Įvadas į ekonominių nusikaltimų teisminę praktiką
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuolat nagrinėja baudžiamąsias bylas, kuriose aptariamos įvairios nusikalstamos veikos, įskaitant ekonominius nusikaltimus ir su jais susijusius buhalterinės apskaitos pažeidimus. Šioje apžvalgoje analizuojama baudžiamoji atsakomybė už turto iššvaistymą pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (BK) 184 straipsnį, apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal BK 222 straipsnį ir aplaidų finansinės apskaitos tvarkymą pagal BK 223 straipsnį. Taip pat nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apibrėžianti šių nusikaltimų požymius, atribojimą nuo civilinių santykių, bausmes ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas.
Materialiosios baudžiamosios teisės požiūriu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dalykiškai aptarė keletą nusikalstamų veikų sudėčių, priminė fundamentalias teisinio kvalifikavimo ir bausmių subendrinimo taisykles. Pakartota, kad nusikalstamo elgesio kvalifikavimas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį kaip idealiosios nusikalstamų veikų sutapties, jei už šias veikas skirtos bausmės yra subendrinamos apėmimo būdu, nepažeidžia non bis in idem principo.
Baudžiamoji atsakomybė už turto iššvaistymą (BK 184 straipsnis)
Turto iššvaistymo samprata ir požymiai
Pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 184 straipsnio 1 dalį, atsakomybė kyla tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto iššvaistymas apibrėžiamas kaip neteisėtas ir neatlygintinas jam patikėto ar esančio jo žinioje turto perleidimas tretiesiems asmenims, nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos. Tai pažeidžia turto savininko (valdytojo) interesus ir padaro jam žalą.
- Neteisėtas perleidimas yra tada, kai atliekant šią veiką nesilaikoma nustatytos turto (turtinės teisės) patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto (turtinės teisės) patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto (turtinės teisės) savininko (valdytojo) interesai ir taip jam padaryta žala. Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams - bendru sutarimu.
- Neatlygintinis svetimo turto iššvaistymas reiškia, kad šis turtas perleidžiamas neatlyginant jo vertės ar atlyginant ją aiškiai neteisingai.
Turto iššvaistymo požymiai pagal teismų praktiką yra:
- Neteisėtas turto perleidimas.
- Neatlygintinis turto perleidimas.
- Žalos padarymas turto savininkui.
- Sutartinių įsipareigojimų nevykdymas.
- Dokumentų klastojimas.
Turto iššvaistymas dėl neatsargumo
Pagal BK 184 straipsnio 4 dalį, iššvaistymas gali būti padaromas ir dėl neatsargumo. Tokia veika gali pasireikšti ne tik neteisėtu patikėto ar žinioje esančio turto perleidimu, bet ir kitokiu kito asmens turtinių reikalų netinkamu tvarkymu, padarant jam žalos. Veikos neteisėtumas tokiu atveju pasireiškia įstatymuose ar kituose teisės aktuose arba sutartyse įtvirtintų pareigų nesilaikymu.
Įmonės vadovo atveju tai gali pasireikšti, pavyzdžiui, netinkamu darbo organizavimu, nepakankamu pavaldinių kontroliavimu, neužtikrinimu tinkamo jam patikėtų (žinioje esančių) vertybių saugojimo ir panašiai.
Civilinių ir baudžiamųjų santykių atribojimas
Pažymėtina, kad patikėto ar kaltininko žinioje esančio turto tvarkymo sąlygų pažeidimas savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis.
Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, tačiau jie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius, esant tam tikroms papildomoms sąlygoms, kurios yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, neperspektyvus. Advokatas dr. Remigijus Merkevičius pabrėžia, kad svarbu įvertinti, ar yra objektyvus apsunkinimas atkurti pažeistas teises civilinėmis priemonėmis, siekiant atriboti nusikalstamą turto iššvaistymą nuo civilinių teisinių santykių.
Tokios papildomos sąlygos gali būti, kai:
- Be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens arba asmenų, kuriems turtas buvo perleistas;
- Kaltininkas tyčia tapo nemokus, aktyviais veiksmais vengė (pavyzdžiui, slapstėsi), trukdė atlyginti žalą arba kitaip teisės atkūrimą padarė neperspektyvų;
- Sąmoningai nevykdė įpareigojimų, atsiradusių patikėjus ar perdavus jo žinion turtą;
- Nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą;
- Dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkino turto disponavimo proceso nustatymą;
- Sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiškai nepagrįstus sandorius.
Atsakomybė už finansinės apskaitos tvarkymo pažeidimus
Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas (BK 222 straipsnis)
Įmonės vadovui, atsakingam už finansinės apskaitos organizavimą, gali kilti baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą ir organizavimą. Tai apima finansinės apskaitos neorganizavimą ir finansinių operacijų neužregistravimą apskaitoje, taip pat dokumentų, grindžiančių įplaukas ir išlaidas, pirkimo ir pardavimo sąskaitų faktūrų neišsaugojimą.
Aplaidaus finansinės apskaitos tvarkymo ir organizavimo samprata (BK 223 straipsnis)
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išsamiai apibrėžė nusikalstamas veikas, numatytas BK 223 straipsnyje, susijusias su aplaidžiu finansinės apskaitos tvarkymu ir (arba) organizavimu. Nors šis straipsnis apima mažiau sunkius pažeidimus nei apgaulingas tvarkymas, jis vis tiek numato atsakomybę už esminius apskaitos reikalavimų nesilaikymus, kurie gali sukelti žalą įmonės ar trečiųjų asmenų interesams.
Bausmės ir atleidimas nuo atsakomybės
Nusikaltimo mažareikšmiškumas (BK 37 straipsnis)
Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (BK 37 straipsnis).
Teismų praktikoje išaiškinta, kad nusikaltimas gali būti pripažintas mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme.
Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus).
Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga. Paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta fizinė žala kito asmens sveikatai arba buvo siekiama tokią žalą padaryti, kadangi žmogaus sveikata yra vienas iš svarbiausių baudžiamojo įstatymo saugomų gėrių.
Proceso išlaidų atlyginimas
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus. Tai apima ir teismo pareigą teisingai išspręsti bylos šalių išlaidų paskirstymo klausimą. Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti turi atitikti realumo kriterijų.
Kaip realios išlaidos dėl advokato (advokato padėjėjo) paslaugų suteikimo baudžiamajame procese vertinamos lėšos, kurios sumokamos advokatui (advokato padėjėjui) už jo iš tikrųjų suteiktas teisines paslaugas konkrečiame baudžiamajame procese. Proceso dalyvio prašomas priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimas turi būti pagrįstas konkrečioje baudžiamojoje byloje suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir atsiskaitymą už jas patvirtinančiais duomenimis. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė ir nebuvo būtina.
Galimos bausmės
Už didelės vertės turto iššvaistymą (BK 184 straipsnio 2 dalis) Baudžiamasis kodeksas numato baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų.
Už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą ir organizavimą (BK 222 straipsnio 1 dalis) numatyta bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.
Teismų praktikos pavyzdžiai
Kauno apygardos prokuratūros tyrimas (neteisėtas pinigų pervedimas ir apskaitos pažeidimai)
Baudžiamosios bylos duomenimis, nuo 2022 m. spalio iki 2023 m. rugsėjo UAB direktorius, nesant teisinių ir faktinių pagrindų, buhalterėms, kurios nežinojo apie nusikaltimą, nurodė parengti klientams naujas sąskaitas faktūras ir jas išsiųsti apmokėjimui. Klientams buvo liepta pinigus už suteiktas mobilaus ryšio ir interneto paslaugas pervesti į naujai įsteigtos įmonės panašiu pavadinimu banko sąskaitą. Tokiu būdu buvo iššvaistyta daugiau nei 23 tūkst. eurų. Įtariama, kad kaunietis apgaulingai tvarkė ir organizavo minėtos bendrovės finansinę apskaitą - neorganizavo finansinės apskaitos, neužregistravo finansinių operacijų ir neišsaugojo dokumentų. Vyrui pareikšti kaltinimai pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį. Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
Klaipėdos apygardos prokuratūros tyrimas (automobilių iššvaistymas)
Kitoje byloje, direktorius, piktnaudžiaudamas jo žinioje buvusiu ir įmonei patikėtu turtu, įtariama, neteisėtai perleido automobilius tretiesiems asmenims. 2022 metų vasario-kovo mėnesiais įmonė priėmė saugoti penkis automobilius, kuriuos keturi Ukrainos ir vienas Vokietijos pilietis įsigijo per tarpininkaujančią įmonę JAV aukcionuose. Automobiliams atvykus į Lietuvą, įmonė privalėjo juos perduoti teisėtiems savininkams. Vietoje to kaltinamasis, manoma, organizavo neteisėtą jų pardavimą, ieškojo pirkėjų, talpino skelbimus internete, tvarkė dokumentus ir organizavo automobilių eksportą. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, dėl šių veiksmų penki automobiliai buvo neteisėtai realizuoti ir išgabenti iš Lietuvos, o jų savininkams padaryta didelė turtinė žala. Byloje yra duomenų, kad kaltinamasis, galimai pasinaudodamas karo padėtimi, nusprendė neperduoti keturių Ukrainos piliečiams priklausiusių automobilių, nurodydamas, jog jiems jų nereikia, ir juos neteisėtai realizavo tretiesiems asmenims. Byloje kaltinamas ir komercijos direktorius, kuris bendrininkų grupėje kartu su direktoriumi vieną automobilį neteisėtai perdavė tretiems asmenims. Direktoriui pareikšti kaltinimai pagal BK 184 straipsnio 3 dalį, o komercijos direktoriui - pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį. Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.
Šiaulių atvejis (fiktūrinės PVM sąskaitos-faktūros ir apgaulinga apskaita)
Baudžiamojoje byloje nuteisti buvęs įmonės direktorius M. Ž. ir jo žmona I. Ž. Nustatyta, kad nuo 2017 metų iki 2019 metų vadovaudama įmonei sutuoktinių pora įmonės buhalterėms teikė fiktyvias PVM sąskaitas-faktūras. Skaičiuojama, kad kaltinamieji iššvaistė jų žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą - daugiau nei 150 tūkst. eurų. I. Ž., tuo pačiu metu vykdydama individualią veiklą ir vadovaudama siuvimo paslaugas teikiančiai įmonei, apgaulingai tvarkė ir šios buhalterinę apskaitą. Kaltinamoji įmonės buhalterėms perduodavo fiktyvias PVM sąskaitas-faktūras, kuriose buvo įformintos realiai neįvykusios ūkinės operacijos. Moteris pripažinta kalta, nes Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pateikė klaidingas metines pajamų deklaracijas, kuriose nuslėpė per 5 metus gautas beveik 100 tūkst. eurų pajamų. Teismas nuteistiesiems skyrė baudas: buvęs įmonės direktorius per dvejus metus įpareigotas sumokėti 27 500 eurų baudą, o jo žmona - per tą patį laikotarpį turės sumokėti 24 000 eurų. Nuosprendžiu teismas taip pat patenkino 150 000 eurų įmonės ir kiek daugiau nei 21 000 eurų VMI civilinius ieškinius.
Mažėjantis paradas ir smunkanti ekonomika: kas iš tikrųjų vyksta Rusijoje? | Delfi redakcija
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicijos
Svarbios citatos ir išaiškinimai
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuolat nagrinėja bylas, susijusias su turto iššvaistymu ir buhalterinės apskaitos pažeidimais, formuodamas praktiką, kuri padeda teismams teisingai taikyti įstatymus. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje atlikti kaltininko veiksmai, ypatingą dėmesį skiriant ir tam, ar asmenys nėra „konfliktiniuose santykiuose“. Taip pat teismas ne kartą aptarė esminius nusikalstamo turto iššvaistymo (BK 184 str.) aspektus, leidžiančius šį nusikalstamą elgesį atskirti nuo civilinių santykių, bei pabrėžė, kad ši nusikalstama veika gali būti padaroma ir dėl neatsargumo. Be to, apibrėžė apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo (BK 222 str.) sudėtį.
Svarbios citatos iš teismo praktikos:
- „Turto iššvaistymas: Pagal BK 184 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę.“
- „Neatlygintinis perleidimas: Neatlygintinis svetimo turto iššvaistymas reiškia, kad šis turtas perleidžiamas neatlyginant jo vertės ar atlyginant ją aiškiai neteisingai.“
- „Civilinių sutarčių apsunkinimas: Sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms.“
- „Neatsargumas: BK 184 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad iššvaistymas gali būti padaromas ir dėl neatsargumo. Tokia veika gali pasireikšti ne tik neteisėtu patikėto ar žinioje esančio turto perleidimu, bet ir kitokiu kito asmens turtinių reikalų netinkamu tvarkymu, padarant jam žalos.“
Kaltinimo keitimo procedūros ir gynybos teisės
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) jurisprudencija, suformulavo atitinkamus reikalavimus kaltinimo keitimui. Tais atvejais, kai kaltinimas iš esmės pakeičiamas, kaltinamajam turi būti suteikiama tinkama galimybė įgyvendinti savo gynybos teises dėl pakeisto kaltinimo. Lemiamą reikšmę vertinant gynybos teisių užtikrinimo atitiktį Konvencijai turi būtent kaltinimo pakeitimo poveikis galimybėms gintis - t. y. ar bendriausia prasme gynyba dėl pakeisto kaltinimo būtų buvusi kitokia.
Kaltinimo keitimo procedūrų (BPK 255, 256 str.) pažeidimo pripažinimas „esminiu“, t. y. suvaržiusiu įstatymų garantuotas kaltinamojo (nuteistojo) teises, priklauso nuo to, ar gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ar nusikalstamos veikos kvalifikavimo galėtų būti kitokia, ar gynyba turėjo galimybę ginčyti naują teismo nustatytų aplinkybių teisinį vertinimą fakto ir teisės aspektu. Sprendžiant šį klausimą, turi būti įvertinama kaltinamojo išsakyta pozicija dėl jam pareikšto kaltinimo bei gynybos pozicija viso baudžiamojo proceso metu.
Svarbu atsiminti, kad vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
tags: #nuteistas #uz #turto #issvaistyma #ir #buhalterines