Kasmet tarp Lietuvoje užregistruotų nusikalstamų veikų vyrauja baudžiamieji nusižengimai ir nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms bei turtiniams interesams. Šiuo didėja ir nuteistųjų už šio pobūdžio nusikalstamas veikas skaičius. Pavyzdžiui, 2010 metais nuteistieji už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas sudarė net 55,49 proc. visų nuteistųjų.
Baudos aktualumas ir vieta bausmių sistemoje
Turtinių nusikaltimų kontekstas ir baudos paskirtis
Bauda - tai turtinio pobūdžio bausmė, kuri yra adekvati, ekonomiška ir efektyvi poveikio priemonė asmenims, padariusiems savanaudiškas ar turtinę žalą sukėlusias nusikalstamas veikas. Pagrindinis šios bausmės nubaudimo elementas nukreiptas į asmens turtinį statusą. Bauda siekiama priversti sumokėti už padarytą nusikalstamą veiką.
Baudos taikymo praktika ir tarptautinės rekomendacijos
Nepaisant baudos efektyvumo, bausmių skyrimo praktika rodo, jog bauda kaip turtinio pobūdžio sankcija nėra pakankamai išnaudojama. Pavyzdžiui, 2010 metais baudos bausmė sudarė tik apie 30 proc. visų paskirtų bausmių. Tuo tarpu užsienio valstybėse teismų praktikoje bauda yra dažniausiai taikoma bausmė ir kai kuriose valstybėse ji sudaro net 80 proc. visų skiriamų bausmių.
Vienas pagrindinių baudžiamosios justicijos Lietuvoje trūkumų - dažnas laisvės atėmimo bausmės taikymas. Dėl šios priežasties Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008-2012 m. programoje, o taip pat ir ankstesnėje, siekia įtvirtinti bausmės ekonomijos principą - skirtina minimali bausmė, kurios užtektų paveikti nuteistąjį ir paskatinti jį pasitaisyti, orientuojantis ne į asmens kalinimą, o į alternatyvias su asmens laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (kai kalbama apie nesmurtinius nusikaltimus).
Dažnesnį baudos taikymą taip pat rekomenduoja tarptautiniai teisės aktai. Bauda galėtų būti lygiaverte alternatyva laisvės atėmimui. Pavyzdžiui, Minimaliosiose standartinėse taisyklėse dėl priemonių, nesusijusių su laisvės atėmimu (Tokijo taisyklėse), patvirtintose Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1990 m. gruodžio 14 d. rezoliucija Nr. 45/110, įtvirtinama bendra valstybių Jungtinių Tautų Organizacijos narių nuostata taikyti priemones, nesusijusias su laisvės atėmimu, įskaitant ir baudą, siekiant riboti kalinimo taikymą. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones taip pat skatina 1976 m. kovo 9 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto priimta rezoliucija Nr. 10 „Dėl būtinų alternatyvių baudžiamųjų priemonių kalinimui“.
Baudos teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse
Baudos samprata ir esminiai bruožai
Bauda kaip bausmė yra įteisinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse, o jos požymiai formuluojami BK 47 straipsnyje. Pagal šio kodekso 43 straipsnį bauda taip pat yra bausmė, kuri skiriama juridiniams asmenims už padarytą nusikaltimą. Bauda - piniginė bausmė, teismo skiriama BK specialiojoje dalyje numatytais atvejais.
Baudos numatymas straipsnių sankcijose
LR BK (atsižvelgiant į 2011 m. liepos 5 d. BK pakeitimus) baudos bausmė yra numatyta 227 sankcijose iš 422 galimų, t.y. ji numatyta truputėlį daugiau nei pusėje visų sankcijų (54 proc.). Išanalizavus baudos numatymą straipsnių sankcijose pagal nusikalstamos veikos klasifikacinę kategoriją, gauti tokie rezultatai:
- baudžiamųjų nusižengimų sankcijose - 100 proc. (ji numatyta visose 45 sankcijose);
- nesunkių nusikaltimų sankcijose - 81,4 proc. (131 sankcijose iš 161 sankcijos);
- apysunkių nusikaltimų sankcijose - 42,7 proc. (44 sankcijose iš 103);
- sunkių nusikaltimų - 9,3 proc. (7 sankcijose iš 75).
Labai sunkių nusikaltimų sankcijose bauda nenumatoma. Baudos bausmės numatymas visose BK straipsnio sankcijose sudaro tik 54 proc., o laisvės atėmimo bausmės - net 89,33 proc. visų sankcijų.
Baudos taikymo statistika ir alternatyvų kontekstas
Analizuojant 2006-2010 m. Lietuvoje paskirtų bausmių statistiką, baudos bausmės taikymo vidurkis šiuo laikotarpiu sudarė 30,66 proc., o laisvės atėmimo bausmės - apie 43,98 proc. Šiuo metu Lietuvos praktikoje bauda yra dažniausiai taikoma alternatyva laisvės atėmimui. Pavyzdžiui, laisvės apribojimo bausmę per minėtą laikotarpį teismai vidutiniškai skyrė 13,96 proc. nuo visų paskirtų bausmių, o viešuosius darbus - tik 2,22 proc.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad viešųjų darbų bausmė, įstatymo leidėjo nuomone, yra ne tik švelniausia iš alternatyvių laisvės atėmimui bausmių rūšių, bet ir švelnesnė už baudą. Tačiau viešieji darbai ir bauda yra labai skirtingos savo turiniu ir pobūdžiu, todėl vien tik iš jų vietos bausmių rūšių sąraše yra sudėtinga nuspręsti, kuri jų yra griežtesnė. Pirmiausia, šis bausmių griežtumo vertinimas labai priklauso nuo pažeidėjo, jo socialinio ir ekonominio statuso. Antra, bauda yra ekonominio, o viešieji darbai yra socialinio pobūdžio baudžiamosios atsakomybės poveikio priemonė. Abi nagrinėjamos bausmės yra panašios tuo, kad naudą gauna valstybė: baudos atveju nuteistasis teismo paskirtą sumą privalo sumokėti į valstybės biudžetą, o viešųjų darbų bausmės esmę sudaro neatlygintinis nuteistojo darbas visuomenės labui.
Baudos dydžio nustatymas ir vykdymas
Probleminiai aspektai teismų praktikoje
Teismų praktikoje, taikant baudos rūšies bausmę, susiduriama su nemažai problemų. Retai įvertinamas vienas iš svarbesnių aspektų - kaltinamojo mokumas, t.y. ar jis sugebės sumokėti jam paskirtą piniginę sumą. Problema slypi baudos dydžio nustatymo mechanizme, kuris šiuo metu nėra tiesiogiai susietas su jokiais aiškiais objektyviais kriterijais. Kalbant apie baudą, taip pat nemažai problemų kyla jos vykdymo procese.
Pabrėžtina, jog Lietuvos baudžiamosios teisės mokslininkai neskiria daug dėmesio su bauda susijusiems klausimams. Vis dėlto darbų minėta tema galima rasti. Baudos dydžio nustatymo mechanizmą kritikuoja G. Žulija ir prof. V. Piesliakas. Taip pat, reikėtų paminėti A. Čumską, kuris nagrinėjo bendrus baudos skyrimo klausimus. Tuo tarpu užsienio valstybėse su bauda susiję probleminiai klausimai yra gana aktualūs, juos yra tyrę tokie mokslininkai kaip M. Melezini (Lenkija), S. Hillsman (Anglija), I. V. Dvorianskov ir I. B. Švalskaja (Rusija), S. Walteris ir T. (užsienio mokslininkai, tyrę bausmes).
Baudos dydžio skaičiavimas MGL vienetais
Bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais.
Juridiniams asmenims nustatoma:
- nuo 200 iki 100 000 MGL dydžio bauda.
- Jeigu juridinio asmens metinės pajamos iki nusikaltimo padarymo ėjusias metais viršijo 300 000 MGL, jam skiriama nuo 2 iki 15 procentų metinių pajamų, gautų iki nusikaltimo padarymo ėjusias metais, dydžio bauda.
Specialūs baudos dydžio apskaičiavimo kriterijai
Baudos dydis už padarytą nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje nenurodomas. Jį nustato teismas, skirdamas bausmę.
Už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytas nusikalstamas veikas skiriama bauda negali būti mažesnė negu nustatyto:
- nusikalstamos veikos dalyko;
- kaltininko padarytos turtinės žalos;
- arba kaltininko gautos ar siektos gauti turtinės naudos sau ar kitam asmeniui dydis.
Kai yra keli baudos dydžio apskaičiavimo kriterijai, skiriamos baudos dydis apskaičiuojamas pagal tą, kurio vertė, išreikšta pinigais, yra didžiausia.
Baudos nevykdymo pasekmės
Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.
Bauda lyginant su kitomis alternatyviomis bausmėmis
Bauda ir viešieji darbai
Nemažai sankcijų už nusikalstamas veikas nustato švelniausią galimą bausmę - baudą. Pavyzdžiui, BK 178 straipsnio 2 dalis reglamentuoja: „Tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.“ Teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą už nusikaltimą, padarytą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir pagal bylos aplinkybes norėdamas skirti švelniausią bausmę, pirmiausia turės apsvarstyti galimybę skirti baudą. Tačiau dėl baudos ekonominio pobūdžio jos poveikis ir griežtumas priklauso nuo kaltininko socialinės charakteristikos, jo turtinės padėties. Todėl, jeigu teismas nusprendė, kad asmeniui dėl turtinės padėties tokia bausmė yra netinkama, jis, vadovaudamasis sankcijos struktūra, turės paskirti griežtesnę bausmę.
Nagrinėjant baudos santykį su viešaisiais darbais, galima išskirti kelis baudos privalumus viešųjų darbų atžvilgiu:
- Pirmiausia, viešųjų darbų atveju yra apribotas asmenų ratas, kuriems gali būti skiriami šio pobūdžio darbai. Pavyzdžiui, viešieji darbai neskirtini dėl aplinkybių, kurios objektyviai gali neleisti nuteistajam dirbti viešuosius darbus: neįgalumas, nėštumas, sunki liga. Tuo tarpu baudos atveju tokio apribojimo nėra, ji gali būti skiriama ir šioms moterims, taip pat ir sunkia liga sergantiems asmenims.
- Antra, viešuosius darbus gali trukdyti atlikti nuteistojo darbas. Pavyzdžiui, viešuosius darbus tikslinga skirti, kadangi kaltinamasis dirba ir viešųjų darbų bausmė gali trukdyti darbui, kaip ir darbas gali trukdyti atlikti viešųjų darbų bausmę ir taip nebus pasiekti bausmės tikslai.
Kita vertus, ne mažiau svarbu atskleisti ir viešųjų darbų privalumus baudos bausmės atžvilgiu. BK 2 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta asmeninės atsakomybės nuostata, kuri reiškia, jog pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamą veiką atsakyti gali tik kaltai ją padaręs asmuo. Ši nuostata labiau užtikrinama viešųjų darbų, negu baudos atveju. Kadangi visas viešųjų darbų procesas yra kontroliuojamas, todėl sunku įsivaizduoti, kad teismo paskirtą bausmę atliks ne nuteistasis, o kitas asmuo. Tuo tarpu baudą gali sumokėti tretieji asmenys, o tai būtų sunku patikrinti. Be to, baudos specifinė ypatybė yra tai, kad vykdant šią bausmę nuteistajam pataisos priemonių poveikis netaikomas nuolat, kaip taikomas nuteistiesiems vykdant viešųjų darbų bausmę ilgesnį laikotarpį. Nuolatinis pataisos priemonių poveikis nuteistiesiems sudaro geresnes sąlygas pasitaisyti. Nuteistiesiems, kuriems paskirta viešųjų darbų bausmė, pataisos priemonės yra neatlygintinis nuteistojo darbas visuomenės labui ir bausmės atlikimo režimas (BVK 40 straipsnis).
Bauda ir laisvės apribojimas
Kita laisvės atėmimo bausmei BK 42 straipsnyje numatyta alternatyva yra laisvės apribojimas. Kaip ir nagrinėjant baudos ir viešųjų darbų santykį, pirmiausia svarbu atskleisti baudos privalumus laisvės apribojimo bausmės atžvilgiu. Baudos ir laisvės apribojimo bausmių turinio griežtumą atribojanti aplinkybė yra ta, kad pastaroji bausmė nustato laisvės suvaržymus nuteistajam. Skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus, be to, ši bausmė apima keletą bendrai privalomų pareigų nuteistajam.
Asmeniui, nuteistam pinigine bausme, yra keliamas vienintelis reikalavimas - sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Laisvės apribojimo atveju gali būti taikomi draudimai, pavyzdžiui, be šios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, draudimas lankytis tam tikrose vietose ar bendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis (BK 48 straipsnio 3-6 dalys).
Be to, bauda sumokama į valstybės biudžetą, taigi tai yra ekonomiškai naudinga bausmė, nes ji nieko nekainuoja valstybei ir atneša valstybei finansinių pajamų. Tuo tarpu vykdant laisvės apribojimo bausmę, valstybė patiria išlaidas dėl probacijos tarnybos darbo su nuteistaisiais, padedant jiems integruotis į visuomenę. Pavyzdžiui, probacijos pareigūnai ne tik tikrina, kaip nuteistasis laikosi teismo nustatytų draudimų ir vykdo paskirtus įpareigojimus, bet ir teikia socialinę paramą sprendžiant asmenines ir socialines nuteistojo problemas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 47 straipsnio 2 dalis).