Žemuosiuose Šančiuose, Rusų gatvėje, įvyko cheminė avarija, kurios metu iš mikroautobuso, vežusio apie toną azoto rūgšties, išsiliejo nuodingas skystis. Nors aukų išvengta, į aplinką pateko apie 700 litrų pavojingos medžiagos, o gelbėjimo tarnybos dirbo siekdamos neutralizuoti rūgštį ir minimizuoti žalą.
Antradienio vakarą – avarija netoli Užubalių kaimo: automobilis susidūrė su briedžiu
Cheminės avarijos aplinkybės
Vakar popiet Žemuosiuose Šančiuose, netoli kapinių, mikroautobuso vairuotojas pastebėjo, kad plastmasinė talpykla, kuria buvo vežama apie toną azoto rūgšties, praleidžia nuodingą skystį. Vairuotojas, iššokęs iš kabinos, nedelsdamas nubėgo į netoliese esančią Priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą pranešti apie incidentą.
Gelbėjimo operacija ir neutralizavimas
Komanda kaipmat iškvietė chemijos gelbėjimo automobilį, ir jau per pusvalandį išsiliejusios medžiagos buvo neutralizuotos. UAB „Margūnas“, Šančiuose įsikūrusi įmonė, kuri pardavė azoto rūgštį, į įvykio vietą atgabeno kelias tonas sodos, skirtos rūgščiai neutralizuoti. Be to, padedami gelbėtojų, bendrovės darbuotojai perpylė nespėjusį iš talpyklos išbėgti skystį į savo atvežtą konteinerį ir nuvežė jį į įmonės teritoriją laikinai pasaugoti.
Į aplinką iš viso išsiliejo apie 700 litrų rūgšties. Liudytojai pasakojo, kad medžiagai patekus ant asfalto ėmė kilti aitrūs gelsvi dūmai. Gatve dviračiais važinėję vaikai teigė, kad „baisiai dvokė ir truputį graužė akis“. Gelbėtojai patvirtino, kad aukų išvengta, nors avarija įvyko visai netoli gyvenamųjų namų. Nelaimės liudytojams pareigūnai patarė kuo greičiau nusiprausti ir išgerti pieno. Kadangi aukų nėra, baudžiamoji byla nebus keliama.
Nelaimės priežastys ir tyrimas
Automobilį vairavęs Algis jaudindamasis sakė nesitikėjęs tokios nelaimės. Jis paaiškino, kad rūgštį vežė ūkininkui į Kėdainius, kuris ją naudoja kaip trąšą agurkams šiltnamyje, praskiestą vandeniu. Vairuotojas tvirtino nepastebėjęs, kai skystis ėmė tekėti iš automobilio galo.
Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovas Aurelijus Lukauskas patikslino, kad išsiliejusią rūgštį pirmiausia pamatė moteris su vaikais ir uždususi atbėgo pranešti ugniagesiams. Rūgštis gatve šnypšdama tekėjo, tačiau ją sutramdyti pavyko per pusvalandį. Savivaldybės administracijos Civilinės saugos tarnybos pareigūnai pažadėjo atvežti talpyklas, į kurias bus sukrauta neutralizuota medžiaga.
Žala aplinkai ir atsakingumo klausimai
Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamento direktorius Antanas Petrauskas teigė, kad azoto rūgštis lietaus kanalizacijos vamzdžiais nutekėjo į už poros šimtų metrų esantį Nemuną. Aplinkosaugininkas pabrėžė, kad „žala gamtai tikslinama“, ir ją atlyginti turės ūkininkas, kuris neapžiūrėjo talpyklos ir pirko cheminę medžiagą. Savivaldybės administracijos Civilinės saugos tarnybos vedėjas Jonas Griškevičius pridūrė, kad vamzdžio, vedančio į Nemuną, anga buvo tokia plati, jog gelbėtojai nesugebėjo jos užkimšti.
Tyrimą dėl nelaimės priežasčių vykdo policija ir aplinkosaugininkai. Sumaištį sukėlė ir dingęs vairuotojo leidimas vežti chemines medžiagas. Nors „Kauno dienai“ įvykio vietoje dirbę gelbėtojai teigė, jog greičiausiai nelaimė atsitiko dėl nesandaraus talpyklos čiaupo, policija ir aplinkosaugininkai vakar vakare dar aiškinosi visas aplinkybes.
UAB „Margūnas“ pozicija
UAB „Margūnas“, įkurta 1998 m., yra lietuviško kapitalo įmonė, kurios pagrindinė veikla - didmeninė ir mažmeninė prekyba cheminėmis medžiagomis. Bendrovės atstovai tvirtino, kad parduodami rūgštį nieko įtartino nepastebėjo ir vasaros karštis jokios įtakos padaryti negalėjo. Bendrovės prekybos direktorius Gerardas Zienius teigė, kad talpyklos sandarumu turi pasirūpinti patys pirkėjai: „Už pirkėjų klaidas mes neatsakom“.
Tiek „Margūno“ atstovai, tiek vairuotojas atsisakė nurodyti asmenį, kuriam buvo parduota ar vežama azoto rūgštis, motyvuodami tai įmonės komercine paslaptimi.
Pavojaus zona ir eismo ribojimai
Pavojingos medžiagos juosta nusitiesė 65 metrus, siekdama 1-1,5 metro plotį. Rūgštis iš Rusų gatvės pasiekė A. Juozapavičiaus prospektą. Policija laikinai uždarė eismą, dėl ko iš darbo grįžtantys kauniečiai negalėjo pasiekti Panemunės tilto.
Azoto rūgšties pavojus ir saugumo trūkumas
Specialistų teigimu, talpykloje vežta azoto rūgštis yra bespalvis skystis, kuris, patekęs į aplinką, ima garuoti, sudarydamas nuodingas azoto dioksido dujas. Azoto rūgštis yra nedegi, tačiau jos veikiamos organinės medžiagos, pavyzdžiui, drabužiai, gali užsidegti savaime. Medžiagai susijungus su mineraliniais aliejais ar etilo spiritu, gali įvykti sprogimas. Patekusi ant žmogaus odos ar gleivinės, ši medžiaga sukelia sunkius odos ir ypač pavojingus akių nudegimus. Įkvėpus garų, atsiranda gerklės peršėjimas, sausas kosulys ir apsunkintas kvėpavimas.
Nepaisant akivaizdaus pavojaus, vairuotojas prasitarė, kad automobilyje neturėjo jokių priemonių, kurios padėtų apsisaugoti įvykus panašiai nelaimei. Gelbėtojams neutralizuojant rūgštį, vyriškis vaikštinėjo šalia be respiratoriaus ir dujokaukės, stebėjo kylančius aitrius dūmus ir traukė vieną cigaretę po kitos.
