Šiuolaikinėje visuomenėje vis dažniau kyla klausimų apie mokytojų darbo sąlygas, atlyginimus ir prestižą. Nors mokytojas yra vienas svarbiausių visuomenės ramsčių, jo kasdienybė neretai kupina iššūkių, nepakankamo įvertinimo ir asmeninių aukų, verčiančių dirbti iki pat paryčių.
Mokytojo darbo krūvis ir finansiniai iššūkiai
K. Klimas vienoje skaitomiausių 2023 metų knygų „Mokytojas“ aptaria nuolat žiniasklaidoje skambančias švietimo temas: mokytojų darbo krūvį ir atlyginimus, psichologinę savijautą, pedagogų ir mokinių santykius, mokymo(si) kokybę. Nemaža dalis mokytojų priversti ne tik dirbti padidintais etatais, bet ir uždarbiauti papildomai, kad išgyventų.
Kaip teigia K. Klimas, savo pirmaisiais mokykloje praleistais metais, kai alga nesiekė 700 eurų, ir buto nuoma su komunaliniais mokesčiais Vilniuje atsieidavo apie 400 eurų, teko papildomai uždarbiauti. „Buvau naujokas ir į pedagogo profesiją žiūrėjau kaip į malonumą, tad ketinau už jį susimokėti. Patogiausia buvo pasirūpinti laisvai samdomo darbo, nes tik taip galėjau dirbti nuotoliu ir lanksčiu grafiku. Netrukus susiradau keletą smulkių reklamos projektų ir paryčiais, baigęs ruoštis pamokoms, varvindavau prie jų akis. Kaip kitaip būčiau išgyvenęs iš 700 eurų nesiekiančios algos?“ - dalinasi jis. Antraisiais ir trečiaisiais darbo mokykloje metais, su beveik 1,4 etato, atlyginimas „į rankas“ siekė 1150 Eur, tačiau ir tai nebuvo stebuklai, atsižvelgiant į krūvį ir asmenines išlaidas.
Visuomenei sudaromas klaidingas įspūdis, kad mokytojams mokama pakankamai. Neseniai pasirodę Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenys, neva vidutinė mokytojų alga „į rankas“ dabar jau siekia 1400 eurų, sukėlė masinį pasipiktinimą tarp pedagogų. Iš tikrųjų, atlyginimas auga dėl turimo stažo ir kvalifikacijos, o etato krūviai kur kas didesni. Mokytojai, paskyrę mokyklai 40 metų, nors ir gauna didesnį atlyginimą, aukoja dar daugiau sveikatos ir laisvalaikio.
Dažnai pasigirstantys teiginiai, kad mokytojų darbo diena trumpesnė ir jie turi daugiau laisvo laiko, yra klaidingi. „Taip, pamokos baigdavosi popiet, apie trečią valandą. Tačiau tai nereiškia, kad po to galėdavau lyg niekur nieko bimbinėti po miestą ir nieko neveikti. Per kokį pusvalandį pėsčiomis grįždavau namo, tada greitai pasigamindavau ko nors užkąsti, o pavalgęs iš nuovargio valandėlei smigdavau priešais televizorių. Apie penktą valandą pradėdavau ruoštis kitos dienos pamokoms ir baigdavau trečią ketvirtą ryto, dirbdamas be jokių didesnių pertraukų. Tada akimirksniu užmigdavau, o septintą valandą jau nuskambėdavo žadintuvas. Apsimiegojęs nušlitiniuodavau į dušą, paskubomis ko nors įsimesdavau į burną ir skuosdavau į mokyklą. Ir taip KIEKVIENĄ DIENĄ,“ - prisimena K. Klimas.
Kodėl reikalingi korepetitoriai?
Didelis korepetitorių poreikis rodo ne mokytojų nekompetentingumą, o tai, kad švietimo sistema skylėta. Nėra naivu manyti, kad mokyklos mokytojai, dirbantys visu ar net didesniu etatu, galėtų sukurti korepetitoriavimo verslą. Geriausiu atveju, jie turi laiko papildomai mokyti vos vieną kitą mokinį.
Sisteminės švietimo problemos ir mokytojų kantrybė
Po beveik du mėnesius trukusių atostogų mokytojai nekantriai laukia ir prasčiausiai besimokančių jaunuolių. Nors mokiniai, tokie kaip Domas, kurie „užuot kaip visi kreipęsis „mokytojau“, jis visada sakydavo „žmogau“, tarsi apeliuodamas į mano humaniškumą. Neatlikęs namų darbų Domas dažniausiai pateikdavo tą patį pasiteisinimą: esą atsigulė tik paryčiais, o iki tol buvo pernelyg užsiėmęs savais reikalais“, kelia iššūkių, mokytojai vis tiek stengiasi jiems padėti.
Klimas teigia, kad „mokytojo darbas - ne holivudinis filmas, kuriame atsidavęs pedagogas kiekvieną nusidėjėlį paverčia pavyzdingu mokiniu. Realybė yra kitokia. Šimtaprocentė sėkmė neegzistuoja. Kad ir kaip stengsiesi, klasėje visada bus bent vienas ar keli vaikai, kuriems negalėsi padėti.“ Jis taip pat pabrėžia, kad „ne visiems lemta konstruoti lėktuvus - kas nors turi vairuoti ir autobusą“, ir kad mokyklos turėtų padėti jauniems žmonėms pasirinkti tinkamiausią kelią, o ne bandyti iš kiekvieno padaryti profesorių.
Apmaudu, bet šiandien švietimo įstaigos veikia kaip fabrikai, o kartelė nuleista taip žemai, kad norint įveikti valstybinį lietuvių kalbos egzaminą užtenka surinkti šešiolika balų iš šimto. Net ir tie, kurie gauna minimumą, vis tiek sugeba rasti kelią į geriausius šalies universitetus.
Nepakankamas tėvų įsitraukimas
Sėkmė egzaminuose ir visame ugdymo procese priklauso ne tik nuo mokytojų. Požiūris į mokymąsi nuo mažų dienų formuojamas šeimoje - tai yra pagrindas. Yra tėvų, kurie skiria daug kokybiško laiko savo vaikams, diegia reikiamas vertybes, kalbasi ir domisi jų pažanga. Tačiau yra ir tokių, kurie nuo mažens įbruka vaikui į rankas planšetinį kompiuterį, o patikrinti pažymių prisijungia nebent mokslo metų pabaigoje.
„Rudenį mūsų mokykloje buvo organizuojami susitikimai su mokytojais. Tėvai galėjo pasidomėti vaikų patiriamais sunkumais, pažangumu ar tiesiog pabendrauti su pedagogais „profilaktiškai“. Spėkite, kiek tėčių ir mamų pasinaudojo tokia galimybe?“ - klausia Klimas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad tėvų įsitraukimas dažnai yra nepakankamas.
Mokytojų streikai: kova už orumą ir teisybę
Etatinis mokytojų darbo apmokėjimo modelis viešai teigiamas kaip nereikalinga, netikslinga ir neveiksminga reforma, tačiau šis požiūris 2018 metais skambėjo tik mokytojų lūpose, tų, kurie buvo pasiryžę savo poziciją ir orumą ginti visais įmanomais būdais.
2018 metų streikas ir gyvenimas ministerijoje
2018 metais gegužės mėnesį buvo paskelbtas dviejų valandų įspėjamasis streikas. Tikėtasi, kad to užteks, jog Švietimo ir mokslo ministerija bei Vyriausybė įsiklausytų į švietimo darbuotojų balsus. Vis dėlto, įspėjamojo streiko metu į mokytojų balsą nebuvo įsiklausyta, todėl Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) spalio mėnesį priėmė sprendimą skelbti neterminuotą streiką, kuris prasidėjo lapkričio 12 dieną.
Jau buvo įpusėjusi trečia neterminuoto mokytojų streiko savaitė, kai lapkričio 27 d. LŠDPS informavo tuometinę Švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę apie derybas. Šios derybos tapo ilga istorija ir tęsėsi savaičių savaitėmis. LŠDPS pirmininko pavaduotoja Lilija Bručkienė savo knygoje „Be 5 minučių prestižinė“ prisimena: „Prasideda posėdis. Tiksliau, kažkas tarp farso ir tragikomedijos. Tos pačios milijonų ir lentelių, sąvokų ir terminų miglos - Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras pristato „Etatinio poveikio apžvalgą.“
After 2018 teacher strikes, here's what's in the works for education policy so far
Mokytojai net atsisakė skirstytis, kol nepasirodys ministrė. Jie liko nakvoti ministerijoje, laukdami realių derybų. Per tas dienas mokytojų aplankyti ir jiems padėti ėjo ekonomistai, visuomenininkai, teisininkai, kiti mokytojai, mokiniai. Tačiau pačios derybos vyko ypač klampiai. Gruodžio 3 dieną ministrė su komanda konstatavo, kad derybos nutraukiamos, o mokytojams nėra prasmės likti ministerijoje. Po kurio laiko buvo pranešta, kad trys ministrai (tarp jų Švietimo ir mokslo) atstatydinti.
Vienu metu internete sklandė žinios apie riaušių malšinimo spec. būrį, kuris iš Kauno pajudėjo link Vilniaus, ir sostinėje ŠMSM pradės veikti paryčiais. „Internetas ministerijoje vis dingdavo. Mokytojai laukė patalpų šturmo. Taip įtampa nuolat buvo keliama.“ - pasakoja L. Bručkienė. Tai rodo, kokioje įtampoje dirbo ir gyveno streikuojantys mokytojai. Gruodžio 7 dieną, pasirodžius laikinajam ministrui Rokui Masiuliui, diskusijos tapo produktyvesnės. Gruodžio 9 dieną įvyko masinė protesto akcija „Paskutinis skambutis“, kurios metu akcijos dalyviai susikibo rankomis į vieną grandinę nuo ministerijos iki Seimo.
Gruodžio 20 dieną mokytojai priėmė sprendimą palikti ministeriją, deryboms judant į priekį ir pasirašius preliminarius dokumentus. Tam kartui.
2023 metų streikas: neišmoktos pamokos
Praėjus penkeriems metams po streiko, padėtis švietimo sektoriuje darėsi vis sudėtingesnė. Matydama, kad didžioji dalis problemų yra ne sprendžiamos, o paslepiamos po skaičių ir faktų interpretacijomis, LŠDPS ir vėl nusprendė žengti labai sudėtingą žingsnį - 2023 m. rugsėjo 15 d. paskelbė įspėjamąjį, o nuo rugsėjo 29 d. - tikrąjį streiką. Tomis dienomis LŠDPS pirmininko pavaduotoja Jurgita Kiškienė tikėjo, kad įspėjimo užteks: „Aš labai tikiu, kad dviejų valandų streikas bus jau daug svaresnis, nes matome, kad mūsų, kaip profesinės sąjungos, narių nuo tada padaugėjo dvigubai, sakyčiau, kad mokytojų balsas yra daug labiau girdimas.“
Vis dėlto, į švietimo bendruomenę įsiklausyta nebuvo. Ištisomis paromis beveik dvi savaites vykę renginiai V. Kudirkos aikštėje Vilniuje, kurių kulminacija - Mokytojų dienos minėjimas, su mokytojų, atėjusių iš Zarasų, sutikimu ir mitingu. Nuo rugsėjo 29 dienos V. Kudirkos aikštėje renginiai vyko kiekvieną dieną: diskusijos apie švietimą, mokytojų atlyginimą, mokytojų ir mokinių koncertai, pamokos apie darbo teisę.
„Streiko kelias“
Lietuvos mokytojų ir juos palaikančių žygis pėsčiomis iš įvairių vietovių į Vilnių nuo rugsėjo 29 d. iki spalio 12 d. tapo svarbiu simboliu. LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas ėjo iš Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos, o LŠDPS pirmininko pavaduotoja Lilija Bručkienė kartu su kolegomis ir mokiniais keliavo net iš Klaipėdos. „Visą atstumą turėtume įveikti iki spalio 12 dienos, nors juokavau, kad, jei ministerija su profsąjunga sugebėtų susitarti, ant sparnų jau gerokai anksčiau parlėkčiau į Klaipėdą. Tokia forma pasirinkta, nes derybų kelias yra labai ilgas, sunkus, komplikuotas ir dažnai liekame neišgirsti. Ir dabar eisime ilgą, sudėtingą kelią - tai simbolis,“ - pasakojo L. Bručkienė.
Šis žygis baigėsi Vilniuje, kur virš 3000 žmonių pasitiko streikuojančius. Mitingo metu kalbėjo viceministrai, mokytojai, vildamiesi, kad šįkart bus išklausyti. Tačiau reikalingi sprendimai nebuvo priimti, derybos nevyko konstruktyviai, todėl buvo nuspręsta streiką tęsti bangomis.
Kitos akcijos
- „Pasiruošimas tarpiniam žinių patikrinimui ir brandos egzaminui Seime“: Lapkričio 22 d. prie Seimo vykęs mitingas, kuriuo buvo paneigti teiginiai apie mokytojų gaunamus 1407 Eur. Mokytojai, laikydami savo algalapius, viešai prisiekė, kad tokių sumų negauna.
- „Veto“: Gruodžio 5 d. Seime, balsuojant dėl 2024 metų biudžeto, mokytojai iškėlė korteles su užrašu „Veto“, parodydami principingą poziciją. Tačiau politikai į juos neįsiklausė.
- Bado akcija Kalvarijos gimnazijoje: Rugpjūčio 25 dieną pradinių klasių mokytoja Eglė Navickienė pradėjo bado akciją, kovodama prieš diskriminaciją darbe. Nors prireikė drastiškų priemonių, jau rugpjūčio 28 dieną buvo pasiektas kompromisinis susitarimas.
- Planuotas streikas Vilniaus paslaugų verslo profesinio mokymo centre: Spalio 15 dieną profesinė sąjunga pareiškė, kad įstaigoje tvyro įtempta darbo atmosfera ir psichologinis spaudimas. Po audito ir viešumo, direktorė pasitraukė iš pareigų, o kolektyvinė sutartis buvo pasirašyta.
- „Sulaužyti pažadai“: Lapkričio 19 dieną prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vykęs mitingas po to, kai buvo paskelbta, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. mokytojų užmokestis nebus keliamas.
Kodėl mokytojai kenčia ir kas turi keistis?
Daugelis mokytojų priversti aukoti savo laisvalaikį, sveikatą ir laiką šeimai. Jie neturėtų iš savo kišenės pirkti spausdinimo lapų ar klasės papuošimų. „Mokytojas yra paprastas žmogus, o už papildomą darbą jam reikia atlyginti kaip ir bet kuriam kitam samdomam darbuotojui,“ - pabrėžia Klimas.
Kyla klausimas, kodėl ne visi mokytojai streikuoja. Vieni bijo prarasti darbą, kitiems galbūt „nepatarogu“, o dauguma yra praradę viltį sulaukti realių pokyčių. Tai reiškia, kad ilgametę patirtį turintiems pedagogams padorius atlyginimus žadėjo šimtus kartų, prestižą tikriausiai irgi. Veltui sugaištas laikas, o norint išeiti programą pamokų ir taip trūksta.
„Taip, mūsų šalyje švietimo sistema supuvusi nuo pradžios iki pabaigos, nuo darželių iki universitetų, bet pagrindinių problemų šaknys slypi šeimoje. Kol nepasikeis tėvų požiūris, tol jokios mokslo reformos nepadės.“ - teigia Klimas. Jei mokytojai gaus bent kiek padoresnį atlyginimą, nebus pervargę ir jausis laimingi, tuomet ir mokiniams bus geriau. Valstybė turi skirti pakankamai dėmesio švietimui ir jo darbuotojams, nes tai yra sėkmingos visuomenės pagrindas.
tags: #mokiniai #kelia #mokytoja #paryciais