Dyzeliniai varikliai turi gausybę šalininkų ir priešininkų, tačiau jų įtaka transporto ir ūkio sektoriams yra neginčytina. „Mercedes-Benz“ dyzeliniai agregatai ne vienerius metus giriami dėl kelių, bet labai svarbių savybių: jie yra taupūs, galingi ir dinamiški. Nors šiuolaikinės tendencijos krypsta link elektrifikacijos, dyzeliniai automobiliai Lietuvoje vis dar sudaro apie 68 proc. parko, o jų ekonomiškumas išlieka pagrindiniu argumentu - skaičiuojama, kad dyzelinis variklis sudegina 15-20 proc. mažiau kuro nei analogiškas benzininis agregatas.

Dyzelinio variklio atsiradimo istorija ir „Mercedes-Benz“ indėlis
Rudolfas Dieselis, išradęs jo vardą turintį variklį, padėjo pamatus moderniajai pramonei. 1892 m. jis patentavo savo variklį, o 1897 m. buvo sukurtas pirmas praktiškai naudoti tinkamas agregatas. „Mercedes-Benz“ tapo pionieriumi lengvųjų automobilių sektoriuje, kai 1936 m. Berlyno parodoje pristatė modelį „Mercedes-Benz 260 D“ su 4 cilindrų, 2,6 litro dyzeliniu varikliu OM 138.
Šis variklis su prieškamere ir „Bosch“ degalų siurbliu išvystydavo 45 AG prie 3200 aps./min. Vidutinės kuro sąnaudos siekė apie 9,5 l/100 km, kas tuo metu buvo įspūdingas pasiekimas, palyginus su 13 litrų benzino sąnaudomis analogiškuose modeliuose. Po Antrojo pasaulinio karo sekė 170 D modelis su OM 636 varikliu, kuris tapo itin populiarus dėl savo ekonomiškumo.
Svarbūs technologiniai lūžiai
- 1974 metai: Pristatytas pirmasis pasaulyje penkių cilindrų dyzelinis agregatas OM 617 (modelis 240 D 3.0), pasižymėjęs 80 AG galia.
- 1990 metai: „Turbo“ technologijos proveržis. 190 D 2,5 Turbo pasiekė 122 AG ir 225 Nm sukimo momentą, suteikdamas dyzeliniams automobiliams benzininiams varikliams būdingą dinamiką.
- 1997 metai: Pristatyta Common-Rail (CDI) technologija su OM 611 varikliu, kuri iš esmės pakeitė degalų įpurškimo standartus.
-14733- Mercedes Benz W251 2008 R320 3,2 CDI Engine 642.950 For spare parts . Engine TEST
Modernių variklių evoliucija: nuo OM611 iki OM651
Senesnės kartos „Mercedes-Benz“ dyzeliniai varikliai laikomi praktiškai nesunaikinamais, atlaikančiais šimtus tūkstančių ar net milijonus kilometrų. Tačiau augantys aplinkosaugos reikalavimai ir vairuotojų lūkesčiai lėmė nuolatinį technologinį progresą.
OM611, OM612 ir OM613 šeima
Tai pirmoji moderni „Common-Rail“ karta. Šie varikliai vertinami dėl ištvermingos konstrukcijos. Pagrindiniai jų gedimai dažniausiai susiję su amžiumi: sukietėjusios kuro magistralės gumelės (dėl ko sunku užvesti šaltą variklį) arba nesandarus kuro siurblys. OM611 varikliai, montuoti į „Sprinter“ modelius, dažnai pasiekia 700 000 km ridą be kapitalinio remonto.
OM651 - populiariausias šių laikų agregatas
Nuo 2008 iki 2016 m. gamintas OM651 yra trečioji modernaus variklio evoliucija. Visi šie varikliai pasižymi 2143 cm³ darbiniu tūriu (nors būta ir 1,8 l versijų). Blokas pagamintas iš ketaus, o galvutė - iš aliuminio. Šis variklis buvo naudojamas itin plačioje gamoje: nuo A iki S klasės, taip pat „Vito“, „Viano“ ir „Sprinter“ modeliuose.
OM651 variklio modifikacijų lentelė
| Galia (AG) | Sukimo momentas (Nm) | Ypatybės |
|---|---|---|
| 95-136 | 250-330 | Bazinės versijos, orientuotos į ekonomiškumą |
| 143 | 350 | Kintamos geometrijos turbokompresorius |
| 170-204 | 400-500 | Dviejų turbokompresorių sistema (220 CDI / 250 CDI) |
Eksploatacinės problemos ir techninė priežiūra
Nors dyzeliniai varikliai yra ilgaamžiškesni, jų sistemos yra sudėtingos dėl aplinkosauginių komponentų (EGR, DPF, turbokompresoriai). OM651 variklis gamybos pradžioje išgarsėjo dėl nepatikimų „Delphi“ sukurtų Piezo purkštukų. Nuo 2012 m. gamintojas perėjo prie patikimesnių elektromagnetinių purkštukų.
Dar viena specifinė OM651 problema - paskirstymo grandinė, sumontuota variklio gale. Jos resursas svyruoja tarp 150 000 ir 300 000 km, tačiau grandinės įtempėjas gali kelti riziką anksčiau. Kadangi grandinė yra gale, jos keitimas be variklio išėmimo reikalauja specifinės meistrų kvalifikacijos, siekiant išvengti didelių remonto sąnaudų.
Dažniausios dyzelinių variklių „ligos“:
- Purkštukų tvirtinimas: Bėgant laikui purkštukai gali praleisti degimo produktus, dėl ko susidaro „smalos“ sluoksnis. Delsti negalima, nes sukietėjusi smala gali padaryti purkštuko ištraukimą neįmanomą.
- EGR vožtuvas: Eksploatuojant automobilį tik mieste, vožtuvas greitai užsikemša suodžiais.
- Vakuuminė sistema: Sueižėjusios gumelės gali lemti turbinos geometrijos valdymo sutrikimus ir variklio perėjimą į avarinį režimą.

Rekomenduojama alyva ir aptarnavimas
Moderniems „Mercedes-Benz“ dyzeliniams varikliams būtina naudoti mažo peleningumo alyvą, atitinkančią MB 229.51 specifikaciją. Dažniausiai naudojama 5W-30 klampumo alyva. Rekomenduojama alyvą keisti kas 10 000 - 15 000 kilometrų, neatsižvelgiant į gamintojo nurodomus ilgesnius intervalus, siekiant išsaugoti variklio resursą.
V6 ir V8 dyzelinių agregatų specifika
Didesnio galingumo ieškantys vairuotojai renkasi OM642 (3.0 V6) arba OM628/629 (V8) variklius. OM642 yra galingas ir tylus, tačiau brangus aptarnauti dėl didelio alyvos kiekio (apie 9 litrai) ir dažnų tepalo aušintuvo sandarinimo problemų. V8 dyzeliai (OM628/629) pasižymi milžinišku sukimo momentu, tačiau yra itin jautrūs alyvos kokybei ir aptarnavimo vėlavimui, kas gali lemti alkūninio veleno gedimus.
Specialistai pataria: jei per metus nuvažiuojate mažiau nei 10 000 km ir judate tik mieste, benzininis variklis gali būti tinkamesnis. Tačiau tolimoms distancijoms, sunkiam darbui ir žemės ūkio transportui, dyzelinis „Mercedes-Benz“ variklis išlieka nepakeičiamu dėl savo ištvermės ir ekonominio naudingumo koeficiento.
tags: #mercedes #benz #dyzeliniai #varikliai #zemes #ukyje
