Kiekvienas automobilio savininkas anksčiau ar vėliau susiduria su noru patobulinti savo transporto priemonę. Viena iš populiariausių modifikacijų - išmetimo sistemos keitimas. Tai gali būti ne tik estetinis, bet ir techninis pagerinimas. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip modifikuoti Mazda MX-3 išmetimo sistemą, kokios yra su tuo susijusios rizikos, taip pat panagrinėsime svarbią temą - automobilio korozijos prevenciją ir šalinimą, atsižvelgiant į bendrą automobilių ir specifinę Mazda patirtį.
Mazda MX-3 Išmetimo Sistemos Modifikacijos
Sportinio Bakelio Montavimas ir Katalizatoriaus Pašalinimas
Planuojant įsidėti sportinį bakelį ir pašalinti katalizatorių (pakeičiant jį rezonatoriumi) Mazda MX-3, svarbu suprasti galimas pasekmes. Nors tai gali suteikti automobilio išvaizdai sportiškesnio charakterio ir pakeisti garso tembrą, kyla klausimų dėl techninės apžiūros (TA) ir galimų sankcijų iš Kelių policijos dėl per didelio triukšmo ar nebuvimo katalizatoriaus.
Poveikis Variklio Galiai
Viena iš nuomonių, kad tiesioginis išmetimas atmosferiniam varikliui gali ne pridėti, o atimti galią. Atmosferiniame variklyje būtinas tam tikras slėgis išmetimo sistemoje. Per didelis išmetimo sistemos „laisvumas“ gali lemti tai, kad dalis degimo mišinio išeina iš cilindro dar neišdegusi, kas ilgainiui gali pakenkti vožtuvams. Tačiau kiti teigia, kad jei degimo kampas yra tinkamas, visas mišinys sudega cilindre, o efektyvumas tik pagerėja, ypač didesnėse apsukose (nuo ~3.5k RPM).
Svarbu suprasti, kad tiesioginis išmetimas geriau tinka turbininiams varikliams nei atmosferiniams. Atmosferiniams varikliams gali trūkti pasipriešinimo išmetime, todėl perjungiant pavaras ir staigiai atleidus gazą, dujos gali judėti per greitai, neturint reikiamo „pristabdymo“. Gamintojai viską apskaičiuoja standartiniams sprendimams. Keičiant išmetimo sistemą, reikia derinti ir kitus variklio parametrus.
Kainos ir Detalių Gamyba
Kiek gali kainuoti visa išmetimo sistemos keitimas (detalės + darbas)? Kaina labai priklauso nuo serviso, kuriame bus atliekamas darbas. Kai kuriuose duslintuvų centruose už visos išmetimo sistemos pagaminimą (nuo kolektorių iki paskutinio bakelio) gali tekti pakloti apie 450 Eur.
Ar įmanoma naują įsigyti išmetimo dalį nuo variklio iki katalizatoriaus, ar būtina ją gaminti? Tai priklauso nuo konkrečios detalės ir automobilių dalių pardavėjų pasiūlos. Kai kurioms senesnėms mašinoms gali tekti ieškoti gamintų detalių arba jas gaminti individualiai. Kalbant apie sportinį išmetimo bakelį, kyla klausimas, ar su juo galima praeiti techninę apžiūrą. Atsakymas priklauso nuo to, kokio garso lygio jis sukelia ir ar atitinka TA nustatytus triukšmo normatyvus.
Išmetimo Vamzdžių Lankstymo Paslaugos
Ieškant vietos, kur galima lankstyti išmetimo vamzdžius Vilniuje, pastebima, kad pramogų mieste trūksta pramonės. Tai gali apsunkinti individualių modifikacijų įgyvendinimą, tačiau visada verta ieškoti specializuotų autoservisų ar individualių meistrų, kurie teikia tokias paslaugas.
Mazda MX-3 Klubo Bendruomenė
Nors diskusijos apie išmetimo sistemos modifikacijas gali sukelti skirtingų nuomonių, Mazda MX-3 klubas yra puiki vieta rasti informacijos ir patarimų. Tai ne tik vieta, kur dalinamasi informacija apie automobilį, bet ir bendruomenė, kuri kartu švenčia, keliauja ir dalyvauja įvairiuose renginiuose.
Klubo veikla apima:
- Klubo susitikimus: Nariai renkasi, kad pasidalintų patirtimi, aptartų automobilių problemas ir tiesiog smagiai praleistų laiką.
- Renginius trasoje: Kartais organizuojami renginiai, kur galima išbandyti automobilių galimybes saugioje aplinkoje, pavyzdžiui, „drag“ varžybose.
- „EKSPRESAS“ renginiai: Tai tapo tradiciniu pavadinimu kvietimui į renginius „Nemuno žiede“, suburiantį klubo narius ir kitus automobilių entuziastus.
- „Grand Meet“: Tai didelis klubo susibūrimas, skirtas parodyti visus Mazda MX-3 automobilius ir paminėti klubo gyvavimą.
Dalyvauti klubo renginiuose gali visi norintys, ne tik klubo nariai, bet ir visų kitų automobilių markių savininkai. Klubas organizuoja įvairius susibūrimus, kurių metu nariai gali ne tik pasigrožėti vieni kitų automobiliais, bet ir pasidalinti patirtimi apie modifikacijas, techninius sprendimus ir iškilusias problemas.
Automobilio Korozija: Priežastys, Prevencija ir Poveikis
Korozija yra viena iš labiausiai neįvertintų grėsmių transporto priemonių ilgaamžiškumui Lietuvoje. Be estetikos, paslėptos rūdys silpnina konstrukcines dalis, mažina saugumą susidūrimo metu ir perpardavimo vertę. Korozija yra cheminė reakcija tarp pliene esančios geležies ir deguonies, kurią pagreitina vanduo ir druskos. Realiame pasaulyje svarbūs keli kintamieji: bazinio metalo kokybė, apsauginės dangos, kėbulo konstrukcija, klimatas ir priežiūra.
Pagrindinės Korozijos Atsiradimo Priežastys
Korozijai atsirasti įtakos turi keli veiksniai:
- Klimato ar temperatūros pokyčiai: Reguliarus lietaus, šlapdriba ar sniegas sudaro palankias sąlygas atsirasti drėgmei ir oksiduotis su automobilio metalais.
- Druskos ir smėlio mišiniai: Žiemos metu ledui ir sniegui tirpdyti ant kelio dangų naudojami druskos ir smėlio mišiniai bei kiti agresyvūs elementai, kurie pagreitina korozijos procesą. Pasak automobilių švaros centrų tinklo „Švaros broliai“ vadovo Algirdo Plečkaičio, „prie automobilio kėbulo prilimpa dideli kiekiai sniego su druskomis, kurios nusėda ant paviršių, patenka į mechaninius kėbulo pažeidimus, ertmes tarp automobilių dalių, o pro apsaugas ir į vidinius automobilio sluoksnius.“
- Transporto priemonės amžius: Senesni automobiliai anksčiau buvo gaminami be kai kurių apsauginių dangų, o laikui bėgant šie sluoksniai dėvisi ir plonėja.
- Vairavimo ypatumai: Dažnai nuvažiuojant ilgus atstumus ar važinėjant bekele, priešais važiuojantis automobilis gali pakelti asfalto gabaliukus, žvyrą, akmenukus, juos išmesti ir mechaniškai pažeisti automobilio kėbulo dangą.
A. Plečkaitis tikina, kad didžiausia rizika dalims rūdyti kyla, kai po eksploatavimo dieną automobilis nakčiai paliekamas požeminėje aikštelėje ar garaže su prilipusiu sniegu ir druskomis. „Priešingai nei mano daugelis, žiemos metu, kai ant kėbulo ir vidinėse dalyse yra sniego su druskomis, automobilį laikant teigiamoje temperatūroje šis mišinys tirpsta ir suaktyvėja, tad metalines dalis gali pažeisti kur kas greičiau negu neigiamoje temperatūroje,“ - sako jis.
Dažniausiai Pažeidžiamos Vietos
Dažniausiai koroziją galima aptikti atidžiai apžiūrint daugiausia kontakto su aplinka turinčias automobilio vietas:
- Kėbulą - patikrinkite, ar nepažeistas automobilio lako ar dažų sluoksnis; bet koks išorinis dažų pūslėtumas yra ankstyvas rūdžių požymis.
- Duris - ši automobilio dalis nuolat kontaktuoja su drėgme, todėl svarbu apžiūrėti tiek vidines, tiek išorines konstrukcijas.
- Slenksčius po automobilio durimis - juos reiktų apžiūrėti ir iš apačios, nes ten paprastai prilimpa sniegas ir gali kauptis drėgmė.
- Ratų arkas - šie virš padangų esantys išlenkimai linkę rūdyti, ypač senesniuose automobiliuose, kurie paprastai neturi arkų įdėklų.
- Visą apatinę automobilio apsaugą - ji apsaugo pagrindines vidines automobilio konstrukcijas, tad svarbu įsitikinti, ar eksploatuojant automobilį nėra nulūžusių šios apsaugos vietų.
- Bagažinės grindis - būtinai pakelkite kilimėlį ir patikrinkite, ar nėra rūdžių požymių.
Specialisto teigimu, korozija gali atsirasti bet kurioje automobilio kėbulo vietoje. Rūdys dažniausiai būna paviršinės ir jei jų netvarkysime, neretai jos prasiskverbia kiaurai, tad reguliarus patikrinimas gali padėti greitai ir efektyviai užkirsti kelią korozijos plitimui.
Korozijos Prevencija ir Priežiūra
Korozijos galima išvengti reguliariai plaunant tiek automobilio kėbulą, tiek jo apačią - tai itin svarbu žiemos metu siekiant išvengti druskos sankaupų. O transporto priemonę laikant požeminėje aikštelėje ar garaže, svarbu įsitikinti, kad į patalpą automobilis patektų kuo švaresnis, sausesnis ir neturėtų užsilikusių sniego, druskos ar kitų reagentų mišinių.
„Svarbu ne tik nuplauti automobilį, bet ir jį nusausinti, kad visose ertmėse liktų kuo mažiau drėgmės“, - pataria A. Plečkaitis. Vienas paprasčiausių korozijos prevencijos būdų yra reguliarus automobilio patikrinimas, atkreipiant dėmesį į korozijai jautriausias vietas. Tiems, kurie nori dar efektyvesnės apsaugos, verta apsvarstyti ir specialias antikorozines dangas.
Kitos prevencijos priemonės:
- Jei įsigijote naują automobilį, kurį žadate eksploatuoti daugiau nei tris-penkis metus, rekomenduojama jo kėbulą ar atskiras kėbulo dalis papildomai apsaugoti antikorozine danga. Naujo automobilio savininkams būtų naudinga apsaugoti dugną specialiomis medžiagomis, o automobilio kėbulą padengti nano technologijos danga. Profesionali nano danga suteikia apsaugą metams. Pasak A. Kviliūno, plovykloje ir specializuotame servise padengiama nano technologijos danga - yra ne tas pat; norint, kad ji būtų efektyvi, turi būti purškiama ant sauso, kruopščiai paruošto automobilio paviršiaus bei išdžiovinta pagal visus technologinius reikalavimus. Taip pat nepakenktų įtaisyti ir priekinių ratų purvasaugius, kurie apsaugos arkas bei durelių apačią.
- Nepraleiskite pro akis didesnių kėbulo įbrėžimų, o ypač - iškilusių pūslelių. Geriau apsilankyti pas kėbulo specialistus, kad jie įvertintų pažeidimus ir juos iš karto sutaisytų. Jei kėbulas pažeistas taip, kad matosi metalas, tuomet nepatariama remontuoti patiems.
- Pati paprasčiausia priežiūra tiek vasarą, tiek žiemą - reguliarus plovimas. Žiemą, kai druskomis barstomi keliai, kėbulą reiktų nuplauti vandeniu (nupūsti aukšto slėgio srove) bent kartą per savaitę. Plovyklose galima pasinaudoti laikinomis kėbulo apsauginėmis priemonėmis - vaškavimu, nano danga.
Specialistas atkreipia dėmesį, kad žiemą nepatariama laikyti automobilio šildomame garaže - esant pliusinei temperatūrai, druska aktyviau veikia. Be to, šiltame garaže tirpsta sniegas, kaupiasi drėgmė, kuri taip pat neigiamai veikia automobilio kėbulą.
Apibendrinant prevenciją, ekspertai pataria struktūrizuotą, kartojamą priežiūros planą: dažnas plovimas žiemą (įskaitant kėbulo dugną), greitas įskilimų taisymas ir periodiškas ertmių vaškavimas.
Korozija ir Elektronikos Sutrikimai
Nors rūdis automobilių savininkai dažniausiai keiksnoja dėl šio nemalonaus reiškinio ardomo kėbulo, neigiamų pasekmių korozija gali sukelti ir kitose vietose. Pavyzdžiui, netikėti ir erzinantys elektronikos sutrikimai gali būti būtent korozijos pasekmė. Techninių apžiūrų centrų asociacijos „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas atkreipia dėmesį, kad „elektronikos sutrikimai nebūtinai reiškia kurio nors komponento gedimą. Netikėtų rūpesčių gali kilti būtent dėl korozijos, nes ji pažeidžia automobilio elektros sistemos laidus ar jungtis.“
Identifikuoti tokias problemas ne visada lengva, nes reikia tikrinti ilgą automobilio elektros sistemos grandinę, ieškoti, kuri konkrečiai vieta yra pažeista. Pavyzdžiui, jeigu automobilio prietaisų skydelyje išnyra pranešimas apie perdegusią lemputę, tikroji priežastis gali būti visai ne lemputė. Tokį pranešimą automobilio kompiuteris gali gauti dėl korodavusios ir tinkamos elektros srovės neperduodančios jungties. Korozija gali sukelti problemų ir su akumuliatoriumi. Nuo drėgmės neapsaugotos jungtys ilgainiui pažeidžiamos korozijos, dėl ko gali tinkamai neveikti starteris, centrinis užraktas ar kitos elektroninės sistemos.
Blogo Remonto Pasekmės
Specialus metalo apdirbimas antikorozinėmis medžiagomis dar automobilio gamybos proceso metu padeda prailginti metalo tarnavimo laiką, tačiau bet koks gamintojo indėlis į tokią apsaugą gali būti nubrauktas, jei po avarijos transporto priemonė remontuojama nesilaikant reikalavimų. R. Gabartas pastebi, kad būtent nekvalifikuotai atlikti remonto darbai gali būti korozijos priežastimi. Jis pabrėžia, kad „kiekvienas gamintojas pateikia rekomendacijas, kaip remontuoti pažeistas mašinos vietas. Kai įgyvendinome „Geležinių spąstų“ projektą, specialiai pjaustėme automobilį ne tam skirtose vietose ir nesilaikėme remonto metodikos. Pastebėjome, kad tuose ploteliuose atsirado korozija, kas tikrai nepridėjo stiprumo bendrai automobilio konstrukcijai.“
Pažeistos vietos nėra padengiamos gruntu ar korozijai atspariomis medžiagomis, o tik perdažomos. Tokiu atveju visiškai nebesvarbu, kokio gamintojo tai automobilis - jis natūraliai praranda atsparumą korozijai. Kai kurie gamintojai, pavyzdžiui, Mazda, yra sukūrę specialius aprašus, kokią įrangą privalo turėti dirbtuvės, kad kokybiškai suremontuotų automobilį ir suteiktų ilgalaikę apsaugą nuo galimos korozijos.
Mazda ir Korozijos Problema Istorinėje Perspektyvoje
Nė vienas vairuotojas nesidžiaugia ant savo automobilio aptikęs korozijos židinių. Kartais rūdys būna tokios kibios ir agresyvios, kad kėbulo detales pergraužia vos per dvejus-trejus metus. Pavyzdžiui, tokie modeliai kaip „Opel Ascona“, „Ford Sierra“ ar „Mazda 626“ ant šių gamintojų reputacijos dėmę uždėjo ilgam. Kiaurai prarūdiję sparnai, durelės ar net toks struktūrinis kėbulo elementas kaip slenkstis, deja, nepuošė šių modelių.
Šiandien pamatyti stipriai surūdijusį automobilį - tikra retenybė. Nors techninių apžiūrų centruose nėra vertinamos ir tikrinamos uždaros automobilių ertmės, o ten rūdys dažniausiai ir kaupiasi, gamintojai stengiasi to išvengti. Pavyzdžiui, „Mazda“ nuo 2011 metų ėmė naudoti „Skyactiv“ kėbulo konstrukciją, kuri, palyginti su tradicinėmis, turi mažiau virinimo siūlių bei jungčių, galinčių tapti viena iš korozijos priežasčių.
Tarptautinėje rinkoje vokiečių, švedų ir japonų prekių ženklų modeliai dažnai pasižymėjo tvirtu cinkavimu ir kruopščiu siūlių sandarinimu. Tačiau joks prekės ženklas nėra apsaugotas: komplektacijos lygis, karta, surinkimo gamykla ir ankstesnis naudojimas atšiauriomis klimato sąlygomis gali nusverti prekės ženklo reputaciją. Vis dėlto, ilgus metus „Mazda“ automobiliai buvo siejami su korozijos problemomis. Pavyzdžiui, 2004 m. gamybos Mazda 3 automobilyje buvo aptikta rūdžių židinių ant vidinės vairuotojo durelių pusės ir abiejų galinių. Nors Mazda 3 hečbekas - išties geras pasirinkimas ir puiki alternatyva daugeliui kitų kompaktinės klasės konkurentų, rūdys buvo rimta problema.
Nepaisant korozijos problemos, „Mazda“ modeliai dažnai buvo vertinami kaip patikimi. Pavyzdžiui, tarp dvejų-trejų metų senumo automobilių Mazda 3 buvo pripažinta mažiausiai gendančia mašina 2008 metų TUV kokybės ataskaitoje. Antroje vietoje puikavosi Mazda 2, o šeštoje - Mazda MX-5 sportinis kupė. „Mazda“ jau šešerius metus gamina iš tiesų gerą kompaktinės klasės automobilį, kuris 2008 m. TUV ataskaitoje pelnė pirmą, o 2009-aisiais buvo penktas. Tai patvariausias, mažiausių gedimų turintis kompaktinės klasės modelis. Vienintelė rimtesnė Mazda 3 problema - rūdys.
Rūdžių Šalinimo ir Kėbulo Remonto Procesas
Rūdys yra vienas didžiausių automobilių priešų. Nors automobilių gamintojai cinkuoja ir storais apsauginiais sluoksniais padengia metalą, ilgainiui silpnosios vietos yra pažeidžiamos ir korozija pradeda plisti. Vairuotojai dažniausiai atidėlioja rūdžių šalinimą dėl didelės remonto kainos bei ilgo proceso. Tačiau, turint noro ir valios, rūdis galite panaikinti ir patys.
Automobilio Apžiūra ir Medžiagų Paruošimas
Pirmiausiai reikia gerai apžiūrėti visą automobilį, kad galėtumėte nuspręsti, kiek ir kokių medžiagų reikės, ir kiek pastangų tai pareikalaus. Nepriekaištingam rezultatui eilinio mėgėjo kantrybės ir įgūdžių greičiausiai nepakaks, ypatingai jeigu rūdžių šaltiniai yra nedėkingose vietose. Dažniausiai rūdys pasirodo ant automobilio dugno, durelių apačios, arkų ir kitų apatinės dalies zonų. Apžiūrėkite ir vietas aplink stiklus, žibintus, patikrinkite kapoto priekinę dalį.
Suradę visus rūdžių židinius, atidžiai juos apžiūrėkite. Dažniausiai rūdys būna paviršinės arba giluminės. Pirmuoju atveju dažai būna nestipriai išsipūtę, o metalo paviršius nusietas korozijos sluoksniu.
Jums prireiks šveitimo popieriaus (skirstomo pagal tekstūros stambumą, nuo P180 iki P400), rūdžių surišėjo, glaisto (su stiklo pluoštu ir apdailai), vaitspirito, skudurėlio, grunto bei dažų. Patogiai prieigai gali prireikti keltuvo arba remonto duobės, taip pat gali tekti nuimti dugno apsaugas.
Rūdžių Šalinimas ir Paviršiaus Paruošimas
1. Mechaninis Valymas
Pirmiausiai reikia pašalinti visas rūdis, t.y., nutrinti jas, kad matytųsi metalo paviršius. Greičiausiai rūdis nušveisti galite naudodami kampinį šlifuoklį su vieliniu šepečiu, bet neturint tokių prietaisų galima nušveisti ir ranka, naudojant P180 šveitimo popierių. Nušveitę rūdis turėtumėte pastebėti, kad metalo paviršiuje yra užsilikusių korozijos židinių - tai yra juodi taškeliai ant metalo paviršiaus.
Kaip dalis darbų kovojant su rūdimis, buvo naudojamas mechaninis šveitimas tiesiniu šlifuokliu. Pavyzdžiui, amortizatorių viršutinės atramos ir kitos nuardytos surūdijusios dalys buvo valomos mechaniniu būdu. Stupica taip pat buvo valyta mechaniniu būdu, kadangi jos nepavyko nuimti, o galinių suportų, kurie anksčiau buvo tragiškai surūdiję, valymas vyko rankomis, kol nebuvo atrasta elektrolizės technika. Po mechaninio valymo likučiai lengvai nusivalo metaliniu šepečiu.
2. Elektrolizės Būdas
Rūdžių pažeistas detales, tokias kaip amortizatorių viršutinės atramos, galima valyti elektrolizės būdu. Štai eiga:
- Nusipirkite kalcinuotos sodos.
- Sumaišykite ją su vandeniu.
- Paimkite akumuliatoriaus pakrovėją.
- Paimkite panašaus ploto metalo gabalą kaip ir korozijos pažeista detalė (pvz., kirvio antgalis).
- Prie surūdijusios detalės junkite minusą (-), prie pasirinkto metalo - pliusą (+) (svarbu neapkeisti!).
- Sudėkite metalus į vandenį (palikite bent minimalų tarpą tarp jų, kad nesiliestų) ir įjunkite pakrovėją į elektros tinklą.
Po nakties ištraukta detalė (kaip pavyzdys, kairėje) po elektrolizės atrodys gerokai geriau nei prieš tai (pvz., dešinėje). Nuvalius metaliniu šepečiu likučius, kurie po elektrolizės labai lengvai nusivalo, detalė padengiama rūdžių surišėju.
3. Korozijos Židinių Šalinimas Rūdžių Surišėju
Sekantis žingsnis po mechaninio valymo ar elektrolizės yra korozijos židinių šalinimas naudojant rūdžių surišėją. Šią priemonę galite įsigyti bet kurioje autodalių parduotuvėje. Aptepkite visas vietas, kuriose matomas nušveistas metalas bei korozijos židiniai. Užtepę surišėją palikite kelioms valandoms arba nakčiai, kad jis suveiktų. Paskui užteptas vietas nuvalykite naudodami vaitspiritą ir leiskite išdžiūti.
Prieš pradedant ruošti kėbulą glaisto tepimui, gruntavimui ir dažymui, korozijos pažeistos vietos turi būti nušveistos iki metalo paviršiaus, kuris turi būti apdorotas naudojant rūdžių surišėją. Po to galima nucinkuoti ir padengti rūdžių surišėju, o vėliau nugruntuoti.
Kėbulo Glaistymas ir Paviršiaus Paruošimas
Glaistymas yra ilgiausia rūdžių šalinimo proceso dalis, ypatingai jeigu norite gražaus rezultato. Jis reikalingas nelygumų šalinimui bei duobučių užpildymui. Pirmam sluoksniui rekomenduojama naudoti glaistą su stiklo pluošto audiniu, kadangi jis yra tvirtesnis ir geriau atlaikys smūgius, vibracijas, lenkimus. Glaistas komplektuojamas su mažu kietiklio buteliuku. Kietiklį su glaistu turite sumaišyti santykiu 1:10.
Glaistoma vieta turi būti nušveista švitriniu popieriumi ir nuvalyta, o tepti glaistą reikia pradedant bent keletą centimetrų nuo nušveistos vietos. Priklausomai nuo aplinkos temperatūros ir glaisto mišinio su kietikliu, jis turėtų pilnai sukietėti per keletą valandų. Dabar reikia šveisti glaistą švitriniu popieriumi ir lyginti paviršių. Pirmąjį sluoksnį greičiausiai teks šveisti stambiu P180 popieriumi, vėliau pereinant prie P400. Šveitimui naudokite medinę arba kietos gumos kaladėlę, nes šveičiant vien tik ranka paviršius bus nelygus. Nušveitę pirmąjį glaisto sluoksnį turėsite tepti glaistą dar kartą ir kartoti tepimo, džiovinimo ir šveitimo procesą tol, kol paviršius bus lygus.
Tvarkant arkas, pavyzdžiui, buvo išpjautas gabaliukas metalo, nes nusveitus bitumine danga kilo įtarimas dėl užsislepusių rūdžių. Pjovus lauk gerą gabalą vidinės arkos dalies ir kiek prireikė išorinės, buvo rastas „siaubiakas“. Pirmiausia buvo tvarkoma giliau esanti skylė, cinkuojant ir tepant rūdžių surišėju po valymo. Mažesnė skylė buvo užklijuota Hi-Gear gaminiu: titanas+plienas, kad sukietinti toj vietoj metalą. Ant viršaus bus dedamas stiklo pluoštas ir lyginama viskas.
Gruntavimas ir Dažymas
Baigus glaistymo darbus laikas purkšti gruntą. Nuvalykite paviršių vaitspiritu ir užpurkškite gruntą ant nušveistų paviršių. Purkškite tolygiais rankų judesiais ir nekeiskite atstumo tarp balionėlio ir kėbulo paviršiaus. Gruntui sudžiūvus galite jį šveisti naudojant P400 šveitimo popierių su kaladėle. Gruntą galima šveisti su vandeniu, nes priešingu atveju tai padaryti bus labai sunku. Šveičiant pastebėsite, kuriose vietose glaistas pasimato pirmiau, kur jo galimai trūksta ir vientisa grunto spalva leis lengviau pastebėti „bangas“ bei duobes.
Prieš dažymą visas paviršius turėtų būti padengtas gruntu, t.y., neturi matytis glaisto, nes prie grunto itin gerai kimba dažai ir nepersišvies glaisto spalva. Pirmiausiai apsiklijuokite aplinkines, nedažomas detales, apdenkite ratus. Prieš dažymą dar kartą nuvalykite paviršių vaitspiritu ir leiskite jam nudžiūti. Jeigu dažote lauke, tai venkite tiesioginių saulės spindulių, o temperatūra turėtų būti +15-22°C. Paprastesniam dažymui naudokite akrilinius dažus, nes jie jau sumaišyti su laku, todėl jums nereikės papildomai lakuoti paviršiaus. Dažykite tolygiais rankos mostais, venkite atstumo pokyčių ir nedažykite per lėtai, kad išvengtumėte dažų nubėgimo. Po dažymo keletą valandų saugokite paviršių nuo dulkių ir vabzdžių. Dažai išdžiūna apytiksliai per parą, bet plauti nudažytą detalę galima tik po savaitės.
Dabar jau žinote, kaip panaikinti rūdis nuo automobilio. Darbo yra nemažai, bet jis nėra labai sudėtingas, ypatingai jeigu nesiekiate idealaus rezultato. Bet kokiu atveju, laiku atliktas kėbulo remontas, garantuoja, kad kėbulo korozija neprasidės.
tags: #mazda #mx3 #rudys #po #kapotu