Absoliuti dauguma šalies gyventojų teigia kelyje susiduriantys su pavojingu kitų vairuotojų elgesiu. Naujausių apklausų duomenys rodo, kad net 11 proc. vairuojančiųjų su kitų vairuotojų pavojingu elgesiu kelyje susiduria labai dažnai, 27 proc. - dažnai, o beveik pusė apklaustųjų (47 proc.) teigia su tokiais vairuotojais susiduriantys kartais. Tik 15 proc. respondentų su pavojingu vairavimu nesusiduria.
Viešoji nuomonė ir pilietinis atsakingumas
Atsakydami į klausimą, kaip reaguoja į pavojingą vairavimą, trečdalis (32 proc.) apklaustųjų teigė tokius vairuotojus besistengiantys ignoruoti. Pastebėję kitą vairuotoją, kuris atrodo pavojingai, pavyzdžiui, yra apsvaigęs, gyventojai dažniausiai stengiasi nuo jo laikytis atokiau (27 proc.), o policijai praneša vos 26 proc.
Buvęs lenktynininkas ir vienas žinomiausių vairavimo instruktorių Lietuvoje Artūras Pakėnas sako, kad statistika atspindi ir viešumoje matomą vaizdą. Jo teigimu, neretai žmonės vis dar randa būdų pateisinti nekultūringus, agresyvius vairuotojus. „Čia iškyla klausimas - ar pranešdamas policijai tu esi skundikas, ar tiesiog atsakingas pilietis? Pažvelkime į labiausiai išsivysčiusias šalis, tokias kaip Vokietija, Austrija ar Šveicarija. Ar galite įsivaizduoti, kad ten kas nors vairuotų agresyviai ar specialiai nesilaikytų taisyklių? Po kelių minučių toks vairuotojas būtų sulaikytas policijos pareigūnų ir stovėtų priešais automobilį su ant variklio dangčio padėtomis rankomis, nes apie jį būtų pranešta. Ten visuomenė yra pilietiškai atsakinga ir reaguoja į pavojingą elgesį“, - dėsto A. Pakėnas.
Rolandas Viršilas, „Švyturys-Utenos alus“ generalinis direktorius, pabrėžia, kad atsakingumas bendrovėje laikomas esmine kiekvieno darbuotojo savybe - tiek darbo aplinkoje, tiek už jos ribų. „Skatiname darbuotojus sąmoningai elgtis keliuose, nes tikime, kad kiekvienas žmogus gali prisidėti prie saugesnės eismo kultūros. Sėdus prie vairo svarbiausia - pagarba kitiems eismo dalyviams. Agresija, neleistinas greitis, eismo taisyklių nesilaikymas tik didina eismo įvykių riziką, stabdo eismą, kelia pavojų tiek vairuotojų, tiek keleivių, tiek ir pėsčiųjų saugumui. Kuo daugiau žmonių supras, kad taisyklių laikymasis yra ne silpnumo, o brandos ženklas, tuo saugesnė taps mūsų aplinka“, - sako R. Viršilas.
A. Pakėnas pažymi, kad žmonės dažnai nejaučia, jog šalis yra „jų“, todėl nesikiša į situacijas, kurios kelia grėsmę visiems piliečiams. „Jeigu žmonės aktyviau praneštų policijai apie pavojingą vairavimą, o kiekvienas žinotų, kad neatsakingas elgesys kelyje neliks nepastebėtas, tai galėtų tapti veiksminga atgrasymo priemone“, - teigia instruktorius. Gyventojų tyrimas apie saugų vairavimą, kurį atliko „Spinter Research“, patvirtina šias tendencijas.
Eismo įvykių statistika ir atsakingumo trūkumas
Pastarųjų metų eismo saugumo statistika Lietuvoje siunčia neraminantį signalą: eismo įvykių, kuriuose nukenčia žmonės, daugėja, o jų pasekmės sunkėja. Per metus šalyje užfiksuoti 2868 eismo įvykiai, žuvo 131 žmogus, sužeisti 3345. Viešojoje erdvėje dažniausiai akcentuojamos infrastruktūros problemos, pavojingos sankryžos, eismo organizavimo trūkumai ar nepalankios oro sąlygos. Visa tai turi reikšmės, tačiau esminis veiksnys lieka nuošalyje - žmogus.
„Nuobaudos skiriamos ne keliui, ne orui ir ne automobiliui. Jos skiriamos vairuotojui. Tai aiškiai parodo, kas laikomas galutiniu atsakingu asmeniu. Todėl bandymai pagrindinę kaltę perkelti infrastruktūrai ar sąlygoms tik silpnina asmeninės atsakomybės suvokimą“, - sako Vairavimo mokytojų gildijos vadovas dr. Marius Makauskas.
Vairuotojų rengimo sistemos spragos
Dr. M. Makausko teigimu, didžiausia problema slypi ne pavieniuose vairuotojų veiksmuose, o pačioje jų rengimo ir kompetencijų vertinimo sistemoje. „Formaliai įgytas vairuotojo pažymėjimas ir 95 kodo kvalifikacija dar nereiškia, kad žmogus iš tiesų pasirengęs valdyti transporto priemonę sudėtingomis, realiomis sąlygomis. Šiandien kvalifikacija per dažnai tampa tik dokumentu, o ne realių gebėjimų patvirtinimu“, - pabrėžia dr. M. Makauskas.
Vairavimo mokytojų gildija ne kartą atkreipė dėmesį, kad profesinio mokymo ir kompetencijų vertinimo sistema neatitinka Profesinio mokymo įstatyme įtvirtinto nepriklausomo vertinimo principo. Praktikoje kvalifikacija dažnai patvirtinama formaliai, be nuoseklaus ir objektyvaus gebėjimų patikrinimo. Papildomą nerimą kelia Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) inicijuojami vairuotojų rengimo tvarkos pakeitimai, kurie, ekspertų vertinimu, ne stiprina, o silpnina reikalavimų kartelę.
„Kai avarijų daugėja, logiška būtų tikėtis griežtesnių, o ne švelnesnių sprendimų. Vairuotojų rengimas nėra administracinė paslauga - tai procesas, formuojantis žmogaus elgesį kelyje, jo požiūrį į riziką ir atsakomybę. Kiekvienas reikalavimų kartelės nuleidimas tiesiogiai atsispindi didesne rizika keliuose“, - teigia dr. M. Makauskas. Šiame kontekste neseniai Vilniuje nuo kelio nuvažiavęs miesto autobusas, kuris tik dėl palankių aplinkybių buvo tuščias ir nesukėlė didesnės nelaimės, tampa dar vienu aiškiu signalu apie sistemines spragas.
Pagrindinės neatsakingo vairavimo priežastys ir jų pasekmės
Netinkamas transporto priemonių vairuotojų elgesys yra pati dažniausia eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, priežastis. Kas yra netinkamas vairuotojo elgesys? Tai neatidumas lenkiant, chuliganiškas vairavimas, skubėjimas, kelio dangos neįvertinimas, įvairūs pašaliniai veiksmai (mobiliojo ryšio priemonių naudojimas, valgymas).
Vairavimas išgėrus - vis dar aktuali grėsmė
Nepaisant nuolatinės prevencijos, alkoholio vartojimas prieš sėdant prie vairo vis dar išlieka opi problema. Marijampolės apskrityje pirmąjį šių metų pusmetį nustatyti 504 neblaivūs vairuotojai. Tarpusavy lyginant šešis mėnesius, birželį nustatyta net 113 girtų vairuotojų, kai, pavyzdžiui, gegužę jų fiksuota 87, kovą 72, o sausį 60. Šakiuose per pusmetį nustatyti 42 pažeidimai, kuriuos padarė neblaivūs vairuotojai.
Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) duomenimis, per pirmus tris šių metų mėnesius neblaivūs vairuotojai sukėlė 22 eismo įvykius, per kuriuos žuvo trys žmonės, o 24 buvo sužeisti. „Nors tokių įvykių skaičius sumažėjo, jų pasekmės išlieka labai skaudžios. Neblaivūs vairuotojai dažniau praranda transporto priemonės kontrolę, neadekvačiai įvertina situaciją, o jų reakcijos laikas pailgėja. Tai ne tik pažeidimas, bet ir atsakomybės stoka - tiek už save, tiek už kitus“, - sako „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas Giedrius Petrikas.
Šakių policijos komisariato viršininkas Aušrys Kvederevičius teigia, kad vienareikšmio atsakymo, kodėl girti žmonės vis dar sėda prie vairo, nėra. Tai susiję su neatsakingumu, sąmoningumo stoka, negebėjimu įvertinti pasekmių. Neretai vairuotojai pervertina savo galimybes ir mano esantys pakankamai blaivūs. Be to, dažnai tokie vairuotojai elgesį linkę kartoti ir net sugauti apsvaigę nevengia prie vairo išgėrę sėsti ir kitąkart.
Viena iš LTSA užsakymu atliktų apklausų atskleidė, kad kas trečias vairuotojas nevengia prie vairo sėsti išgėręs, o tokį sprendimą lemia dvi pagrindinės priežastys:
- vairuotojai jaučiasi pakankamai blaivūs ir kontroliuojantys situaciją (41 proc.);
- yra įsitikinę, jog neviršija leistinos alkoholio ribos (40 proc.).
Trečdalis apklaustųjų (29 proc.) teigia sėdantys prie vairo išgėrę, nes neturi kitos susisiekimo galimybės, dar 22 proc. linkę rizikuoti dėl trumpo važiavimo atstumo.
Už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivus (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, užtraukiama bauda vairuotojams nuo 1000 iki 1500 eurų, neturintiems teisės vairuoti - nuo 1200 iki 2000 eurų bei privalomas teisės vairuoti atėmimas nuo 4 iki 7 metų. Už šį pažeidimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą.
Vairavimo išgėrus pasekmės: Sondros istorija
Greičio viršijimas - dažniausia mirtinų įvykių priežastis
LTSA duomenimis, net pusė visų mirtinų eismo įvykių pirmąjį metų ketvirtį įvyko dėl viršyto leistino ar nepasirinkto saugaus greičio. Pernai šis rodiklis siekė 36 proc., tad fiksuojamas pavojingas augimas. „Kalbant apie žūtis keliuose, greitis dažniausiai tampa lemtingu veiksniu. Net ir nedidelis jo viršijimas smarkiai padidina avarijos sunkumą. Vairuotojai turi suvokti, kad greitis - tai jėga, kuri kelyje gali turėti labai tragiškas pasekmes“, - pabrėžia G. Petrikas. Eismo įvykių statistika nurodo, kad 2023-iaisiais metais būtent saugaus greičio nesilaikymas sudarė daugiau nei 50 procentų autoįvykių, kuriuose žuvo žmonės.
Pirmenybės taisyklių nesilaikymas
Kita dažna problema - pirmenybės taisyklių nesilaikymas, kuris, pasak LTSA, yra dažniausia sužalojimų priežastis. „Tai ne tik Kelių eismo taisyklių pažeidimas, bet ir eismo kultūros trūkumas. Ši problema ypač ryški sankryžose, žiedinėse sankryžose, posūkiuose ar išvažiuojant iš šalutinių kelių. Svarbu ne tik žinoti taisykles, bet ir gerbti kitus eismo dalyvius. Dėl neatsakingo elgesio dažnai nukenčia ir pažeidžiamiausi eismo dalyviai - pėstieji, dviratininkai, paspirtukininkai“, - pažymi G. Petrikas.
Saugaus atstumo nesilaikymas
Saugaus atstumo nesilaikymas - ypač aktuali problema spūstyse, prie šviesoforų ir greitkeliuose. Ši priežastis pirmąjį ketvirtį lėmė 16 proc. sužeidimų eismo įvykiuose. Nors tokios avarijos retai būna mirtinos (5 proc. atvejų), jos dažnai sukelia vadinamuosius „grandininius“ susidūrimus ir rimtas traumas. „Tokios situacijos dažniausiai baigiasi ne tik automobilių apgadinimais, bet ir kaklo, stuburo ar nugaros sužeidimais, kurie gali sukelti ilgalaikes sveikatos problemas“, - teigia G. Petrikas.
Kitos priežastys
- Netinkamas pėsčiųjų elgesys: pėsčiųjų neatidumas, skubėjimas, atšvaitų bei liemenių nenaudojimas tamsiame kelyje, pašaliniai veiksmai (naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis, ausinėmis). Ekspertas G. Petrikas atkreipia dėmesį, kad net 17 proc. atvejų kaltė tenka patiems pėstiesiems.
- Netinkama infrastruktūra: gali pakišti koją dviratininkams, paspirtukininkams.
- Transporto priemonių techninė būklė: netinkamas padangų protektoriaus gylis.
- Oro sąlygos: meteorologiniai reiškiniai.
Sprendimo būdai ir atsakomybės skatinimas
Auganti eismo įvykių statistika rodo, kad problemų sprendimo nebegalima atidėlioti. Tačiau sprendimas turi prasidėti ne nuo bandymo pasidalinti atsakomybe, o nuo jos sugrąžinimo ten, kur ji ir yra - vairuotojui. Vairuotojų švietimas galėtų tapti esminiu veiksniu mažinant eismo įvykių skaičių ir jų pasekmių sunkumą. Nuoseklus, sistemiškas ir į realias situacijas orientuotas mokymas formuoja ne tik techninius vairavimo įgūdžius, bet ir atsakingą požiūrį į riziką, sprendimų priėmimą bei kitų eismo dalyvių saugumą.
LTSA nuolatos rengia prevencines programas ir skatina susidomėjimą jomis, naudoja metodą „5 kodėl“, siekiant nustatyti tikslias autoįvykio priežastis ir sukurti nuoseklią įvykių grandinę. Platesnės teorijos temos besimokantiems vairuoti bei saugaus praktinio vairavimo pamokos slidžiame kelyje arba tamsiuoju paros metu yra svarbios. Vien patirtis kelyje nepadeda, net ir labai patyrę asmenys patenka į autoįvykius.
Vairavimo mokytojų gildijos vadovas dr. Marius Makauskas siūlo kompleksinių, tarpusavyje suderintų priemonių: „Valstybė turi imtis: peržiūrėti ir sustiprinti vairuotojų rengimo programas, užtikrinti nepriklausomą ir objektyvų kompetencijų vertinimą, įdiegti periodinį kvalifikacijos atnaujinimą, ypač profesinių vairuotojų segmente, bei užtikrinti veiksmingą kontrolę. Be to, būtina aiški politinė valia pripažinti problemą ir ją spręsti ne fragmentiškai, o sistemiškai, siekiant ilgalaikio eismo saugumo gerinimo“.
Šakių policijos komisariato viršininkas Aušrys Kvederevičius ragina drausminti neblaivius vairuotojus, neleisti jiems vairuoti ir pasidžiaugia žmonių pilietiškumu - Šakiuose per pusmetį sulaukta 37 pranešimų dėl transporto priemonių vairavimo esant neblaiviems (nors pasitvirtino ne visi atvejai, buvo nubausti penki vairuotojai).
„Pastebėjus įtartinai judantį automobilį, kilus abejonėms dėl vairuotojo blaivumo, būtina nedelsiant skambinti 112 - bendrosios pagalbos numeriu ir informuoti apie daromą pažeidimą. Paskambinus reikia elgtis pagal operatoriaus nurodymus. Gali būti prašoma lydėti įtartiną transporto priemonę. Tai darant būtina laikytis saugaus greičio ir atstumo ir nebandyti stabdyti automobilio patiems“, - pabrėžia A. Kvederevičius ir pažymi, kad kelyje svarbu išlikti bendruomeniškiems, pamačius neblaivų vairuotoją, nenumoti į tai ranka.
A. Kvederevičius dėmesį atkreipia ir į „uolius, išsamius, neretai ir įžeidžiančius pranešimus socialiniuose tinkluose“, kai skelbiama apie vietas, kur policija tikrina vairuotojus. „Dažnai nesusimąstome, kokią milžinišką meškos paslaugą padarome nusikaltėliams ar neblaiviems vairuotojams. Tokiu būdu rizikuojame, jog neblaivus vairuotojas - potencialus jūsų, draugo ar artimojo žudikas - išvengs būti pašalintas iš eismo, o nusikaltėlis, kuris vežasi jūsų pagrobtą turtą, bus laiku nesulaikytas ir tikėtina, jog jūsų brangus turtas bus prarastas“, - sako policijos komisariato viršininkas.
Pagrindinis bet kokio, pradedančiojo ar patyrusio vairuotojo uždavinys yra vairuoti labai atidžiai, numatyti visų aplink esančių eismo dalyvių galimus veiksmus. Visuomet pasirinkite saugų greitį, atsižvelgiant ne tik į kelio ženklus, bet ir oro sąlygas, situaciją kelyje (pavyzdžiui, kelio remontą). Nevairuokite apsvaigę ar labai pavargę. Vienas netinkamas sprendimas kelyje gali tapti mirtinu, tad vairuokite jausdami atsakomybę už savo bei kitų eismo dalyvių gyvybę.
tags: #neatsakingo #vairavimo #statistika