Išmetimo sistema automobilyje yra labai svarbus elementas ir ji privalo būti tvarkinga. Ji ne tik šalina kenksmingas išmetamąsias dujas, bet ir mažina variklio triukšmą. Visa sistema turi atlaikyti nuolatinę variklio vibraciją ir kėbulo judėjimą. Nesutvarkyta išmetimo sistema skleidžia nemalonų garsą. Jeigu duslintuvas prakiuręs automobilio priekyje, salone ne tik girdimas skardus garsas, bet ir užuodžiamas išmetamųjų dujų kvapas.
Išmetimo sistemos sandara ir funkcijos
Nors išmetimo sistema ir duslintuvas nėra tos pačios sąvokos, duslintuvas yra neatsiejama išmetimo sistemos dalis. Išmetimo sistemoje gali iš viso nebūti duslintuvo, juolab kai duslintuvas yra, matyt, labiausiai galingumą sumažinanti išmetimo sistemos dalis. Tačiau be duslintuvo apsieiti neįmanoma todėl, kad automobilio variklis keltų labai didelį triukšmą.
Pagrindinės išmetimo sistemos vamzdyno dalys yra išmetimo kolektorius, katalizatorius ir duslintuvo bakelis. Didesnei galiai pasiekti vidurinė išmetimo sistemos dalis dažnai turi susikertančią jungtį - papildomą H formos vamzdį arba vamzdžiai susikerta vienoje vietoje ir susidaro X forma. Tai padeda sulyginti slėgį abiejuose išmetimo vamzdžiuose ir palaikyti kiek įmanoma mažesnį sukuriamą pasipriešinimą dujoms. Manoma, kad paskutinis esantis išmetimo vamzdis turi būti kuo didesnis, kad sukurtų kuo daugiau galios. Bet tai - ne taisyklė. Uždėtas pernelyg didelis išmetimo vamzdis sumažins automobilio prošvaisą ir padidins tikimybę jį užkabinti, kai važiuos nelygiu paviršiumi.
Katalizatoriaus vaidmuo
Katalizatoriai reikalingi sumažinti teršalų emisiją, bet jie sukuria ir papildomą pasipriešinimą dujoms. Dauguma modernių automobilių turi trijų dalių katalizatorius. Kiekviena iš šių dalių redukuoja po vieną išmetamųjų dujų komponentą: anglies monoksidą, angliavandenilius ir azoto oksidus. Katalizatoriai būna dviejų rūšių: redukciniai ir oksidaciniai. Abiejų rūšių aktyvioji medžiaga yra keraminė, padengta kelių atomų storio katalizinių savybių turinčio metalo (platinos, rodžio ar paladžio) sluoksniu.
Šiuolaikiniuose katalizatoriuose veikia cheminės kontrolės sistema, katalizatoriaus korpuse montuojamas vadinamasis lambda zondas. Jis matuoja deguonies kiekį išmetamosiose dujose. Duomenys iš zondo siunčiami į elektroninį variklio valdymo bloką. Pagrindinė katalizatoriaus paskirtis - mažinti kenksmingų dujų išmetimą į aplinką, t. y. saugoti žmonių sveikatą ir aplinką. Dėl to jis ir buvo sukurtas. Kitas teigiamas aspektas - katalizatorius nereikalauja jokio techninio aptarnavimo. Jis gerai atlieka savo darbą, kol automobilis nuvažiuoja apie 100 tūkstančių kilometrų. Pagrindinis trūkumas - kaina, nes katalizatoriams pagaminti naudojami itin brangūs ir reti metalai - tokie kaip platina, rodis ir paladis. Dar vienas neigiamas aspektas - esant katalizatoriui sumažėja automobilio galia (3-5 proc.) ir padidėja kuro sąnaudos. Blogai ir tai, kad katalizatoriui tinka tik bešvinis kuras.
Lanksti duslintuvo jungtis (gofra) ir jos svarba
Vienas svarbiausių elementų, užtikrinančių išmetimo sistemos ilgaamžiškumą ir tinkamą veikimą, yra lanksti duslintuvo jungtis, dar vadinama gofra arba kompensatoriumi. Lanksti duslintuvo jungtis yra neatsiejama išmetimo sistemos dalis, esanti prieš pat duslintuvą. Jos pagrindinė funkcija - apsaugoti visą išmetimo sistemą nuo per didelės vibracijos ir įtampos, kurią sukelia variklio darbas. Vibracijos, sukeltos variklio darbo, gali sukelti trūkčiojimus ar net lūžius tam tikrose išmetimo sistemos vietose. Be gofros, duslintuvo ir kitų išmetimo sistemos dalių pažeidimo rizika būtų žymiai didesnė.
Konstrukcija ir veikimo principas
Gofra paprastai yra pagaminta iš trijų sluoksnių, kurie suteikia jai reikiamą lankstumą ir atsparumą. Visas duslintuvas yra gaminamas iš standaus plieno. Tarp dažniausiai naudojamų medžiagų jungčių gamybai yra nerūdijantis plienas (pvz., STS 304). Nerūdijantis plienas dažnai pasirenkamas dėl atsparumo korozijai ir stabilumo aukšto slėgio sąlygomis.
Variklio darbas sukelia vibracijas, kurios perduodamos visai išmetimo sistemai. Kadangi visi šie ilgi ir sunkūs metaliniai vamzdžiai kaitinami, vibruoja ir plečiasi (ilgas duslintuvas, įkaitęs, gali pailgėti net pora centimetrų!), jų negalima tvirtai pritvirtinti prie automobilio kėbulo. Visa išmetimo sistema kabo ant specialių guminių arba poliuretano pakabų po automobiliu. Tinkamas duslintuvo tvirtinimas yra labai svarbus. Jei guminės pakabos per daugelį metų dėl karščio ir druskos išdžiūsta, įtrūksta ir lūžta, visos duslintuvų sistemos svoris tenka likusiems tvirtinimo elementams ir lanksčiai žarnai. Dėl to žarna greitai plyšta arba vamzdžiai nutrūksta.
Priekiniais ratais varomuose automobiliuose, kuriuose variklis sumontuotas skersai, greitėjimo ir stabdymo metu variklis juda pirmyn ir atgal ant variklio laikiklių. Kad duslintuvas atlaikytų šį judėjimą, daugelyje modelių naudojama lanksti jungtis tarp kolektoriaus ir pirmojo vamzdžio. Čia naudojami specialūs kūginiai sandarikliai, kuriuos įtempia duslintuvo varžtai ir tvirta duslintuvo spyruoklė. Šios spyruoklės leidžia jungčiai judėti, tuo pačiu metu tvirtai laikydamos sandariklį.
Lanksti jungtis taip pat atlieka tarpinio elemento (vadinama lanksti jungtis arba kompensatorius) vaidmenį, kuris izoliuoja variklio vibracijas nuo likusios išmetimo sistemos dalies. Tai padeda sumažinti bendrą triukšmo lygį ir apsaugo kitas sistemos dalis nuo mechaninių pažeidimų.
Dažniausi duslintuvo gedimai ir jų simptomai
Pirmas ir akivaizdžiausias pažeistos gofros požymis yra padidėjęs išmetimo garsas. Tai gali reikšti, kad jungtis prarado savo sandarumą arba visiškai plyšo. Tokiu atveju reikia kreiptis į profesionalus, nes pažeista gofra gali sukelti variklio galios sumažėjimą ir padidinti degalų sąnaudas.
Kiti dažni gedimai susiję su rūdijimu ir bendru sistemos dėvėjimu. Netvarkingas duslintuvas gali neigiamai paveikti jūsų automobilio degalų naudojimo efektyvumą. Važiuojant jaučiama neįprasta vibracija ar džeržgimas taip pat gali signalizuoti apie duslintuvo problemas. Duslintuvo problemų ignoravimas gali sukelti pavojingų situacijų. Atidėliojant duslintuvo remontą, dažnai tenka atlikti didesnius ir brangesnius remonto darbus. Dėl netinkamai veikiančio duslintuvo gali gerokai padidėti jūsų transporto priemonės išmetamų teršalų kiekis, o tai prisideda prie aplinkos taršos. Net nutrūkus ar sulūžus išmetimo sistemos tvirtinimo elementams, vamzdis gali tiesiog vilktis žeme. Greta tokių akivaizdžių gedimų gali būti pastebimi ir kiti išmetimo sistemos gedimo ženklai.
Atsiradus gedimui išmetimo sistemoje, variklis ima dirbti neoptimaliu režimu. Skirtumas gali būti pastebimas netgi važiuojant mieste 50 km/val. greičiu.
Specifiniai gedimai pagal automobilių modelius
- VAG grupės automobiliai (pvz., 1.9 TDI ir 2.0 TDI): Dažnas gedimas - nutrūkusi žarna (lanksti jungtis). Karštis ir nuolatinė dyzelino vibracija dilina plieninę pynę. Daugelyje šių automobilių žarna yra suvirinta vienoje dalyje su katalizatoriumi ir DPF filtru, todėl atstovybės sprendimas - pakeisti visą detalę, o tai yra brangu.
- Japonijos gamintojai (pvz., Honda): Silpna vieta - flanšai. Dažnai naudojami trikampiai arba ovalūs metaliniai flanšai su kūgine tarpine, sujungti varžtais ir spyruoklėmis. Atšiauriomis klimato sąlygomis šie flanšai surūdija ir nutrūksta.
- Toyota automobiliai: Originalių duslintuvų suvirinimo siūlės dažnai genda mūsų klimato sąlygomis. Tipiškas gedimas - nutrūksta viršutinė galinio duslintuvo vamzdžio suvirinimo siūlė.
- BMW: Dėl didelio svorio atsiranda guminių duslintuvo laikiklių (pakabų) nuovargis. Jei laikiklis sugenda, sunkus duslintuvas pradeda svyruoti, nutraukdamas lanksčią jungtį arba perlauždamas kolektoriaus varžtus.
- Ford Focus: Aliuminio šilumos skydo plokštės linkusios oksiduotis, atsilaisvindamos iš po tvirtinimo veržlių, sukurdamos nemalonų barškėjimo garsą.
Duslintuvo remontas ir priežiūra
Duslintuvų virinimas - Gofros keitimas
Daugeliu atvejų nereikia keisti visos duslintuvo sistemos. Jei reikia pakeisti tik surūdijusio vamzdžio gabalą, galima panaudoti specialų prailginimą arba išmetimo vamzdžio įvorę. Tai pailgas, storas metalinis cilindras, perpjautas išilgai ir pritvirtinamas varžtais. Išpjaunama pažeista vieta, uždedama įvorė ant abiejų vamzdžio galų ir priveržiami varžtai.
Tradiciškai vamzdžių sujungimai tvirtinami U formos varžto spaustukais, tačiau profesionalus sprendimas - platus metalinis vamzdžių spaustukas (juostinis spaustukas), pagamintas iš nerūdijančio plieno juostų, tolygiai apvyniojantis vamzdį 360 laipsnių kampu.
Montuojant naujas dalis, duslintuvo tvirtinimo pasta yra būtina priemonė. Užvedus automobilį ir įkaitus duslintuvui, ši pasta sukietėja, užpildydama visus mikroskopinius įtrūkimus ir užtikrindama sandarų sujungimą. Jei duslintuve yra maža skylutė ar įtrūkimas, galima laikinai jį užsandarinti specialia remonto pasta, kurios sudėtyje dažnai yra stiklo pluošto arba metalo drožlių.
Duslintuvo remonto juosta (tvarsčiu) skirta laikinai sutvarkyti didesnius įtrūkimus ar net lūžusias vamzdžio atkarpas. Juosta sandariai apvyniojama aplink pažeistą vietą, o karštis sukietėja, sukurdama tvirtą ir karščiui atsparų kamštį.
Nedideliam duslintuvo gedimo šalinimui užteks virinimo. Visos virinimo vietos privalo būti padengtos dažais, kad apsaugoti metalą nuo rūdijimo (virinamas metalas yra pažeidžiamas karščio todėl nepadengtos siūlės labai sparčiai pasidengia rūdimis ir rūdija. Tokios siūlės po metų bus surūdijusios ir greičiausiai procedūrą reikės kartoti). Tačiau virinimas yra trumpalaikis sprendimas, todėl norėdami ilgai džiaugtis sklandžiai ir saugiai veikiančiu automobiliu, surūdijusį ar pasenusį duslintuvą pakeiskite. Paprastai yra keičiama duslintuvo vidurinioji dalis einanti nuo variklio pabaigos iki pat galinio bakelio, galinis bakelis jei geros būklės gali būti paliekamas senas, o jei reikia - keičiamas nauju.
Medžiagų pasirinkimas ir kokybė
Duslintuvų dalių rinkoje yra didžiulis kokybės skirtumas. Pigiausi vamzdžiai gali surūdyti vos per pusantrų metų, o aukštos kokybės neoriginalios dalys tarnauja 5-7 metus. Geriausi gamintojai, tokie kaip „Bosal“, „Walker“, „Ernst“, „MTS“, „HJS“, „FA1“, „Holts“ ir „CRC“, siūlo patikimas ir ilgaamžes dalis. Renkantis dalis, svarbu atsižvelgti į medžiagą, atsparumą temperatūrai ir mechaninę apkrovą. Nerūdijančio plieno jungtys yra ilgaamžiškesnės ir atsparesnės korozijai.
Prevencija ir reguliari apžiūra
Geriausias būdas išvengti netikėto duslintuvo remonto - reguliariai atlikti vizualinę apžiūrą. Kiekvieną kartą, kai automobilis pakeliamas keičiant alyvą, verta patikrinti visus duslintuvo laikiklius, gumines pakabas ir jungtis. Greita vizualinė apžiūra gali daug ką atskleisti apie duslintuvo būklę. Ieškokite rūdžių, skylių ar fizinių pažeidimų.
Suprasti požymius, rodančius, jog duslintuvą reikia remontuoti, yra labai svarbu jūsų transporto priemonės ilgaamžiškumui, jūsų saugumui ir aplinkai. Ilgesnį laiką su tuo pačiu automobiliu pavažinėję vairuotojai įpranta girdėti vienodo tono ir lygio garsą.
Kai kurias nedideles duslintuvo problemas galima išspręsti naudojantis pagrindiniais „pasidaryk pats” įgūdžiais ir įrankiais. Vis dėlto, sprendžiant sudėtingesnes problemas arba jei nesate tikri dėl problemos rimtumo, pravartu pasikonsultuoti su profesionaliu mechaniku. Jie turi reikiamos patirties ir įrangos, kad galėtų tiksliai diagnozuoti ir išspręsti duslintuvo problemas. Specialistai, įvertinę transporto priemonės būklę, galės pasakyti, kokių darbų vertėtų imtis. Kartais prireikia pakeisti lanksčiąją movą ar kitą išmetamosios sistemos dalį, kartais - ir daugiau šios sistemos detalių.
Tinkamai prižiūrėdami duslintuvą galite prailginti jo tarnavimo laiką. Reguliarūs patikrinimai ir techninė priežiūra gali padėti anksti užfiksuoti problemas ir neleisti joms peraugti į brangiai kainuojantį remontą. Kai ateina laikas keisti duslintuvą, rinkoje rasite įvairių duslintuvų parinkčių. Renkantis tinkamą duslintuvą reikia atsižvelgti į tokius veiksnius kaip našumas, triukšmo lygis ir biudžetas. Jei esate pasiruošę iššūkiui, pateiksime žingsnis po žingsnio instrukcijas, kaip patiems pakeisti duslintuvą. Dirbant su savo transporto priemone visada pirmenybė turėtų būti teikiama saugai.
tags: #naujas #duslintuvo #sujungimas #praleidzia #dumus