Degalų kainoms pasiekus sunkiai įkandamas aukštumas, o elektromobilis arba hibridas ne visada yra tinkamas variantas, daugelis vairuotojų vis dažniau susimąsto apie alternatyvą - suskystintąsias naftos dujas, arba LPG. Nors LPG įranga vis dar nėra plačiai naudojama, ji sparčiai populiarėja dėl akivaizdaus degalų kainų skirtumo. Šiuolaikinės dujų sistemos yra pakankamai patobulėjusios, tad senamadiški gandai apie dujų keliamą žalą automobilio varikliui yra neteisingi. Tokios pažangios sistemos yra suderinamos su daugybe šiuolaikinių automobilių, įskaitant ir modelius kaip Mazda CX-3, suteikdamos galimybę taupyti ir prisidėti prie aplinkosaugos.
Kodėl dujų įranga populiarėja?
Dujų įranga yra visų pirma ekologiškas, mažiau gamtą teršiantis kuras. Dujos neturi sunkiųjų metalų, todėl kur kas mažiau teršia gamtą. Dujų degalinių yra pakankamai daug tiek mūsų šalyje, tiek užsienyje, todėl kelionės automobiliu po Europą važiuojant dujomis jau seniai nekelia jokių problemų. Be to, visose šalyse dujų kaina yra maždaug du kartus mažesnė nei benzino, todėl tai yra ekonomiškai patrauklus pasirinkimas.
Dujų įrangos kartos: nuo praeities iki dabarties
Renkantis dujų įrangą, svarbu suprasti skirtingas jos kartas ir jų ypatybes. Mes visuomet rekomenduojame montuotis ketvirtos kartos, tiesioginio įpurškimo dujų įrangą, tačiau verta žinoti ir apie ankstesnes sistemas.
Pirmos kartos dujų įranga
Pirma karta tinkamiausia paprastiems ir, kaip taisyklė, senesniems automobiliams, ypač toms, kurios komplektuojamos su karbiuratoriniais varikliais, valdomais vakuumo pagalba, neturint ir nereguliuojant kuro mišinio jokiais kuro riebumo davikliais, tokiais kaip lambda zondai. Pirma karta tinkamiausia yra mono įpurškimo sistemoms. Šioje sistemoje dujos į variklį paduodamos maišytuvo dėka, kuris montuojasi prieš ar po oro srauto matuoklės. Tam reikalingi papildomi montavimo darbai, nes padidėjęs atstumas paprastai išlenkia kolektorių arba oro paėmimo žarną, ir netvarkingai sumontuota ji laikui bėgant trūksta.
Pirmos kartos dujų įrangą patartina reguliuoti dažnai. Paprastai tam montuojami lambda simuliatoriai, kurie diodų (lempučių) pagalba nurodo mišinio riebumą, kurį galima susireguliuoti ir pačiam. Tikslingiausia tai būtų daryti kas kartą keičiantis orams, sezonams ar pakeitus oro filtrą. Pagrindiniai trūkumai yra tai, kad ši įranga yra ypač reikli tvarkingai elektros / aukštos įtampos sistemai: privalo dažnai būti keičiamos žvakės, sumontavus įrangą, pakeisti nauji aukštos įtampos laidai ir paskirstymo dangtelis. Kitu atveju rizikuojate turėti atbulinį smūgį arba taip liaudyje vadinamą „dujų šūvį“, kuris gali būti net labai brangus, pradedant nušokusiomis štangomis, sulankstyta oro srauto matuokle, susprogusia oro filtro dėže ar net įsiurbimo kolektoriumi.
Antros kartos dujų įranga
Antra dujų karta yra iš esmės patobulinta pirmosios kartos dujų sistema. Antros kartos dujų įranga galima tik tuose automobiliuose, kuriuose yra lambda zondas, nes šioji karta vietoje rankomis reguliuojamo varžto - registro, dujų padavimo žarnoje turi varikliuką, kuris prisitaiko ir dujas reguliuoja priklausomai nuo droselio sklendės padėties (akseleratoriaus paspaudimo) ir mišinio riebumo. Tokia dujų įranga dirba visuomet teisingesniu mišiniu, todėl mažiau sausina dujų degimo kamerą bei vožtuvus, mažiau kenkia katalizatoriui ir išmetimo sistemai, kartu labiau saugo gamtą ir tausoja variklį. Nepaisant privalumų, mišinys dujų į variklį paduodamas tokiu pačiu principu kaip ir pirmoje kartoje, todėl išlieka atbulinių smūgių, dujų šūvių grėsmė.
Trečios kartos dujų įranga
Trečia dujų karta nuo pirmos ir antros skiriasi tuo, kad dujos yra paduodamos tiesiai į kolektorių prieš įsiurbimo vožtuvus. Toks dujų padavimas leido praleisti tą etapą, kai dujos iš maišytuvo maišosi kartu su oru ir oro paėmimo žarna bei kolektoriumi keliauja į variklį, todėl tikimybė atbuliniam smūgiui ar kitaip vadinamam dujų šūviui išnyko. Šis dujų padavimas ne tik yra saugesnis, bet ir sumažina oro paėmimo kiekį (arba jo visai nelieka), todėl variklio galia dujomis beveik nemažėja arba mažėja iki nejuntamo lygmens.
Ketvirtos kartos (tiesioginio įpurškimo) dujų įranga
Ketvirtoji dujų karta yra šiuo metu populiariausia ir dažniausiai montuojama. Ji tokia populiari, nes turi labai daug privalumų ir yra pakankamai universali, tinka daugeliui automobilių su skirtingais varikliais, galingumais ir komplektacijomis. Ši įranga yra universali tuo, kad dujų įrangos kūrėjai sukūrė kompiuterį, kuris, prisijungdamas prie konkretaus variklio, nuskaito reikšmes taip, kaip benzino kompiuteris valdo benzino purkštukus, ir prie jų adaptuoja dujinius purkštukus. Šios įrangos komponentai skiriasi tuo, kad statomi dujų purkštukai kiekvienam cilindrui, montuojamas dujų kompiuteris, pajungiami MAP sensoriai. Ši įranga reikalauja mažiau priežiūros, yra modernesnė, lengviau prisitaiko prie automobilio variklio darbo, puikiai atitinka važiavimo dinamiką ir adaptuojasi prie automobilio kompiuterio.
Ketvirtos kartos sistema automatiškai persijungia iš benzino į dujas pašilus varikliui, persijungimas yra nejuntamas ir nesukelia jokių trūkčiojimų bei nereikalauja pergazavimų. Dujoms pasibaigus, kompiuteris automatiškai apie tai įspėja ir perjungia benziną. Kiekvienam dujų purkštukui dirbant lygiagrečiai benzino purkštukui, išsaugomas variklio dinamiškumas, mišinio riebumas atitinka benzino mišinio riebumą ir saugo tiek katalizatorių, tiek jūsų automobilio variklį. Ši karta taip pat rodo dujų lygį, automatiškai perjungia dujas pašilus varikliui, automatiškai įjungia benziną, kai dujos baigiasi, praneša apie dujų likutį, todėl puikiai tinka tiems, kurie apie mašinas žino tik tiek, kiek būtina norint automobilį vairuoti, nes jos nereikia nei perreguliuoti pasikeitus sezonams ar pakeitus oro filtrą.
Automobilinės dujų sistemos komponentai ir jų paskirtis
Kiekvieną šiuolaikinę dujų sistemą sudaro daugybė įvairių komponentų, kurių kiekvienas turi skirtingą paskirtį. Glaustai apžvelkime juos:
-
Reduktorius-garintuvas: Pagrindinė funkcija - sumažinti slėgį ir paversti garais dujas, paimamas iš bako, taip užtikrinant nuolatinį dujų tiekimą į variklį tinkamu srautu įvairiose situacijose. Dujos skystu pavidalu bake yra laikomos su 5-10 bar slėgiu. Redukcijos procesas vyksta dviem etapais: pirmojo metu slėgis sumažinamas iki 0,8-1,2 bar, o antrajame reduktorius, veikdamas kartu su žemo slėgio reguliatoriumi, užtikrina varikliui reikiamo dujų kiekio paėmimą. Toks procesas leidžia palaikyti nuolatinį ir sklandų dujų tiekimą į variklį, kartu optimizuojant jo veikimą.
-
Solenoidinis dujų uždarymo vožtuvas: Tarp bako ir reduktoriaus montuojamas solenoidinis dujų uždarymo vožtuvas automobiliui veikiant benzinu sustabdo dujų srautą į reduktorių. Be to, ši detalė taip pat atlieka svarbų vaidmenį kaip filtras, veiksmingai sulaikydamas dujose esančius nešvarumus nuo patekimo į tolesnę sistemą.
-
Degalų selektoriaus jungiklis: Degalų selektorius leidžia vairuotojui pasirinkti, kuriuos degalus naudoti - LPG ar benziną. Yra galybė įvairiausių šio įrenginio pasirinkimo variantų, kai kurie gali rodyti dujų bake likutį. Degalų rūšis gali būti keičiama automatiškai (ypač jeigu automobilyje yra tiesioginio įpurškimo degalų tiekimo sistema) arba paspaudus mygtuką.
-
Elektroninis valdymo blokas (ECU): Šis įrenginys LPG sistemoje atlieka vieną pagrindinių funkcijų - jis fiksuoja deguonies ir akceleratoriaus pedalo padėties jutiklių siunčiamus signalus. Su žingsninio variklio pagalba elektroninis valdymo blokas veiksmingai reguliuoja į variklį patenkančių dujų kiekį, užtikrindamas optimalias veikimo sąlygas. Taip pat jis automatiškai parenka tinkamus degalų ir oro mišinio parametrus, nuolat atlikdamas būtinus pakeitimus pagal esamas aplinkybes.
-
Emuliatorius: Šis elektroninis prietaisas atsakingas už įtampos tiekimo į purkštukus nutraukimą. Taip staiga sustabdomas benzino tiekimas pasirinkus LPG kaip degalų šaltinį. Reguliuodamas degalų tiekimą, emuliatorius užtikrina sklandų degalų rūšies pakeitimą, kartu optimizuodamas LPG sistemos veikimą.
-
Dujų bakas: LPG bakas yra suskystintų dujų talpykla. Bakai gaminami įvairaus dydžio ir formų, todėl gali būti pritaikyti bet kokiems poreikiams. Tarp galybės skirtingų pasirinkimų, populiariausias ir praktiškiausias yra apvalios formos LPG bakas, kuris gali būti montuojamas atsarginio rato vietoje, taip išvengiant bagažinės skyriaus užgriozdinimo.
Dujų įrangos montavimas ir svarbūs aspektai
Dujų montavimas yra kruopšti ir laiko reikalaujanti procedūra. Tokio skuboto darbo rezultatai džiuginantys tikrai nebūna.
Montavimo proceso trukmė ir sudėtingumas
Dujų montavimo procesas trunka nuo 8 iki 12 valandų, o kartais ir ilgiau, priklausomai nuo priėjimo ir vietos variklio skyriuje, nuo elektroninių schemų sudėtingumo. Vienas iš gerų pavyzdžių būtų Mazda 6 automobilis su 3.0 V6 varikliu, kurio variklio skyriuje tikrai atrodo nėra net kur rankos įkišti. Derėtų pastebėti, kad vieniems automobilių modeliams tiesioginio įpurškimo dujų įranga susimontuoja taip, kad praktiškai jos net nesimato, nes dujos slepiasi po variklio gaubtais, dujų reduktoriai po akumuliatoriais ar oro filtro dėžėmis, todėl iš pažiūros net sunku pasakyti, ar variklis su dujomis, ar ne. Kartais būna taip, kad variklio skyrius yra labai pilnas ir sugrūstas. Tokiuose automobiliuose dujų montavimas visuomet yra sudėtingesnis ir ilgiau trunkantis, kai kurie meistrai net rekomenduoja perkelti akumuliatorių į bagažinę ir panašiai, tam kad padarytų vietos variklio skyriuje.
Naudota įranga ir balionų galiojimas
Daugelis susigundo naudota dujų įranga, tačiau verta prisiminti, kad taupus moka du kartus. Jei nuspręsite pigiau ieškoti dujų įrangos, dėvėtus galima pirkti tik keletą mazgų, o esminius keisti ir dėti tik naujus. Seną ir naudotą galima montuoti tik dujų balioną ir vožtuvą, jei jis nėra labai senas ir baliono patikros laikas dar nepasibaigęs. Kiekvienas dujų balionas, tiek cilindrinis, tiek toroidinis (vietoje atsarginio rato), turi galiojimą arba pagaminimo datas. Paprastai balionas galioja 10 metų po jo pagaminimo datos, ir ant baliono būna iškalta data arba pagaminimo, arba galiojimo iki kokių metų balionas galioja. Taip perkant gerokai pigiau balioną, kuris vis dar yra galiojantis, galima sutaupyti iki maždaug poros šimtų eurų. Tačiau perkant balioną tiesioginiam įpurškimui, dažnai reikia keisti vožtuvą, esantį balione, todėl prieš perkant bet kokią įrangą, pasitarkite dėl jos su meistrais, pas kuriuos tą įrangą montuosite.
Dujų pildymo angos pasirinkimas
Montuojant dujų įrangą ar tiesiog apie ją mąstant, reikėtų pagalvoti ir apie pageidavimus dujų įrangos pildymo angai. Tie, kas vis dar galvoja apie dujų pildymo vietas, kurios slepiasi bagažinėje, turime nuvilti, nes tokie dujų pildymo metodai nėra leistini ir nėra saugūs. Kai kuriems automobiliams dujų pildymą galima sumontuoti prie benzino pylimo angos - taip jo nesimato ir nėra gadinami bamperiai.
Dujų vamzdelių tvirtinimas
Montuojant dujų įrangą ne mažiau svarbus darbas yra teisingai ir korektiškai pasirinkti dujų vamzdelio montavimo vietą. Ją renkantis, reikia atsižvelgti į visas judančias dalis - vamzdelis negali liesti jokių judančių dalių, tokių kaip pusašiai ar stabilizatoriai. Dujų vamzdelį tvirtinant reikia pasirinkti saugias tam vietas. Paprastai idealiausiai yra vamzdelius tvirtinti kartu su benzininiais ar stabdžių vamzdeliais, nes jie jau turi tvirtinimus prie kėbulo, yra saugiu atstumu nuo išmetimo sistemos ar duslintuvų bakelių, ir nereikia daryti papildomų intervencijų į automobilio kėbulą. Tvirtinant vamzdelius gerai turėti ne tik plastmasinių užtraukėjų, bet ir specialių kabių, skirtų vamzdelių tvirtinimui. Vietas, kur yra gręžiama ar kitaip pažeidžiamas kėbulas, patartina izoliuoti ir konservuoti nuo korozijos, ar tai būtų paprasti purškiami dažai, ar tepalas, ar gruntas - iš esmės ne tiek svarbu.
Valdymo mygtuko vieta
Dujų įrangos valdymo mygtuką rekomenduojame tvirtinti taip, kad jis matytųsi sėdint ir vairuojant automobilį, bet taip, kad netrukdytų kitiems komponentams bei kad nebūtų liečiamas kelėnu ir netrukdytų įsėsti ir išlipti iš automobilio. Dujų mygtuku ne tik valdomas kuro rūšies pasirinkimas ir perjungimas iš dujų į benziną, bet taip pat matomas dujų lygis dujų balione. Paprastai dujų lygis yra žymimas diodais: visi diodai degantys informuoja apie pilną dujų balioną, o važiuojant ilgainiui dujų lemputės gesta, esant minimaliam dujų likučiui dega raudona mygtuko lemputė. Su raudona mygtuko lempute nuvažiuojama nuo 30 iki 70 km, priklausomai nuo įrangos, automobilio variklio galios bei dujų įrangos kalibracijos.
LPG įrangos privalumai
Automobilio su LPG įranga eksploatavimas turi savų privalumų ir trūkumų. Pirmiausia apžvelkime, kuo pranašesni dujomis varomi automobiliai.
Žymiai mažesnės išlaidos degalams
Vienas akivaizdžiausių LPG įrangos privalumų - galimybė gerokai sumažinti išlaidas degalams. Užpildyti suskystintų dujų baką yra reikšmingai pigiau nei dyzelino ar benzino. Tiesa, dažniausiai dujų sąnaudos būna 10-30 % didesnės nei įprastų degalų rūšių. Visgi net ir didesnės sąnaudos netrukdo sutaupyti nuo 20 iki 30 % įprastų išlaidų, priklausomai nuo dujų, benzino ir dyzelino kainų bei konkretaus automobilio.
Mažesnės emisijos ir teigiama įtaka gamtai
Šių dujų pritaikymas kaip transporto priemonių degalų rūšis yra puiki alternatyva siekiant sumažinti transporto sektoriaus daromą žalą aplinkai. Realiomis sąlygomis atlikti bandymai, kuriuose dalyvavo 44 tonas sveriantys sunkvežimiai, parodė žymų azoto oksidų (NOx) kiekio sumažėjimą kaip degalus naudojant dujas (NOx kiekis sumenko 40-60 %), o anglies dioksido (CO2) emisijos sumažėjo 20 %, palyginti su dyzelinu varomais tokiais pačiais sunkvežimiais. Tolesnių su aplinkosauga susijusių privalumų potencialas gali dar labiau išaugti su iš organinių atliekų išgaunamo biometano pagalba. Biometano naudojimas gali padėti sumažinti emisijas net 80 % (ir šis skaičius gali išaugti dar daugiau - iki 95 % - naudojant agrokultūrines atliekas).
Vairavimo patirtis su LPG
Transporto priemonių, naudojančių dujas vietoje benzino arba dyzelino, dizainas gali iš esmės skirtis, tačiau jos veikia lygiai taip pat kaip ir bet kuris kitas automobilis. Pagrindinis skirtumas - norint, kad automobilis būtų varomas dujomis, būtina sumontuoti papildomą degalų sistemą. Atlikus šį veiksmą, nereikia jokio papildomo pasiruošimo ar mokymosi, kaip vairuoti automobilį su LPG sistema.
Iššūkiai ir apribojimai naudojant LPG
Nors dujomis varomi automobiliai yra vertinga alternatyva dyzelinėms ir benzininėms transporto priemonėms, jie taip pat turi ir svarių trūkumų.
Priklausomybė nuo iškastinio kuro ir aplinkosaugos aspektai
Nors naudojant dujas gerokai sumažėja emisijų, jos vis tiek klasifikuojamos kaip iškastinis kuras. Taigi, dujų kaip degalų gavybos ir naudojimo procesas vis tiek yra taršus ir prisideda prie globalinio atšilimo.
Galimi priežiūros keblumai ir gedimai
LPG įrangos gedimai dažnai būna glaustai susiję su įrangos komponentų būkle ir pačios sistemos kokybe. Dažniausiai susiduriama su šiomis problemomis:
- Netolygus variklio veikimas.
- Variklis gęsta dirbant tuščiąja eiga.
- Netikslūs ir realybės neatitinkantys dujų sąnaudų rodmenys.
- Trūkčiojimas.
- Galios trūkumas varikliui naudojant dujas.
Norint išsiaiškinti, kuri sistemos dalis veikia netinkamai, pagal pasireiškiančius požymius galima remtis šiomis gairėmis:
- Traukos ir galios trūkumas: Šis požymis gali signalizuoti apie netinkamą oro ir dujų mišinio santykį. Paprastai ši problema sprendžiama reguliuojant dujų sistemos parametrus. Jeigu automobilyje įdiegta pirmosios kartos dujų įranga, rekomenduojama reguliariai atlikti korekcijas, ypač keičiantis orams arba pakeitus oro filtrą.
- Netolygūs, pulsuojantys variklio sūkiai: Šią problemą gali kelti LPG sistemoje susidarę oro kamščiai, atsiradę pažeidus sistemos sandarumą. Išsprendus bėdą, elektroninė sistemos dalis turėtų atgauti tikslumą ir tinkamai reguliuoti sūkius, dėl ko pagerės akceleracija.
- Nepagrįstai didelės dujų sąnaudos: Stipriai išaugusias dujų sąnaudas dažniausiai lemia netinkamai veikiantis, senas dujų reduktorius. Laikui bėgant reduktoriaus membranos ir gumos dėvisi, todėl dujų tiekimo reguliavimas gali tapti netikslus.
Atsipirkimo laikas
Įrangos atsiperkamumas priklauso nuo keleto skirtingų faktorių. Visgi ADAC (didžiausios Europoje automobilių asociacijos) atliktas tyrimas atskleidė, kad suskystintų dujų įranga ir jos montavimo darbai skirtinguose automobiliuose atsiperka nuvažiavus tokį atstumą: BMW X3 - po 46 000 km, „Ford Focus“ - po 97 000 km, o „Mazda 3“ - nuvažiavus 87 000 km.
Pažangesnių dujų sistemų vystymasis
Nors įvairios pramonės šakos nenustoja plėtoti alternatyviais degalais varomų transporto priemonių kūrimo ir tobulinimo proceso, svarbu paminėti, kad LPG sistemos taip pat nestovi vietoje - įranga ir technologijos nuolat vystosi. Siekiama naudojant inovatyvias medžiagas, pvz., anglies pluoštą, kuo labiau sumažinti transporto priemonėse montuojamų dujų bakų svorį. Tikslas yra sumažinti degalų sąnaudas ir siekti geresnio svorio pasiskirstymo, kas savo ruožtu lemtų geresnę kontrolę ir bendrą automobilio efektyvumą.
Neseniai LPG tiekėjai Jungtinėje Karalystėje pristatė dujomis nuvažiuojamą atstumą prailginantį generatorių, skirtą elektrinėms transporto priemonėms. Šios unikalios LPG sistemos tikslas - naudojant dujas maitinti elektros generatorių, kuris krauna bateriją, atsakingą už elektrinių variklių energiją. Tokia įranga elektrinėms transporto priemonėms suteikia aibę privalumų:
- Ji gali padėti prailginti nuvažiuojamą atstumą automobiliui išsikrovus nuo 64 iki tikrai įspūdingų 402 km. Tai leidžia mažiau jaudintis dėl ribotos įkrovimo stotelių infrastruktūros, todėl vairuotojai gali drąsiai leistis į ilgesnes keliones.
- Taip pat yra galimybė pasirinkti norimą važiavimo režimą ir naudoti tik elektrinį variklį, pvz., įvažiavus į griežtai kontroliuojamas miesto dalis, kuriose eisme gali dalyvauti tik nulinėmis emisijomis pasižyminčios transporto priemonės.
tags: #mazda #cx #3 #ar #montuojasi #duju