Automatinės transmisijos užtikrina sklandų ir lengvą vairavimą, ypač miesto eismo sąlygomis. Dauguma vairuotojų žino, kad „P“ (parkavimo) pavara užrakina transmisiją, kad automobilis nesiristų. Tačiau daugelis pamiršta, kad transmisiją į „P“ padėtį reikia perjungti tik tada, kai automobilis visiškai sustoja.
Kita dažna klaida - pasikliauti vien „P“ pavara, kad automobilis stovėtų, ypač nuokalnėje. Nors tai gali veikti lygioje vietoje, nuokalnėje tai sukelia didelę apkrovą fiksavimo mechanizmui. Laikui bėgant tai gali sukelti jo nusidėvėjimą, deformaciją ar net visišką gedimą.
Jei automobilis buvo paliktas nuokalnėje be stovėjimo stabdžių, pavarų dėžė gali užsiblokuoti dėl įtampos. Kitą dieną bandant išjungti „P“ padėtį, svirtis gali strigti, trūkčioti arba, elektroninėse sistemose, tiesiog nereaguoti. Vienintelis saugus būdas atblokuoti užstrigusią stovėjimo mechanizmą yra rankiniu būdu sumažinti įtampą. Paprastai tai reikia padaryti šiek tiek pastūmėjus automobilį į kalną (padedant kitam asmeniui), kad būtų sumažinta pavarų dėžės apkrova. Kai kuriais atvejais tai gali būti fiziškai neįmanoma be pagalbos ar vilkimo paslaugos.
Parkavimo klaidos su automatinėmis transmisijomis yra dažnesnės, nei manote. Laimei, jas lengva išvengti, jei laikotės tinkamų įpročių.
Automobilio statymas įkalnėje: kodėl tai svarbu?
Automobilio statymas įkalnėje - įprasta situacija Lietuvos miestų senamiesčiuose ar kalvotose vietovėse. Tačiau netinkamas parkavimas gali nepastebimai žaloti jūsų stabdžių sistemą. Kai automobilis paliekamas įkalnėje ir laikomas tik stovėjimo stabdžiu (rankiniu ar elektroniniu), visas transporto priemonės svoris tenka stabdžių trinties paviršiams. Stabdžių specialistai pabrėžia, kad stovėjimo stabdys sukurtas laikinam automobilio fiksavimui, o ne nuolatiniam svorio laikymui.
Žiemą, kai danga slidi, tinkamas automobilio statymas tampa dar svarbesnis.
Rekomendacijos automobilio parkavimui įkalnėje
Tinkamas pavarų ir stabdžių naudojimas
Mechanikai rekomenduoja visada derinti stovėjimo stabdį su pavarų perjungimo svirtimi ir tinkama ratų padėtimi.
Rankinis stabdys: Nepamirškite profilaktiškai naudoti rankinio stabdžio. Palikus automobilį, tarkime, nakčiai, ant lygios kelio dangos - užtenka „P“ padėties. Sustojus trumpam, galima naudoti rankinį stabdį. Tuo tarpu, jei stovėjimo sąlygos ekstremalesnės, tarkime, įkalnė ar nuokalnė - naudojamas rankinis stabdis, ypač - žiemą. Stovint nuokalnėje ar įkalnėje galima naudoti ir abi priemones kartu: režimą „P“ bei rankinį stabdį.
Automatinė transmisija ir „P“ pavara: Automatinėje pavarų dėžėje „P“ padėtis nėra atskiras stabdis. Už automobilio „užrakinimą“ dažniausiai atsakinga nedidelė metalinė detalė - fiksavimo kaištis. Perjungus į „P“, jis įsiremia į krumpliaratį ant pavarų dėžės išėjimo veleno ir mechaniškai neleidžia velenui suktis. Nors gedimai nėra itin dažni, fiksavimo kaištis gali lūžti arba būti pažeistas. Tokiu atveju automobilis gali pradėti riedėti, o remontas dažniausiai būna brangus, nes tenka ardyti pavarų dėžę ir keisti sulūžusią detalę.
Kad pavarų dėžės fiksavimo kaištis netaptų pagrindine atrama, stovėjimo stabdį verta įjungti dar prieš atleidžiant įprastą stabdžio pedalą.
Elektroniniai stovėjimo stabdžiai (EPB): Modernūs automobiliai vis dažniau turi elektroninius stovėjimo stabdžius (EPB), kurie automatiškai įsijungia sustojus. Tačiau, norint užtikrinti maksimalų saugumą statant automobilį įkalnėje, vis tiek rekomenduojama papildomai naudoti automobilio nustatymus ar rankinį stabdį.
Ratų pasukimo technika
Pasukite ratus:
- Žemyn nuo kalno (nuokalnėje): Pasukite ratus į bortą (link kelkraščio). Jei automobilis pradėtų riedėti, jis atsitrenktų į kelkraštį ir sustotų.
- Aukštyn į kalną (įkalnėje): Pasukite ratus nuo borto (link kelio vidurio). Jei automobilis pradėtų riedėti atgal, jis riedėtų nuo kelio (ne į jį), o ratai atremtų į kelkraštį.
Pavyzdžiai pagal stovėjimo pusę:
- Stovėjimas dešinėje kelkraščio pusėje (įkalnėje): Pasukite ratus į kairę, kad, jei automobilis pradėtų riedėti atgal, jis atsitrenktų į kelkraštį.
- Stovėjimas dešinėje kelkraščio pusėje (nuokalnėje): Pasukite ratus į dešinę, kad, jei automobilis pradėtų riedėti, jis riedėtų nuo kelio.
- Stovėjimas kairėje kelkraščio pusėje (vienpusis eismas, įkalnėje): Pasukite ratus į dešinę, kad, jei automobilis pradėtų riedėti atgal, jis atsitrenktų į kelkraštį.
- Stovėjimas kairėje kelkraščio pusėje (vienpusis eismas, nuokalnėje): Pasukite ratus į kairę, kad, jei automobilis pradėtų riedėti, jis riedėtų nuo kelio.
Papildomos sistemos ir jų naudojimas
Važiavimo įkalnėn pagalbinė sistema (HSA)
Automobiliui sustojus įkalnėje, važiavimo įkalnėn pagalbinė sistema (angl. Hill Start Assist, HSA) automatiškai laiko stabdžius įjungtus kelias sekundes, kad automobilis neriedėtų atgal nuokalnėn, kol vairuotojas atleidžia stabdžių pedalą ir paspaudžia akceleratoriaus pedalą. Tačiau, norint, kad automobilis nepradėtų riedėti atgal nuokalnėn, niekada nepasikliaukite vien važiavimo įkalnėn pagalbine sistema (HSA). Visuomet vairuokite atsargiai ir sutelkę dėmesį.
Apsaugos nuo riedėjimo atgal nuokalnėn sistema gali neveikti esant anaiptol ne visoms apkrovoms arba kelio dangos sąlygoms. Visada būkite pasirengę nuspausti stabdžių pedalą, kad automobilis nepradėtų riedėti atbulai.
X-MODE (Subaru)
Kai kuriuose automobiliuose, pavyzdžiui, „Subaru“ su „X-MODE“ sistema, yra specialios technologijos, palengvinančios važiavimą sudėtingomis sąlygomis. Ši sistema valdo ratų paskirstymo jėgą per ABS, pristabdo ratą ir perduoda sukimo momentą kitam ratui, turinčiam geresnį sukibimą. Tai užtikrina automobilio stabilumą ir saugumą net ir slidžiame ar nuožulniame kelyje.
Naudojant šią sistemą, net ir sustojus slidžiame kalne ir atleidus stabdžius, automobilis išlieka stabilus, o sistemos leidžia jam lėtai ir saugiai riedėti žemyn arba užvažiuoti į įkalnę, perskirstant jėgą tarp ratų.
Automatinės transmisijos priežiūra
Šildymas: Automatinės transmisijos detalės yra jautrios temperatūros pokyčiams. Nors žiemą šildyti variklio stovint vietoje nebūtina, automatinė pavarų dėžė greičiau įšyla ne stovėdama, o važiuojant.
Įklimpus sniege: Įklimpus sniege, slystant ar buksuojant nerekomenduojama automobilio spurtuoti. Automatinėse transmisijose yra „pažeminti“ laipsniai, tad negalima leisti buksuoti įprastame režime, reikia įjungti rankinį valdymą.
Traukos valdymo sistema: Traukos valdymo sistema neleis praslysti varantiems ratams ir palengvins išvažiavimą. Jokiu būdu neišjunkite traukos valdymo sistemos, priešingu atveju, praslysdamas pradės smarkiai suktis vienas varantysis ratas ir kils didelis pavojus sugadinti pavarų dėžę.
Tepalų tikrinimas: Periodiškai tikrinkite tepalų kiekį bei kokybę. Transmisijos skysčio lygis yra svarbus parametras, tepalų turi būti pakankamai. Labai svarbu prieš tikrinant užvesti variklį ir sušildyti automobilį, pajunginėti pavaras, kad tepalas pasiskirstytų.
Kiti svarbūs manevrai
Važiavimas atbuline eiga
Atbuline eiga važiuojama lėtai. Nežymiais vairo judesiais išlaikomas vienodas atstumas į abi puses. Prieš pradėdamas manevrą, vairuotojas turi įsitikinti, kad manevruodamas netrukdys ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Atliekant šį manevrą reikia įdėmiai stebėti automobilio aplinką. Tam naudojami veidrodėliai ir dairomasi per abu pečius. Būtina praleisti kitus eismo dalyvius.
Kelyje mes nesitikime, kad automobilis važiuos atbulas, nes tai yra netipiška judėjimo kryptis. Todėl svarbu judriame sraute nejudėti atbuline eiga, nes kiti vairuotojai, net ir degant galinių žibintų šviesoms, gali nesuvokti, kad mūsų automobilis juda, ir tinkamai neįvertins atstumo. Nusprendus važiuoti atbuline pavara, reikia ne tik nuolatos dairytis, bet ir stengtis iš kitų vairuotojų elgesio suvokti, ar jie teisingai įvertino mūsų atliekamą manevrą.
Siekiant išvengti nesusipratimų, prieš pradedant važiuoti atbulinės eigos pavara, vairas turi būti ištiesintas - taip manevrą pradėsite neutralioje pozicijoje ir nereikės staigiai reaguoti bei taisyti esamos padėties. Jau pradėjus važiuoti, vairuotojas gali pasisukti per liemenį ir vairą laikyti kaire ranka, o dešine kur nors atsiremti.
Važiuojant atbuline eiga reikia pasirinkti tinkamą greitį - jis turi būti nedidelis. Taip pat būtina efektyviai žvalgytis ir gebėti išlaikyti automobilį norimoje trajektorijoje. Svarbu žinoti, kad važiuojant atbuline eiga automobilis žymiai jautriau reaguoja net ir į menkus vairo pasukimus, todėl venkite staigių judesių vairu - sukite jį švelniai, atsižvelgdami į pageidaujamą važiavimo trajektoriją.
Parkavimas
Atliekant parkavimo manevrą, reikia įdėmiai stebėti automobilio aplinką. Jei kada nors grįžęs prie pastatyto automobilio įjungtumėte automatinės pavarų dėžės svirtį iš „P“ padėties ir išgirstumėte garsų dunkstelėjimą, o automobilis staigiai trūktelėjo - tai dažnas ženklas, kad stovėjimas ant įkalnės ar nuokalnės apkrovė pavarų dėžės fiksavimo mechanizmą.
Automobiliuose su tradicine pavarų svirtimi kartais jaučiamas ir papildomas pasipriešinimas bandant perjungti iš „P“.
Parkavimas kalvoje – kaip parkuotis įkalnėje ir nuokalnėje
tags: #masinos #parkavimas #ikalneje