Gebėjimas greitai ir lengvai pasiekti norimą paskirties vietą yra itin svarbus šiuolaikiniame pasaulyje. Nors lauko navigacijai plačiai naudojamos GPS, žemėlapių, balso navigacijos ir kitos programos, pastatų viduje orientuotis gali būti kur kas sudėtingiau.
Navigacijos iššūkiai pastatų viduje
Pastatų viduje (skirtingai nei lauke) dėl ekranuojamų palydovinių signalų navigaciniai GPS įrenginiai prastai veikia arba neveikia visai. Ši problema ypač aktuali žmonėms, turintiems regėjimo sutrikimų. Įsivaizduokite save esant visiškoje tamsoje prekybos centre, biure, ligoninėje, mokykloje, viešoje įstaigoje ar kitur. Jūs nieko nematote, o reikia pasiekti reikiamą kabinetą, prekybos vietą, laiptus, liftą ir pan. Su tokia realybe kasdien pasaulio mastu susiduria beveik 40 milijonų aklųjų. Kaip žinia, aklieji dažniausiai naudoja baltąją lazdelę tam, kad nedideliu atstumu aptiktų kliūtis ir grindų reljefą, tačiau šiuolaikinės technologijos jau leidžia sukurti elektroninius pagalbinius vedlius (angl. electronic guides).
Inovatyvūs sprendimai: VGTU projektas „SMART“
Grupė VGTU mokslininkų vykdo taikomąjį šios krypties MTEP SMART mokslinį projektą „Papildančios tikrovės kompleksiniai tyrimai socialiai neįgaliems (akliems ir silpnaregiams)“. Projekto pradžioje buvo atlikti rinkos poreikių ir galimybių tyrimai, apklausiant akluosius ir ekspertus. Tai leido išsiaiškinti tikruosius aklųjų poreikius ir nepatenkintus jų lūkesčius bei iškristalizuoti į vartotojų realius poreikius orientuotų technologinių sprendimų paiešką. Projekte įdarbinti pora aklųjų ekspertų konsultavo tyrimų eigoje, padėdami perprasti specifines navigavimo ir orientavimosi vidaus patalpose problemas, su kuriomis susiduria aklieji.
Funkcinio prototipo kūrimas
Anot projekto vadovo, vyriausiojo mokslo darbuotojo prof. Dariaus Plikyno, pasitelkiant UAB „Neurotechnology“ sprendimus („SentiBotics“ ir „Verilook“ robotų navigacijai ir veido atpažinimui skirti programiniai paketai), bendradarbiaujant su mechatronikos ekspertais, programuotojais, aklaisiais, oftalmologais bei Lietuvos aklųjų sąjunga kuriamas elektroninio vedlio funkcinis prototipas navigavimui vidaus patalpose.
Prototipo sistemos komponentai
Į kuriamo įrenginio sistemą įeina IMU jutikliai (akselerometras, magnetometras, giroskopas ir pan.), stereo ir gylio kameros, valdiklis, taktilinė (vibracinė) matrica, kaulinio laidumo ausinės, mikrofonas, EMG (elektromiografiniai sensoriai), mobilus telefonas su instaliuota valdymo programėle, mini PC bei internetinio ryšio modulis.
Išskirtinės prototipo savybės
Iš esmės šis funkcinis prototipas išsiskiria nuo kitų sprendimų tuo, kad:
- nereikalauja brangių infrastruktūrinių investicijų patalpose, kaip antai WI-FI maršrutizatorių, taip vadinamų švyturėlių (angl. beamers) ar RFID žymeklių ir pan.;
- naudoja šiuolaikinius spartaus vaizdų atpažinimo ir objektų klasifikavimo su konvoliuciniais neurotinklais algoritmus;
- įgalina daugialypes vartotojo sąsajas, naudojant taktilinį (vibratorių matricos displėjus ėjimo krypčių, atstumo ir objektų zonų atvaizdavimui), garsines kaulinio laidumo ausines, gestų atpažinimą;
- patogus ir mažai išsiskiriantis dėvimas ant galvos dizainas;
- mobili įrangos valdymo ir nustatymų pasirinkimo aplikacija;
- prototipo berankio valdymo galimybė, naudojant elektromiografijos (EMG) signalus;
- online ir offline veikimo režimai;
- einant aklajam pasirinktu maršrutu, semantinės informacijos garsu pateikimas apie praeinamus galimai lankytinus POI taškus (angl. Points of Interest).
Šis daugiafunkcinis įrenginys antrame ir trečiame modalumuose (veikimo režimuose) susideda iš aštuonių veikimo modų, iš kurių vienu laiko momentu tik viena yra pagrindinė, o kitos gali veikti fone. Taigi, kompleksinio tyrimo dėka realizuojamas funkcinis prototipas, kuriame taikomos elektronikos, mechatronikos, neuroninių tinklų, programavimo bei socialinių mokslų disciplinos.
Socialinės tinklaveikos galimybės
Pastaroji sritis ypač aktuali dėl inovatyviai pritaikytų socialinės tinklaveikos galimybių (angl. crowdsourcing) pastatų vidaus patalpų navigacinių maršrutų DB sudarymui (1-asis modalumas) ir pagalbai akliesiems esant sudėtingose navigavimo situacijose (3-asis modalumas). Tokios socialinės tinklaveikos išplėtojimas turi daug potencialių galimybių, pvz., pasauliniu mastu sukuriant savanorių pastoviai atnaujinamą pastatų vidaus maršrutų duomenų bazę, kuria galėtų naudotis aklieji. Siekiama sukurti MTEP 5-6 lygio maketo-prototipo bandomąją versiją, kurią vėliau su papildomomis investicijomis galima būtų išvystyti iki MTEP 9 lygio ir įdiegti į rinką.
„Galileo“ – Europos pasaulinė palydovinės navigacijos sistema
Pastatų duomenų banko informacinė sistema (PDBIS)
Lapkričio 3 d. pradeda veikti Aplinkos ministerijos ir Statybos sektoriaus vystymo agentūros kartu įgyvendinto projekto metu sukurta Pastatų duomenų banko informacinė sistema (PDBIS). Nuo šiol daugiabučių gyventojai vienoje vietoje galės sužinoti, ar namo techninė priežiūra atliekama tinkamai, kiek energijos jis suvartoja, ar pastatą tikslinga renovuoti ir kita.
Prieiga ir identifikacija
PDBIS bus pasiekiama per Teritorijų planavimo ir statybos vartus adresu www.planuojustatau.lt. Prie sistemos naudotojai turėtų jungtis savo įprastine interneto naršykle per aplinkoje TPS „Vartai“ sukurtą skiltį „Vertinu pastatus“. Tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys prisijungiant į PDBIS turi identifikuoti save per Elektroniniuose valdžios vartuose suteiktas priemones (mob. parašas, e-bankininkystė, asmens tapatybės kortelė, kt.).
Duomenų šaltiniai ir nauda
Teisės aktais nustatyta, kaip dažnai reikia tikrinti pastato inžinerines sistemas, namo pamatus, stogą, kitas konstrukcijas. Šiuos patikrinimus atlieka priežiūros specialistai ar bendrovės, jos pastatų valdytojams pateikia patikrinimo aktus. Nustačius esminius trūkumus, nurodoma, kokie komponentai turi būti keičiami ar taisomi. Dalis informacijos (pastato statybos metai, jo aukštingumas, kokios konstrukcijos naudotos statybų metu ir kt.) yra Nekilnojamojo turto ir kituose valstybės registruose.
Pastatų priežiūros dokumentai, kuriuos kaupia pastatų valdytojai (daugiabučių bendrijos, savivaldybės), paprastai neviešinami, neužtikrinamas jų ilgalaikis saugojimas, o keičiantis bendrijų vadovams jie ne visada yra perduodami. Centralizuotas duomenų apie pastatus kaupimas ir teikimas taip pat leis užtikrinti pastatų priežiūros procesų optimizavimą.
Surinkti duomenys toliau galės būti naudojami pastatų rizikos vertinimui bei sudarys sąlygas pastatų valdytojams, butų savininkams, savivaldybėms ir valstybės institucijoms priimti duomenimis paremtus sprendimus dėl pastatų tvaresnio valdymo, remonto, renovacijos ar energinio efektyvumo gerinimo.
Pagalba naudotojams
Teritorijų planavimo ir statybos vartų (www.planuojustatau.lt) „Vertinu pastatus“ rubrikoje pateikiami atsakymai į naudotojų klausimus, sistemos pasijungimo ir įrankių valdymo instrukcijos bei naudotojų mokymų videoįrašai. Papildomus klausimus PDBIS naudotojai gali teikti Statybos sektoriaus vystymo agentūrai el. paštu.
Apibendrinimas: pagrindinės pastato vidaus navigacijos savybės
Apibendrinant, efektyvi pastato vidaus navigacija remiasi keletu esminių savybių:
- Balso navigacija: pagalba orientuojantis balsu valdomomis komandomis.
- Kryptys pastato viduje: detalūs nurodymai, padedantys pasiekti konkrečias patalpas, laiptus ar liftus.
- Tiesioginiai ir 3D žemėlapiai: vizualizacija ir tikslaus judėjimo sekimas pastato viduje.
- Skaitmeninis kompasas: patikimas krypties rodymas, nepriklausomai nuo GPS signalo.
- Artimiausios vietos: identifikavimas ir nukreipimas į reikalingus objektus (kabinetus, prekybos vietas, paslaugas) pastato viduje.
- Gatvės (vidaus) vaizdas: virtualus pastato patalpų peržiūra, leidžianti iš anksto susipažinti su aplinka.
- Vietos dalijimasis: galimybė dalytis savo buvimo vieta saugumo sumetimais ar koordinuojant susitikimus.
tags: #navigacija #pastato #viduje