Pakelėse, miškuose ir kitose atokesnėse vietose nugulusios senos padangos tebėra vienas didžiausių aplinkos teršėjų. Įvairios brangiai kainuojančios studijos taip ir nugula stalčiuje, o naudotų padangų sutvarkymo problema lieka neišspręsta.
Didėjanti Naudotų Padangų Atliekų Problema Lietuvoje
Daugiausia padangų atliekų, kaip ir kitų automobilinių detalių, susidaro transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų įmonėse (autoservisuose). Aplinkos apsaugos agentūros apskaitos duomenimis, prieš dešimtmetį, 2013 metais, Lietuvos vidaus rinkai buvo patiekta 22,6 tūkst. tonų padangų, o surinkta 19,3 tūkst. tonų padangų atliekų. 2023 metais mūsų šalies rinkai patiektas padangų kiekis pasiekė 38,7 tūkst. tonų, o naudoti netinkamų padangų surinkta 35,3 tūkst. tonų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad į šiuos duomenis neįtrauktos padangos, kurios į Lietuvą įvežamos su transporto priemonėmis ar patenka nelegaliai.
„Jei padangos nelegaliai deginamos tam nepritaikytose krosnyse ar laužuose, į aplinką išsiskiria daugybė kenksmingų medžiagų. Neatsakingai išmestos padangos dirvožemyje nyksta daugiau kaip šimtą metų, tuo pačiu išskirdamos aplinkai ir žmonėms itin pavojingas chemines medžiagas. Galiausiai, už ne vietoje išmestų padangų surinkimą ir tvarkymą mokama iš visų mokesčių mokėtojų pinigų“, - teigiama institucijų pranešimuose. „Tam, kad aplinka būtų apsaugota nuo taršos, visos šios pavojingos atliekos turi patekti pas teisėtai ir tvariai veikiančius atliekų tvarkytojus.“
Pagrindinės Sistemos Spragos ir Problemos
Šešėlinė Autoservisų Veikla
Lietuvoje jau daug metų dauguma autoservisų, ypač mažų, veikia šešėlyje - nedeklaruoja savo veiklos Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS), neapskaito ir nepriduoda atliekų, jų nepriima iš klientų ir vengia mokesčių mokėjimo. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2020 metais apie 15,6 tūkst. asmenų (2019-aisiais - apie 10,5 tūkst. asmenų), kurie turėjo įsigiję verslo liudijimą, registravę individualią veiklą pagal pažymą ir įmonių, nurodžiusių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklą kaip pagrindinę, deklaravo gavę iš šios veiklos pajamų. Atotrūkis tarp vykdančių serviso veiklą ir tvarkančių atliekų sudaro net 6,5 karto ir puikiai atspindi, koks yra didelis šešėlis autoservisų sektoriuje ir kiek daug yra netvarkančių visų automobilių atliekų.
Priduoti tokias atliekas dažniausiai kainuoja, todėl kai kurie automobilių priežiūros specialistai susigundo sistemą apeiti ir nebereikalingas detales išvežti kur nors į atokesnę vietą. Iš esmės turime užburtą ratą, iš kurio autoservisai negali ištrūkti.
Gamintojų ir Importuotojų Atsakomybės Trūkumas
Dar viena užprogramuota padangų nesutvarkymo priežastis - kai kurie padangų gamintojai ir importuotojai neturi prievolės ar nevykdo jiems nustatytų pareigų. Pavyzdžiui, dar 2019 metais Aplinkos apsaugos instituto atliktas tyrimas parodė, kad 2018-aisiais gamintojai ir importuotojai vidaus rinkai atskirai patiekė 27,5 tūkst. tonų padangų, o finansavo 76 % padangų atliekų sutvarkymą. Prievolės neturintys ir pareigų nevykdantys padangų gamintojai ir importuotojai į Lietuvą įvežė virš 10 tūkst. tonų padangų.
Visgi, Gamintojo atsakomybės principas praktiškai nėra taikomas dideliai daliai susidarančių padangų atliekų. Pavyzdžiui, padangų importuotojai, įvežantys į šalį padangas ir apskaitantys jas kaip ratus, neturi pareigos finansuoti atliekų tvarkymo. Daug padangų į Lietuvą patenka ir su įvežamais automobiliais, tačiau jų sutvarkymui pareigos iš esmės nėra numatyta.
Siūlomi Sprendimai ir Teisės Aktų Tobulinimas
Teisės Aktų Aiškinimas ir Griežtinimas
Pagal teisės aktus Lietuvoje kasmet turi būti surinkta ir perdirbta 80 % visų atskirai vidaus rinkai pateiktų padangų, o jų sutvarkymą privalo finansuoti šias padangas tiekiantys gamintojai ir importuotojai. Atliekų tvarkymo įstatymas ir kiti teisės aktai turi aiškiai apibrėžti, kad visi padangų gamintojai ir importuotojai, nepriklausomai nuo padangų tiekimo rinkai būdo, privalo dalyvauti padangų tvarkymo sistemoje.
Reikėtų numatyti reikalavimus priėmimui ir užduotis pagal atskiras padangų rūšis - lengvųjų, krovininių ir žemės ūkio bei industrinių transporto priemonių, nes šios padangų atliekos pagal savo kilmę, susidarymo šaltinius, tvarkymo kaštus yra labai skirtingos. Surinkti ir sutvarkyti krovinių automobilių padangų toną kainuoja daug kartų mažiau negu traktorių padangų toną. Svarbu, kad užimama rinkos dalis, pagal kurią padangų gamintojai ir importuotojai turi finansuoti RATC (Regioninį atliekų tvarkymo centrą), būtų skaičiuojama atsižvelgiant į Lietuvos rinkai patiektą lengvųjų automobilių padangų kiekį.
GPAIS Sistemos Išnaudojimas ir Institucijų Bendradarbiavimas
Išspręsti daug metų egzistuojančią problemą padėtų ir GPAIS, kurio tikslas buvo ne tik turėti pilną vaizdą apie atliekas Lietuvoje, bet ir ištraukti verslą iš šešėlio. Neturėtų būti leidžiama vykdyti transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą asmenims, nedeklaravusiems tokios veiklos GPAIS ir per šią sistemą nepateikusiems atliekų ataskaitos. Kovoje su šešėliu būtina iš esmės teisiškai sureguliuoti verslo ir aplinkosaugos valstybinių institucijų bendradarbiavimą.
Pokyčių nebus, jei nebus užtikrinta prevencinė veikla ir valstybinė aplinkos apsaugos kontrolė, o ji pirmiausiai turi būti nukreipiama į pareigų nevykdančius gamintojus ir importuotojus, autoservisus bei atliekų tvarkytojus. Taigi, turime pripažinti, kad padangų atliekų sutvarkymo sistema ir toliau neveiks, kol joje nedalyvaus visi padangų gamintojai ir importuotojai ir neprisidės prie jų sutvarkymo finansavimo, nebus finansuojamos atliekos pagal atskiras padangų rūšis, o servisai nepriduos visų atliekų, įskaitant ir apmokestinamuosius gaminius, naudotą alyvą, baterijas ir panašiai.
Tinkamas Naudotų Padangų Šalinimas: Vairuotojų Pareigos ir Galimybės
Padangų Keitimas Autoservisuose ir Prekybos Vietose
Prasidėjus automobilių padangų keitimo sezonui (dygliuotas automobilių padangas reikia pasikeisti iki gegužės 10 d.) primename, kad nebereikia sukti galvos ką daryti su nebetinkamomis naudoti padangomis. Vairuotojai turėtų prisiminti pagrindinę taisyklę: autoservisams draudžiama netinkamas eksploatavimui padangas atiduoti jų naudotojui, todėl keičiant padangas autoservise, senosios turi būti priimamos nemokamai. Autoservisai ir kitos nedidelės dirbtuvės privalo priimti tiek senų padangų, kiek jų keičia.
Palikite jas šia veikla užsiimančiose prekybos vietose (prekybos centrai, specializuotos parduotuvės), kuriose perkate naujas padangas, ar autoservisuose, kuriuose atliekamos padangų montavimo paslaugos. Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau - ŠRATC) patikslina, kad perkant parduotuvėje ar autoservise naujas padangas ir ten pat atiduodant jau nebetinkamas naudoti padangas, nieko papildomai mokėti nereikia, nes į naujų padangų kainą jau būna įskaičiuotas ir jų sutvarkymo, utilizavimo mokestis. Tai nieko papildomai nekainuoja ir yra gan patogu, nereikia gaišti laiko. Aišku, padangos priimamos tokios, kurios skirtos transporto priemonei ir toks pat kiekis, koks yra perkamas.
Svarbu ir tai, kad prekybos centrų ir autoservisų surinktos padangos bus teisingai utilizuotos ir nenuguls pamiškėse ar kiemuose. Maža to, autoservisai, kaip ir padangų gamintojai bei importuotojai, privalo pasirūpinti, kad senos padangos būtų tinkamai utilizuotos ar perdirbtos. Visiems vairuotojams, kurie yra pasiruošę techninei apžiūrai, profilaktikai ir remontui, rekomenduojama rinktis tik tuos autoservisus, kurie deklaruoja savo veiklą aplinkosaugai ir neslepia veiklos apimčių. Taip būsite tikri, kad senos jūsų automobilio detalės atsidurs pas atliekų tvarkytojus, o ne kur nors pamiškėje ir terš aplinką.
Padangų Pristatymas į Didelių Gabaritų Atliekų Surinkimo Aikšteles (DGASA)
Tais atvejais, kai padangų atliekos susidarė namuose, jas galima nuvežti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles ar atliekų priėmimo punktus. Jose, priklausomai nuo savivaldybių patvirtintų priėmimo sąlygų, iš vieno gyventojo nemokamai priimama iki 4 ar 5 naudojimui netinkamų padangų per metus.
Pagal Šiaulių regione esančių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių tvarką, tokia paslauga teikiama nemokamai vieną kartą per metus vienam gyventojui, atvežusiam ne daugiau kaip 4 vnt. padangų atliekų. Norint jas čia palikti, reikia užpildyti atliekų priėmimo deklaraciją. O turint daugiau nei 4 vnt. - teks mokėti pagal patvirtintus įkainius. Jei užsilikusių padangų atliekų turite iš anksčiau, taip pat nuvežkite jas į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles ar atliekų priėmimo punktus. Dalis atvežtų gyventojų padangų į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles perduodamos padangų importuotojų organizacijoms. Likusia daliai tenka pirkti utilizavimo paslaugą ir dėl šios priežasties gyventojai už padangų atliekų sutvarkymą netiesiogiai sumoka dar kartą, todėl racionalu jas atiduoti ten, kur įsigyjamos naujos padangos. Keičiant padangas namuose, netinkamos tolesniam naudojimui padangos neturėtų dūlėti garaže ar sandėliuke - jos turi patekti pas atliekų tvarkytojus. Nešiukšlinkime gamtos, neverskime savo aplinkos sąvartynu!
Padangų Perdirbimas ir Antrinis Panaudojimas
Atliekų tvarkytojai nuo senų padangų atskiria gumą, tekstilę ir metalą. Metalai ir guma panaudojami naujų gaminių gamyboje, o tekstilė - energijai gauti. Perdirbtų padangų guma tinka sporto aikštynų ir žaidimų aikštelių dangai, automobilių statymo apsauginiams kuoleliams, garso izoliacijai, apsaugoms šaudyklose, automobilių kilimėliams, įvairiems automobilių statymo apsauginiams borteliams ir kitiems gaminiams, pavyzdžiui, batų padams gaminti ar keliams tiesti.
Kaip perdirbamos senos padangos - TV laidos "Autopilotas" siužetas rodytas 2022-04-09 d.
Neteisėto Padangų Šalinimo Pasekmės
Aplinkos apsaugos departamentas informuoja, kad administracinė atsakomybė ir piniginė bauda gali būti skiriama ne tik jų atsikračius netinkamoje vietoje, tačiau ir tais atvejais, kai padangos yra deginamos. Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnyje nustatyta, kad priklausomai nuo išmestų padangų atliekų kiekio bauda gali siekti nuo 30 iki 4,3 tūkst. eurų. Už kiekvieną ne vietoje išmestą padangą gali tekti sumokėti nuo 30 iki kelių tūkstančių eurų, įskaičiuojant ir aplinkai padarytą žalą.
tags: #naudotu #padangu #sutarties #objektas