Rugpjūčio 17-osios vakarą Duoniūnų kaime (Kupiškio r.) įvyko skaudi autoavarija, kurios metu žuvo dvidešimtmetė mergina. Šis įvykis sukėlė daugybę klausimų, ypač dėl to, kodėl naujo automobilio „Toyota C-HR“ saugos oro pagalvės, kurių automobilyje yra aštuonios, avarijos metu neišsiskleidė.
Tragiškos avarijos aplinkybės
V. Šleikaus šeima naują „Toyota C-HR“ įsigijo prieš maždaug tris savaites. Iki pat avarijos akimirkos šeimyna spėjo nuvažiuoti apie 3 tūkst. kilometrų. Prie vairo sėdėjęs visureigio „Toyota C-HR“ vairuotojas, Sriubiškių kaimo (Pandėlio sen.) gyventojas V. Šleikus, automobiliui važiuojant Kupiškio rajono keliais, partrenkė į kelią netikėtai iššokusią stirną. Po smūgio pakilo automobilio kapotas ir išdaužė priekinį stiklą. Po susidūrimo automobilis tapo nevaldomas, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, trenkėsi į atitvarus ir apvirto.
Išvaduoti prispaustą merginą teko gelbėtojams, tačiau išsaugoti jos gyvybės nepavyko. Tragedija dar gilesnė, nes sužeista mergina, kurią tėvas vežėsi iš Vilniaus namo, kad surengtų išleistuves ir kartu gimtadienio šventę prieš jai išvykstant studijuoti į Ispaniją, ligoninėje mirė.
Dar nespėjęs atsitokėti po avarijos, V. Šleikus dalinosi nuostaba: įsigijęs visiškai naują automobilį jis vylėsi, kad šis bus saugus. Tačiau eismo įvykio metu neišsiskleidė nė viena iš 8 automobilio saugos pagalvių. Pašnekovas sakė, kad važinėjantis Vilniuje automobilis paliko išties gerą įspūdį, veikė visos saugos sistemos. „Net negalėjai arčiau kito automobilio privažiuoti, nes tuoj automatiniai stabdžiai veikė. Tikrai paliko įspūdį kaip saugus automobilis“, - neslėpė V. Šleikus.
Tyrimas ir ekspertizės eiga
Pirminė ekspertizė ir klausimai dėl saugos sistemų
Po nelaimės V. Šleikus ėmėsi intensyviai domėtis saugos sistemų veikimu. Rugpjūčio 30 d. įvyko pirminė visureigio ekspertizė, kurioje dalyvavo policijos tyrėja, keturi ekspertai (iš policijos, teismo, draudimo kompanijos ir privačiai samdytas specialistas) bei pats V. Šleikus su žmona. Nors paprastai eismo įvykio dalyviai į ekspertizės patalpą neįleidžiami, šį kartą policijos tyrėja padarė išimtį.
Pirminės ekspertizės metu paaiškėjo, kad bent jau užuolaidinės saugos oro pagalvės automobilyje buvo, tačiau neaišku, kodėl jos neišsiskleidė. V. Šleikaus teigimu, apžiūra praėjo sklandžiai, tačiau jis neturi jokio statuso byloje ir jam neteikiama informacija apie ekspertizės rezultatų paaiškėjimo terminus.
Ekspertų išvados ir nuomonių skirtumai
15min kreipėsi į ekspertus su klausimu, ar įmanoma, kad oro pagalvės neišsiskleidžia net ir naujuose, tvarkinguose automobiliuose. Specialistai teigė laukiantys ekspertų išvadų ir nurodė aplinkybes, kurioms sutapus pagalvės teoriškai gali ir neišsiskleisti.
Tiesa, vėliau teismo ekspertizės centro atstovai savo išvadose nurodė, kad laikantis leistino greičio susidūrimo su stirna buvo galima išvengti. Tačiau V. Šleikaus pasitelkti nepriklausomi ekspertai, tarp kurių buvo Vilniaus Gedimino universiteto mokslininkai, nustatė priešingai - smūgis buvo neišvengiamas.
„Toyota Baltic“ pozicija ir gamintojo komentaras
Oficialus pareiškimas ir saugumo užtikrinimas
„Toyota Baltic“ ketvirtadienį išplatino oficialų pareiškimą dėl Lietuvoje įvykusios nelaimės, reikšdama nuoširdžią užuojautą šeimai. Kompanija patvirtino, kad yra pasirengusi bendradarbiauti su Lietuvos policija ir nepriklausomu ekspertu, atliekant eismo įvykio tyrimą, siekiant išaiškinti visas nelaimės aplinkybes. Kol atliekamas tyrimas, kompanija negali teikti jokių platesnių komentarų.
„Toyota“ užtikrina, kad saugumą laiko svarbiausiu savo prioritetu. Visi esami ir būsimi „Toyota“ klientai tikinami, kad visi „Toyota“ automobiliai atitinka griežčiausius saugos reikalavimus. Visuose naujuose „Toyota“ automobiliuose, kuriais prekiauja įgaliotosios „Toyota“ atstovybės, yra įdiegtos visapusiškos aktyvios ir pasyvios saugos priemonės, taip pat ir oro pagalvės. Visi iš gamyklos išgabenami „Toyota“ automobiliai yra kruopščiai patikrinami, užtikrinant, kad visos saugos sistemos funkcionuoja tinkamai. Taip pat prieš perduodant naują automobilį klientui, „Toyota“ atstovybė patikrina automobilio saugos sistemą, įskaitant ir oro pagalves.
„Toyota“ įgaliotose atstovybėse, vykdant periodinius patikrinimus (nuvažiavus 15 000 km arba kartą per metus), taip pat atliekama reguliari saugos sistemos patikra. Todėl „Toyota“ gali garantuoti, kad jeigu automobilis yra aptarnaujamas tik įgaliotose „Toyota“ atstovybėse arba įgaliotose remonto dirbtuvėse, visos gamyklinės saugos sistemos yra savo vietose ir tinkamai veikia.
Kiekvieną kartą užvedant automobilį, automatiškai patikrinama, ar tinkamai funkcionuoja visi su oro pagalvėmis susiję komponentai. Nustačius bet kokį neatitikimą, automobilio prietaisų skydelyje lieka degti įspėjamasis signalas, informuojantis vairuotoją, kad sistema turėtų būti patikrinta įgaliotoje „Toyota“ atstovybėje.
Oro pagalvių veikimo principai ir „Euro NCAP“ įvertinimas
„Toyota Baltic“ teigimu, tyrimo metu buvo nustatyta, kad eismo įvykio metu nebuvo tinkamų sąlygų, kad būtų aktyvuotos „Toyota C-HR“ automobilio oro saugos pagalvės. Taip pat nebuvo aptikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad saugos sistemos neveikė arba veikė netinkamai.
„Toyota“ automobilių saugumą taip pat tikrina nepriklausomos organizacijos, tokios kaip „Euro NCAP“. Šioje patikroje „Toyota C-HR“ modelis 2017 m. gavo aukščiausią - 5 žvaigždučių saugos įvertinimą.
Vis dėlto gamintojas nurodo, kad visos aplinkybės, kuriomis privalo išsiskleisti oro pagalvės, yra nurodomos konkretaus automobilio naudotojo vadove. Pavyzdžiui, šoninės pagalvės gali neišsiskleisti, jei smūgio į automobilio priekį ar galą metu jis verčiasi, arba jei priešpriešinis smūgis gaunamas važiuojant nedideliu greičiu.
Ginčai dėl automobilio istorijos ir tyrimo metodikos
Gamybos datos neatitikimai
Kilo klausimų ir dėl paties automobilio gamybos datos. V. Šleikus patikrino automobilio identifikacijos numerį (VIN kodą) internetinėje „AutoDNA“ svetainėje ir gavo informaciją, kad automobilis pagamintas 2017 m. lapkritį, nors parduodant buvo teigta, kad jis pagamintas 2018 m. gegužę. „Toyota“ atstovų teigimu, visose trijų jų duomenų bazių ataskaitose nurodyta automobilio gamybos data - 2018 m. gegužės 11 d., ir nėra jokių šansų, kad automobilis būtų pagamintas anksčiau.
„AutoDNA“ atstovai paaiškino, kad jų sistema renka duomenis iš įvairių šaltinių, ir kartais gali pasitaikyti klaidos, įskaitant ir automobilio gamybos datą. Jie pabrėžė, kad jų pateikiama informacija turi būti naudojama kaip patarimas ir tikrinama įgaliotose automobilių atstovybėse bei nepriklausomų ekspertų.
Advokato pastebėjimai dėl ekspertizių
V. Šleikaus advokatas Aidas Mažeika patvirtino, kad baudžiamojoje byloje oro pagalvių išsiskleidimas nėra reikšmingas, vertinama tik vairuotojo atsakomybė. Tačiau jis pažymėjo, kad išvados apie oro pagalves būtų svarbios, jei V. Šleikus nuspręstų pradėti civilinę bylą prieš „Toyota“ kompaniją ar jos atstovybę.
Advokatą nustebino tai, kad pirminiuose ekspertų skaičiavimuose paimti vairuotojui nepalankūs rodikliai, nors pagal teisės principus, abejotini rodikliai turėtų būti vertinami kaltininko naudai. Papildomą tyrimą atlikę ekspertai rėmėsi ir iš automobilio kompiuterio gauta informacija, kuri parodė, kad sistema užfiksavo judančią kliūtį ir pradėjo automatiškai stabdyti.
Galimos oro pagalvių neišsiskleidimo priežastys
Techninės ir algoritminės prielaidos
Ekspertai ir specialistai vardija kelias galimas priežastis, kodėl oro pagalvės gali neišsiskleisti avarijos metu, net ir naujame automobilyje:
- Nepakankamas greitis: Paprastai oro pagalvės suveikia esant didesniam nei 30 km/val. greičiui.
- Smūgio kampas ir pobūdis: Oro pagalvių sistemos yra sudėtingos, apimančios jutiklius ir valdymo algoritmus. Tam tikru atveju, net ir stiprus smūgis gali nepakakti, kad jutikliai suveiktų tinkamai. Pavyzdžiui, jei smūgis įvyksta ne priekine automobilio dalimi, o šonine ar kitu kampu, arba jei automobilis verčiasi.
- Saugos diržų naudojimas: Nors tai ne visada yra tiesioginė priežastis, kai kuriuose modeliuose saugos diržų neprisisegimas gali turėti įtakos oro pagalvių veikimui.
- Sistemos valdymo bloko klaida/brokas/gedimas: Nors ir labai reta, tačiau gali pasitaikyti, kad pats oro pagalvių valdymo blokas turi defektą.
- Automobilio techninė būklė: Nors automobilis buvo naujas, negalima atmesti galimybės, kad buvo tam tikrų gamyklinių trūkumų, susijusių su saugos sistemomis.
Eksperto Vitoldo Miliaus įžvalgos
Vitoldas Milius, Lietuvos autoverslininkų asociacijos generalinis direktorius, remdamasis patirtimi, teigė, kad oro pagalvės gali suveikti ir be reikalo, pavyzdžiui, pataikius į duobę ar atsitrenkus į mažą objektą. Taip pat pasitaiko atvejų, kai avarijos metu pagalvės nesuveikia, nors akivaizdžiai turėjo, tačiau žmonės nenukentėjo ir džiaugėsi, kad „išsaugojo“ pagalvę.
V. Milius netiki sąmokslo teorijomis, kad naujiems automobiliams gali būti išiminėjamos oro pagalvės, tačiau pripažino, kad tragedija galėjo įvykti dėl sudėtingos automobilio trajektorijos slystant ir virstant, kuri neleido suveikti sudėtingam valdymo algoritmui. Anot jo, atsakymas į klausimą, kodėl neišsiskleidė nė viena saugos pagalvė naujutėliame „Toyota C-HR“ po to, kai šiuo buvo partrenkta stirna, automobilis slydo, vertėsi, trenkėsi į gelžbetoninę nedidelio upelio krantinę, bus labai sudėtingas.
Dukros netekęs gedintis tėvas pažėrė įtarimų ir gamintojui, ir automobilį pardavusiai įmonei - esą galbūt automobilyje saugos pagalvių apskritai nebuvo. V. Milius akcentavo, kad „dabar garsiai kalbama, kad į Lietuvą atkeliaujančių naujų automobilių kokybė yra kitokia nei visoje Europoje. Tiesa ta, kad visiems yra bendri sandėliai ir tikrai niekas neskirsto mašinų, nerikiuoja jų į atskirus sandėlius. Vienintelis skirtumas tas, kad dauguma gamintojų mus priskiria prie Skandinavijos regiono, dėl to mūsų automobiliuose gali būti dažnesnės šildomos sėdynės, galbūt kitokie akumuliatoriai. Tačiau ar tas automobilis važiuos Švedijoje, ar Lietuvoje - nežino niekas ir niekas nerizikuoja diegti kažkurių prastų mazgų.“ Jam sunku patikėti ir kalbomis, esą automobilį pardavusi Panevėžio „Toyota“ atstovybė, UAB „Auresa“, galėjo saugos pagalves išmontuoti. „Atstovas apskritai negali nieko daryti su automobiliu, nes tai - ne jo turtas, jam jis nepriklauso. Jis tiesiog užsako automobilį ir jį parduoda. Netikiu, kad kuris nors gamintojo atstovas galėtų užsiimti tokiais dalykais“, - sakė pašnekovas.
„Visgi nepaisant visko, - prisipažino V. Milius, - jei jam būtų parodytos sudaužyto „Toyota C-HR“ nuotraukos ir paklausta, ar čia išsiskleidė saugos pagalvės, jis nė nedvejodamas būtų atsakęs teigiamai. Tik aš nesu avarijų ekspertas. Į klausimą, kas nutiko, atsakys būtent jie. Jei senesnės kartos automobiliuose saugos pagalvės kartais suveikdavo tada, kai to visiškai nereikėdavo, dabar automobiliai patobulėjo ir visas jų sistemas valdo kompiuteriai, kurių sprendimai grindžiami tam tikrais algoritmais. Ir gali būti, kad pagal visą avarijos scenarijų ir numatytą saugos pagalvių veikimo algoritmą, tai galėjo būti tas atvejis, kai, kaip sakoma, ir lazda kartą per metus iššauna.“ Anot jo, galimai Lietuvoje įvykusi skaudi, jaunos merginos mirtimi pasibaigusi, avarija buvo vienas atvejis iš milijonų, bet į šį klausimą greičiausiai atsakyti tik automobilio gamintojas, gebantis prieiti prie automobilio kompiuteryje saugomų duomenų ir įvertinti, kaip avarijos akimirką veikė jo pasyvios ir aktyvios saugos sistemos. Pašnekovas neabejoja, kad Lietuvoje įvykusi eismo nelaimė pasieks ne tik ženklo atstovus, bet ir pačius „Toyota“ gamintojus.
„Gali būti, kad jeigu sudėtume įvykių seką, sutapatintume su saugos pagalvių veikimo algoritmu, paaiškėtų, kad pagal automobiliui užduotą algoritmą saugos pagalvės ir negalėjo suveikti. Ir tai, kad algoritmas toks, o naujame automobilyje žuvo žmogus, nereiškia, kad algoritmas teisingas. Gali būti, kad ši skaudi patirtis taptų pagrindu tokio algoritmo taisymui“, - svarstė V. Milius.
Anot Lietuvos autoverslininkų asociacijos generalinio direktoriaus, svarbu suvokti, kad gamintojai nededa saugos pagalvių bet kur ir bet kaip - jų veikimą lemia nuolat tobulinamos sistemos, analizė, kaip avarijų metu veikia visos automobilio saugos sistemos. „Man yra tekę lankytis vienoje ekspertų bendrovėje Vokietijoje, Volfsburge, kurios darbuotojai turėjo sutartis su policija ir važiuodavo į kiekvieną avariją, į kurią papuldavo „Volkswagen“ automobilis iki penkerių metų amžiaus. Jie tikrindavo kiekvieną atvejį, nesvarbu, lengvą ar sunkų, ir aiškindavosi, kaip avarijų metu veikdavo automobilio sistemos, ir pagal tai jas tobulindavo“, - kalbėjo V. Milius.
Šiuo metu vyksta tyrimas, kurio metu siekiama nustatyti visas avarijos aplinkybes ir priežastis.
tags: #naujos #toyotos #avarija