Automatinė pavarų dėžė šiandien yra vis labiau ieškoma naudotų automobilių dalis. Šiuolaikiniuose automobiliuose šios transmisijos tampa standartu, o daugelyje modelių mechaninės pavarų dėžės nebegalima net užsisakyti. Didėjantis automatinių pavarų dėžių poreikis pastebimas ir antrinėje rinkoje, kur vairuotojus vilioja kainos, nedaug besiskiriančios nuo mechaninių analogų.
Transmisijų tipai ir jų evoliucija
Iš pradžių automatinės pavarų dėžės techniškai apsiribojo sistemomis su hidrokinetiniu sukimo momento keitikliu, kurios buvo lėtos ir didino degalų sąnaudas. Didžiausias proveržis įvyko atsiradus dviejų sankabų pavarų dėžėms, kurias plačiai išpopuliarino „Volkswagen“ su savo DSG sistema. Taip pat rinkoje įsitvirtino bepakopės transmisijos (CVT) ir automatinės transmisijos, pagrįstos klasikinėmis mechaninėmis konstrukcijomis.
Dviejų sankabų sistemos (DSG ir „Powershift“)
Šios pavarų dėžės gali būti su „šlapiomis“ (aušinamomis alyva) arba „sausomis“ sankabomis. „Volkswagen“ grupės DSG transmisijos pasižymi greitaeigiu veikimu, tačiau reikalauja kruopščios priežiūros. „Ford“ ir „Volvo“ automobiliuose naudota „Powershift“ transmisija pasižymi greičiu perjungiant aukštyn, tačiau pavarų perjungimas žemyn yra vangesnis. Bendroji taisyklė - kuo silpnesnis variklis, tuo mažesnė šios dėžės gedimo tikimybė.
Bepakopės (CVT) ir E-CVT transmisijos
Nors CVT transmisijos dažnai vertinamos skeptiškai dėl remonto sudėtingumo, „Toyota“ ir „Lexus“ naudojama E-CVT yra išimtis. Tai planetarinė pavarų dėžė be jautrių, greitai dylančių dalių, pasižyminti fenomenaliu patikimumu.
Hidrotransformatoriaus pagrindu veikiančios transmisijos (ZF)
ZF serijos dėžės (5HP, 6HP, 8HP) laikomos ilgaamžiškumo sinonimu. 8 laipsnių ZF 8HP transmisija debiutavo 2008 m. ir iki šiol laikoma viena geriausių rinkoje dėl savo greičio (perjungimas trunka 0,2 s) ir gebėjimo perjungti pavaras „ne iš eilės“.
„Volvo“ automobilių transmisijų specifika
„Volvo“ modeliuose naudotos įvairios transmisijos, priklausomai nuo gamybos metų ir variklio tipo. Pavyzdžiui, 200/700/900 serijose naudotos AW70/AW71 transmisijos buvo vertinamos dėl savo paprastos, hidrauliškai valdomos konstrukcijos. Modernesniuose modeliuose montuojamos Geartronic pavarų dėžės, kurios yra elektroninės ir adaptyvinės - jos prisitaiko prie vairuotojo stiliaus.
„Geartronic“ naudojimo ypatumai
- P (Park): pavarų dėžė mechaniškai blokuojama. Stovint ant šlaito visada būtina naudoti stovėjimo stabdį.
- D (Drive): normalus važiavimo režimas.
- +/- (Rankinis režimas): suteikia galimybę vairuotojui pačiam valdyti pavaras svirtimi arba mentelėmis prie vairo.
- S (Sportinis režimas): pavaros perjungiamos vėliau, variklio sūkiai aukštesni, automobilis jautriau reaguoja į akceleratorių.
- Žiemos režimas: norint lengviau pajudėti ant slidžios dangos, galima rankiniu būdu įjungti 3-ią pavarą.
IRKLŲ PERJUNGIKLIAI: Kaip jie veikia?
Priežiūra ir ilgaamžiškumas
Nors kai kurie gamintojai nenumato alyvos keitimo, ekspertai vienbalsiai rekomenduoja tai daryti kas 60-80 000 km. Pavarų dėžė, kaip ir variklis, netoleruoja seno tepalo su teršalais. Tinkamai prižiūrimos transmisijos be didesnių problemų įveikia daugiau nei 250 000 - 400 000 km.
| Transmisijos tipas | Pagrindinis privalumas | Priežiūros svarba |
|---|---|---|
| ZF 8HP | Greitis ir efektyvumas | Labai aukšta |
| E-CVT (Toyota/Lexus) | Fenomenalus patikimumas | Žema |
| AW serija (Volvo) | Konstrukcinis tvirtumas | Aukšta |
Svarbiausia taisyklė naudotiems automobiliams: netikėkite mitu, kad automatinė pavarų dėžė yra „neišlaikoma“. Reguliarus alyvos keitimas ir teisingas naudojimas (nepradėti pavarų perjungimo automobiliui dar riedant, nenaudoti neutralios pavaros sustojus prie šviesoforo) yra pagrindiniai veiksniai, prailginantys transmisijos tarnavimo laiką.
tags: #nuo #kuriu #metu #volvo #automatines #dezes