Įvadas: Privalomojo draudimo esmė ir informacijos reikšmė
Daugelis iš mūsų retkarčiais duoda savo transporto priemonę vairuoti vaikams, draugams ar kitiems asmenims, net nesusimąstydami, kokios gali kilti pasekmės, jeigu toks asmuo padarys eismo įvykį. Sudarydami draudimo sutartį, dažnai atkreipiame dėmesį į draudimo įmokos dydį, tačiau ne visada įvertiname aplinkybes, kuriems asmenims suteiksime teisę vairuoti apdraustą transporto priemonę. Suteikus teisę tokiems asmenims vairuoti, papildomai nepranešame draudikui apie draudimo rizikos pasikeitimą, tuo pažeisdami draudimo sutarties šalių pareigą kuo glaudžiau bendradarbiauti ir kooperuotis. Toks šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui - užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą.
Šiame kontekste, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (TPVCAPD) sistema, reguliuojama atitinkamu įstatymu, nustato aiškias taisykles ir pareigas, užtikrinančias tiek nukentėjusiųjų, tiek draudikų interesus. Privalomasis draudimas netaikomas, kai transporto priemonės naudojamos sporto varžyboms, treniruotėms, parodoms, mokymui vairuoti skirtose uždaro pobūdžio teritorijose ar autodromuose.
Pagrindinės sąvokos ir apibrėžimai
Norint geriau suprasti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sistemą, svarbu susipažinti su pagrindinėmis sąvokomis:
- Transporto priemonė - kiekviena privaloma registruoti motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti žeme, taip pat mopedai, priekabos ir puspriekabės, išskyrus bėgines transporto priemones.
- Transporto priemonės valdytojas - asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę.
- Nukentėjęs trečiasis asmuo - asmuo, kuriam padaryta žala ir kuris įstatymo nustatyta tvarka turi teisę į išmoką.
- Žala asmeniui - žala nukentėjusio trečiojo asmens sveikatai ir (ar) žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo.
- Žala turtui - nukentėjusio trečiojo asmens turtui padaryta žala.
- Įprastinė transporto priemonės buvimo vieta - teritorija tos valstybės, kurios valstybinį registracijos numerio ženklą turi transporto priemonė, arba tais atvejais, kai tam tikros rūšies transporto priemonei registracija nereikalinga, teritorija tos valstybės, kurioje buvo išduotas draudimo numerio ženklas ar registracijos numerio ženklą atitinkantis skiriamasis ženklas. Kai transporto priemonė nėra įregistruota arba nereikalingas nei registracijos numerio, nei draudimo, nei skiriamasis ženklas, įprastine buvimo vieta laikoma teritorija tos valstybės, kurioje nuolat gyvena transporto priemonės valdytojas.
- Europos Sąjungos valstybė narė - Lietuvos Respublika arba bet kuri kita valstybė Europos Sąjungos narė, apimanti ir Europos ekonominės erdvės valstybes. Kita Europos Sąjungos valstybė narė - Europos Sąjungos valstybė narė, išskyrus Lietuvos Respubliką.
- Užsienio valstybė - valstybė, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė.
- Grupinė draudimo sutartis - įprastinė draudimo sutartis, sudaroma su Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka registruotų ūkių ūkininkais, taip pat su kitais Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatyme nurodytais žemės ūkio veiklos subjektais.
- Nacionalinis draudikų biuras (Biuras) - institucija, veikianti pagal Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečio 1949 m. sausio 25 d. priimtą rekomendaciją.
Draudimo sutarties sudarymas ir pareigos
Privalomojo draudimo reikalavimas ir atsakomybė
Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas. Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą panašaus pobūdžio sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo.
Išmoka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims, valdant ar naudojant transporto priemonę, atsiranda civilinė atsakomybė. Draudimo sutartimi apdraudžiama draudimo sutartyje ar (ir) draudimo liudijime nurodytą transporto priemonę naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo.
Informacijos teikimo pareigos
Prieš sudarant draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui jo prašomą teisingą informaciją ir pateikti dokumentus, būtinus draudimo sutarčiai sudaryti. Draudikas turi teisę tikrinti pateiktos informacijos teisingumą. Draudiko atsisakymas sudaryti draudimo sutartį gali būti ginčijamas teismo tvarka.
TPVCAPDĮ atskirai įtvirtinta draudėjo pareiga pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustatyta teisė prieš sudarant sutartį šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę.
Sutarties sudarymo ir galiojimo ypatumai
- Įprastinė ir pasienio draudimo sutartys sudaromos vadovaujantis TPVCAPD įstatymu, Civiliniu kodeksu, Draudimo įstatymu, priežiūros institucijos patvirtintomis standartinėmis draudimo sutarties sąlygomis bei kitais teisės aktais.
- Įprastinės draudimo sutartys sudaromos, kai įprastinė transporto priemonės buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, prieš valstybinį transporto priemonės įregistravimą, jei ji neapdrausta. Jei transporto priemonė neprivalo būti registruojama, draudimo sutartis sudaroma prieš pradedant ją naudoti.
- Grupinė draudimo sutartis sudaroma dėl kelių transporto priemonių, išduodant vieną draudimo liudijimą, ne daugiau kaip dėl penkių transporto priemonių, iš kurių tik viena gali būti lengvasis automobilis.
- Valdytojas neturi teisės sudaryti dėl tos pačios transporto priemonės kelių draudimo sutarčių, galiojančių vienu metu. Jeigu yra sudarytos kelios draudimo sutartys, įsigaliojus naujai, prieš tai sudaryta draudimo sutartis pasibaigia.
- Įprastinė draudimo sutartis sudaroma 12 mėnesių terminui, o draudimo liudijimo galiojimo laikotarpis - ne trumpesnis kaip vienas mėnuo.
- Pratęsus įprastinės draudimo sutarties terminą, draudėjas privalo draudikui sumokėti apskaičiuotą draudimo įmoką.
Draudimo apsauga tarptautiniu mastu
Įprastinė ir pasienio draudimo sutartys suteikia draudimo apsaugą kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje pagal tos valstybės teisės aktus arba pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, jei ši apsauga yra didesnė. Šios sutartys taip pat galioja ir Šveicarijoje. Lietuvos Respublikoje pripažįstamos kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonių sudarytos draudimo sutartys. Žalioji korta galioja ir suteikia draudimo apsaugą joje nurodytose valstybėse pagal tų valstybių teisės aktus, jei draudikas ir draudėjas nesusitarė kitaip.
Draudimo suma ir įmokos
Draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant nukentėjusių trečiųjų asmenų skaičiaus, yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 100 000 eurų dėl žalos turtui. Vienu eismo įvykiu laikomas įvykis, įvykęs dėl tos pačios priežasties. Draudimo įmokų dydžius nustato draudikas.
Sutarties nutraukimas ir perėmimas
Draudėjas turi teisę nutraukti įprastinę draudimo sutartį, raštu įspėjęs draudiką ne mažiau kaip prieš 15 dienų. Sutartis gali būti nutraukiama ir draudiko iniciatyva, jei draudėjas esmingai pažeidžia sutarties sąlygas. Jei pasikeitė apdraustos transporto priemonės savininkas, naujasis savininkas per 15 dienų privalo raštu pranešti draudikui apie nuosavybės teisės perėjimą ir savo duomenis. Nepranešus, draudikas tai gali vertinti kaip pareigos pranešti apie draudimo rizikos pasikeitimą nevykdymą. Naujasis savininkas taip pat turi teisę nutraukti sutartį.
Draudėjas gali prašyti atleisti nuo draudimo įmokų, jei ketina nenaudoti transporto priemonės ilgiau nei mėnesį, įsipareigodamas jos nenaudoti ir neleisti naudoti kitiems. Draudikas privalo pratęsti draudimo sutarties terminą, jei įmoka buvo sumokėta už atleidimo laikotarpį, nereikalaudamas papildomų įmokų.
Draudimo rizikos valdymas ir draudėjo bendradarbiavimo pareiga
Draudėjo pareiga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.1010 str. 1 d. Draudimo sąlygose dažniausiai nustatoma, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie tai.
Laikytina, kad rizika pasikeičia, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui sumažėjimu ar padidėjimu, ir jeigu draudikas draudimo sutartyje nurodė, kad tokia aplinkybė turi įtakos draudimo rizikos pasikeitimui. Jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, o visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. Tokiu atveju draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką.
Nepateiktos informacijos pasekmės: Draudiko atgręžtinis reikalavimas
Bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmė - neigiamų padarinių atsiradimas, suteikiantis draudikui teisę pateikti draudėjui atgręžtinį reikalavimą atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. Ši draudiko teisė yra įtvirtinta ir TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad draudikams suteikta galimybė nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo skirtingo tikėtinumo laipsnio draudikui sukurti tikimybę vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai. Draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis. Teisę nustatyti ir apskaičiuoti draudimo įmokos dydį turi draudikas, o draudimo įmoka turi būti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams pagal draudimo sutartį bei nepažeisti draudėjo (apdraustųjų) interesų.
Teismų praktika dėl vairavimo patirties ir amžiaus
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo kontekste asmenų, neturinčių dvejų metų vairavimo patirties, vairavimas yra rizikingesnis, todėl draudikas turi teisę nustatyti, kad tokių asmenų mokama draudimo įmoka yra didesnė už vairavimo patirtį turinčių vairuotojų. Nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį įgijo teisę draudikas, turi būti atsižvelgiama į tai, kokia apimtimi draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse numatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos.
Vienoje iš nagrinėtų bylų teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria iš draudėjo priteista 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos. Kaip pagrindą priteisti maksimalią sumą teismas nurodė tai, kad transporto priemonės valdytojo amžius ir vairavimo stažas yra reikšmingi veiksniai vertinant draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybę, nes jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas yra rizikingesnis. Tiek transporto priemonės valdytojo amžius, tiek vairavimo stažas laikytinos aplinkybėmis, galinčiomis nulemti draudimo riziką.
Tačiau kita Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla (2016 m. liepos 15 d. civilinė byla Nr. e3K-3-380-969/2016) pažymėjo, kad savaime negalima visais atvejais laikyti, jog jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas visada padidina draudimo riziką tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies. Šioje byloje, kai transporto priemonės valdytojas eismo įvykio metu buvo 27 metų amžiaus ir turėjo 6 metų vairavimo stažą (draudimo sutartis sudaryta atsižvelgiant į riziką, kad vairuos ne jaunesnis nei 30 metų ir turintis ne mažesnį nei 7 metų stažą asmuo), teismas nusprendė, kad draudimo rizikos pasikeitimas nebuvo žymus ir priteistiną sumą sumažino iki 25 proc.
Žalos nustatymas ir techninės apžiūros svarba
Pranešimas apie eismo įvykį ir pretenzijų teikimas
Atsakingas už eismo įvykį asmuo privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių. Be to, per 5 darbo dienas privalo raštu pranešti apie pateiktą pretenziją atlyginti žalą ar teisme pareikštą ieškinį.
Atsakingas už neapdrausta transporto priemone padarytą žalą asmuo privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos apie žalos padarymą raštu pranešti Biurui, priešingu atveju žalos administravimo ir atlyginimo klausimas bus sprendžiamas jam nedalyvaujant.
Nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti kaltininkui, tiesiogiai atsakingam draudikui, draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba, tam tikrais atvejais, Biurui. Kai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudė kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė, nukentėjęs asmuo pretenziją gali pateikti šiai draudimo įmonei, jos atstovui arba tiesiogiai kaltininkui.
Nukentėjęs trečiasis asmuo, kurio turtui padaryta žala Lietuvos Respublikoje, kai kaltininko tapatybė nenustatyta, o žala padaryta aplinkybėmis, įrodančiomis transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę, turi teisę pretenziją dėl padarytos žalos pateikti Biurui.
Nukentėjusiojo pareigos
Nukentėjęs trečiasis asmuo, norėdamas gauti išmoką, pats ar per savo atstovą per 3 darbo dienas po eismo įvykio dienos privalo raštu pranešti apie eismo įvykį atsakingam draudikui arba Biurui, išskyrus atvejus, kai pranešti negali dėl svarbių priežasčių. Jis taip pat privalo pateikti pretenziją dėl padarytos žalos ir informaciją bei turimus dokumentus apie kaltininką, eismo įvykio aplinkybes ir žalos faktą, taip pat leisti susipažinti su dokumentais, galinčiais patvirtinti padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį.
Kai žala padaryta turtui, nukentėjęs trečiasis asmuo privalo išsaugoti sugadintą transporto priemonę ar kitą turtą tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, tol, kol jį apžiūrės draudiko arba Biuro įgaliotas asmuo, ir suteikti galimybę apžiūrėti sugadintą ar sunaikintą turtą. Draudikas ar Biuras nedelsdami, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo rašytinio pranešimo apie eismo įvykį gavimo dienos, privalo nusiųsti įgaliotą asmenį apžiūrėti sugadintą ar sunaikintą turtą.
Techninė apžiūra ir ekspertizė
Prieš įsigydamas naudotą transporto priemonę, ją įsigyjantis asmuo turėtų įsitikinti, ar ji nebuvo sugadinta eismo įvykio ar kitokio įvykio metu ir ar privalomoji techninė apžiūra nebuvo panaikinta. Tokiais atvejais naujasis transporto priemonės savininkas negali pateikti visų techninei ekspertizei atlikti reikalingų dokumentų.
Atlikus transporto priemonės atkuriamąjį remontą, transporto priemonės savininkas arba valdytojas privalo atlikti transporto priemonės techninę ekspertizę. Tai padeda užtikrinti, kad transporto priemonė yra saugi ir atitinka techninius reikalavimus po remonto.
Išmokų mokėjimo tvarka ir draudiko atgręžtinis reikalavimas
Draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, jei draudiminis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo. Tai svarbu siekiant apsaugoti nukentėjusius trečiuosius asmenis.
Regreso teisė: Draudimo bendrovės atgręžtinis reikalavimas
TPVCAPDĮ 22 straipsnyje numatyti konkretūs atvejai, kada Draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo. Tokių išimčių sąrašas yra baigtinis. Pasisakydamas dėl draudiko atgręžtinio reikalavimo tenkinimo sąlygų, kasacinis teismas išaiškino, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos.
Aplinkybė, kad transporto priemonė neturi privalomos galiojančios techninės apžiūros, dar nereiškia, kad transporto priemonė visais atvejais yra techniškai netvarkinga ir tuo labiau nereiškia, kad eismo įvykis įvyko būtent dėl šios priežasties. Kita vertus, faktas, jog galioja transporto priemonės techninė apžiūra, pats savaime nėra pakankamas atsisakyti taikyti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes techninės apžiūros talonas patvirtina transporto priemonės būklę jos apžiūros atlikimo metu. Dėl to galimos situacijos, kai dėl objektyvių ar subjektyvių aplinkybių iki transporto priemonės techninės apžiūros galiojimo pabaigos jos techninė būklė pasikeičia (transporto priemonė tampa techniškai netvarkinga) ir dėl to įvyksta eismo įvykis.
Draudikas įgytų teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo tik tuo atveju, jeigu transporto priemonę vairuotų asmuo, kuris nėra teisėtas jos valdytojas, ar asmuo, kuris neturi vairuotojo pažymėjimo. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos sąlygos, aiškinant jas pažodžiui, yra susijusios su transporto priemonę vairuojančio subjekto ypatumais: jis arba yra neteisėtas transporto priemonės valdytojas (pvz., transporto priemonę naudoja be jos savininko žinios ir (ar) sutikimo), arba neturi reikiamos kvalifikacijos tam tikros transporto priemonės naudojimui.
tags: #nukentejusi #transporto #priemone #netvarkinga