ galėjo turėti vieną iš keturių skirtingų transmisijų. Silpniausi benzininiai motorai turėjo 5 laipsnių mechaninę ar 5 laipsnių robotizuotą transmisiją. Daugiau galios turintys motorai - 6 laipsnių „General Motors“ agregatus. Nuo 2019 metų viskas pasikeitė. Dyzeliniai motorai naudoja 6 laipsnių mechaninę „General Motors“ komponentą arba 9 laipsnių „ZF“ automatinę transmisiją. 1,4 litro benzininis gauna vienintelį pasirinkimą - „CVT“ transmisiją. Tuo tarpu 1,2 litro motorai siūlomi tik su mechaninėmis transmisijomis.

Variklių ir transmisijų problemos

  • Amortizatoriai: Jų ilgaamžiškumas yra kvestionuotinas. Kadangi didžioji dalis „Opel Astra“ automobilių buvo perkamos įmonių, galite neabejoti, jog bent vienas iš amortizatorių bus stipriai nusidėvėjęs.
  • Dyzelinių variklių kietųjų dalelių filtras: Dėl gana dažno kietųjų dalelių filtro valymo, iš rikiuotės labai greitai išeina „EGR“ vožtuvas.
  • Dvi turbinos versija: Reikalauja naudoti kokybišką alyvą, kurią reikia keisti kas 15 000 kilometrų. Taip pat privalote naudoti tik kokybiškus degalus. Jeigu nepiktnaudžiausite, tuomet šis motoras neturėtų kelti problemų.
  • Benzininių variklių trūkčiojimas: Variklio sūkiams perlipus 2500 aps/min. ribą dažnai pasitaiko trūkčiojimas. Šią problemą galima pašalinti tiesiog atnaujinus programinę įrangą.
  • Paskirstymo mechanizmas: Tiek trijų, tiek keturių cilindrų motorai turi ne paskirstymo diržą, o grandinę, kuri išsitampo. Dėmesį skirkite ir grandinės įtempėjui, o geriausia - įsigijus automobilį su benzininiu varikliu iškart atlikti paskirstymo sistemos atnaujinimą.
  • Alyvos siurblys ir vožtuvų pakelėjai (1,4 litro benzininiai varikliai): Dėl jų variklio skyriuje galite girdėti pašalinius garsus, o automobilio kompiuteris automatiškai įjungs „Limp Mode“.

Valdymas

„Astra“ niekada nepretendavo į smagiausiai valdomų automobilių gretas. Vietoje to „Astra“ siūlydavo komfortą ir saugumo pojūtį važiuojant didesniu greičiu. „Opel“ šį kartą nusprendė į „Astra“ montuoti minkštesnes spyruokles ir standesnius amortizatorius. Šios kombinacijos dėka „Astra“ kelyje jaučiasi taip, lyg truputėlį plaukiotų ir nebūtų tokia kietakaktė kaip daugelis vokiškų automobilių. Vertinant automobilio komfortą - nesitikėkite stebuklų, tačiau lygiame kelyje pakaba veikia nepriekaištingai. Šiek tiek nervingiau, kai kelio danga nusėta duobėmis, įvairiais nelygumais ir kitomis negandomis. Daugiausiai priekaištų norisi skirti instrumentams, kurie skirti automobilio valdymui: per didelė sankabos pedalo eiga, progresyvumo neturintis stabdžių pedalas, o ir vairo mechanizmas tiesiog padeda sukioti vairą, neleidžiant suprasti, ar jis sujungtas su priekiniais ratais ar ne. „Neįsimintinas“ - geriausias žodis, kuris tinka norint apibūdinti „Opel Astra“ elgesį kelyje. Subjektyviai vertinant, „Ford Focus“ turi geriau subalansuotą pakabą. Objektyviai - „Opel Astra“ įtiks eiliniam vairuotojui, kuris automobilius vertina pagal kitus kriterijus.

Bendras vertinimas ir alternatyvos

Atsižvelgiant į komfortą, aptarnavimo kaštus ir važiavimo kokybę „Opel Astra“ galima įvertinti 7 iš 10 balų. „Astra“ yra puiki alternatyva tokiems automobiliams kaip „Ford Focus ST“ ar „Volkswagen Golf GTI“. Kadangi tai yra normalus hečbekas, jis yra pakankamai erdvus, jog galėtų sutalpinti šeimą ar mažesnį gyvūną į bagažinę.

Kodėl verta įsigyti „Opel Astra“?

  • Atsižvelgiant į automobilio pagaminimo metus - gera kaina.
  • Gausi atsarginių detalių pasiūla.
  • Erdvus interjeras.
  • Taupūs dyzeliniai varikliai.
  • Moderni išvaizda.
  • Puikiai kelią apšviečiantys LED žibintai.

Kodėl nevertėtų įsigyti „Opel Astra“?

  • Garso izoliacija galėtų būti geresnė.
  • Per kietos sėdynės (išskyrus AGR).
  • Išliekamoji vertė.
  • Benzininių variklių dinamika.

Alternatyvos

  • VW Golf: Daug metų yra šeimyninių hečbekų kategorijos lyderis. Geriausias visureigis, galintis išsilaikyti kelyje, turintis sklandžius ir efektyvius variklius, aukščiausio lygio rafinuotumą, puikų valdymą ir aukštą komforto lygį. Nors ne pats pigiausias, dėl geros perpardavimo vertės ir ekonomiškų variklių jo eksploatacija neturėtų kainuoti didelių sumų.
  • Ford Focus: Šios klasės senbuvis, dažnai besikeičiantis vietomis su „Golf“ pačioje viršūnėje. Dauguma jį netgi laikė geresniu vairuotojo automobiliu dėl greito vairavimo ir veržlaus valdymo. „Golf“ geriau išlaiko savo vertę ir yra geriau įrengtas viduje, tačiau tinkamai pasirinkus „Focus“ versiją tai gali būti puikus universalas.
  • Škoda Octavia: Siūlo daugiausiai erdvės ir geriausią kainos ir kokybės santykį, turėdama didžiulę bagažinę ir universalų interjerą. Kadangi turi daug bendrų dalių su kitais „Volkswagen Group“ automobiliais, puikiai veikia ir kelyje.

tags: #opel #astra #naudotas

Populiarūs įrašai: