Lengvųjų automobilių CO₂ emisijos mokestis: gidas ir lentelė

Automobilių rinka ir jos reguliavimas per pastaruosius kelerius metus patyrė reikšmingų pokyčių, kurių pagrindinis tikslas - skatinti tvaresnį, ekologiškesnį ir aplinkai draugiškesnį judumą. Vienas iš svarbiausių pasikeitimų, tiesiogiai paliečiančių absoliučiai kiekvieną vairuotoją Lietuvoje, yra motorinių transporto priemonių registracijos mokestis, kuris visuomenėje kur kas dažniau vadinamas tiesiog taršos mokesčiu.

Kiekvienam asmeniui, planuojančiam įsigyti, parduoti, perregistruoti ar pirmą kartą šalyje registruoti naują ar naudotą automobilį, būtina iš anksto ir labai detaliai susipažinti su šio mokesčio taikymo tvarka. Nors iš pirmo žvilgsnio visa teisinė ir mokestinė sistema gali pasirodyti paini bei sudėtinga, supratus pagrindinius jos veikimo principus, galima ne tik išvengti netikėtų, kartais itin didelių finansinių išlaidų, bet ir priimti kur kas racionalesnius bei labiau pasvertus sprendimus renkantis transporto priemonę.

Automobilių taršos mokestis (oficialiai - motorinių transporto priemonių registracijos mokestis) - tai vienkartinis mokestis, taikomas registruojant lengvąjį automobilį (M1 ir N1 kategorijos) Lietuvoje. Šis mokestis galioja nuo 2020 m. liepos 1 d. Mokestis sumokamas registracijos metu, o ne kasmet. Nuo 2025 metų sausio 9-osios padidėjo vienkartinis automobilių taršos mokestis, o nuo 2026 m. sausio 9 d. mokesčio dydžiai buvo indeksuoti pagal Valstybės duomenų agentūros paskelbtą vartotojų kainų indeksą (VKI).

Kodėl įvestas taršos mokestis? Aplinkosauginis kontekstas

Automobilis užtikrina mūsų judėjimo poreikius. Vis dėlto, kiek už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą tenka teršalų mūsų plaučiams ir atmosferai, lemia konkretaus modelio pasirinkimas. Neekonomiški automobiliai sukuria perteklinę taršą, už kurią sumokame kaip visuomenė, gydydami oro teršalų sukeltas plaučių, kraujotakos, onkologines ligas, o netekę darbingumo, prarandame pajamas ir šalies ekonominę vertę.

Transporto sektorius Lietuvoje sudaro reikšmingą dalį visų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, todėl šio mokesčio logika - „teršėjas moka“. Pagal Aplinkos apsaugos agentūros duomenis, didžiausias teršėjas Lietuvoje, kitaip nei daugumoje kitų Europos valstybių, yra būtent transporto sektorius: jis sukuria 31 proc. taršos šiltnamio dujomis - tai yra beveik dvigubai daugiau nei pramonė (16,7 proc.). Daugiau kaip pusę transporto taršos sukuria lengvieji keleiviniai automobiliai - tai yra 54 proc. Be to, tik transporto sektoriuje tarša nuo 2005 m. augo ypač stipriai - 50 proc.

Kovodama su klimato krize, Lietuva yra nusibrėžusi nacionalinius tikslus ir įsipareigojusi Europos Sąjungai iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas sumažinti bent 30 proc. lyginant su 1990 m. lygiu. Valstybės tikslas iki 2030 m. - neviršyti 120 mln. tonų CO₂ ekvivalento kvotos vienetų. Nuo 2021 m. Lietuva, kaip Europos Sąjungos narė, yra įsipareigojusi mažinti poveikį klimato kaitai. Iki 2030 m. transporto srityje suvartojamų degalų kiekį turime sumažinti 42 proc. lyginant su dabartiniu.

Nuo 2021 metų kiekvienas Lietuvoje sudegintas litras degalų įskaičiuojamas į kasmet mažėjančias nacionalines kvotas, kurias viršijus Lietuvai gresia apie 0,5 mlrd. EUR sankcijos. Viršytas kvotas turės padengti visi mokesčių mokėtojai iš valstybės biudžeto. Šis trūkumas gali sudaryti net 8,9 mln. t CO₂ ekvivalento kvotos vienetų, o preliminariai skaičiuojant, šiam kiekiui padengti per ateinančius 8 metus tiesiai iš valstybės biudžeto reikėtų skirti 444,25 mln. eurų - tai yra 2,5 proc. BVP.

Automobilio mokestis yra plačiai taikoma priemonė transporto sukeliamai taršai mažinti, nes skatina vairuotojus atidžiau įvertinti automobilių techninius taršos parametrus, tačiau neriboja gyventojų judėjimo, keliavimo laisvės ir galimybių. Aplinkos ministerijos vertinimu, automobilių taršos mokestis yra tas instrumentas, kuriuo, sukūrus stipresnes paskatas rinktis mažiau taršias ir geresnės kuro ekonomijos transporto priemones ar kitas judumo alternatyvas, galima efektyviau spręsti oro taršos problemą.

Kaip rasti automobilio CO₂ emisijos duomenis?

Norint apskaičiuoti tikslią automobilio taršos mokesčio sumą, reikia žinoti automobilio išmetamo CO₂ kiekį (g/km). Paprasčiausias būdas sužinoti automobilio CO₂ emisiją yra pažiūrėti į automobilio registracijos liudijimą.

Kur randamas CO₂ rodiklis?

• Transporto priemonės registracijos liudijime (laukelis „CO₂ emisija“): čia pateikiama oficiali gamintojo nustatyta emisijų reikšmė, dažniausiai išreikšta g/km. Duomenys, susiję su automobilio išmetamosiomis dujomis, registre pradėti kaupti nuo 2011 m. pagal ES direktyvą, o nuo 2014 m. ši informacija jau įrašoma ir į registracijos liudijimą. Jei automobilį registravote anksčiau nei 2014 metais, informacijos apie išmetamo CO₂ kiekį registracijos liudijime nerasite.
• Gamintojo techninėje dokumentacijoje arba oficialioje interneto svetainėje: įvedus automobilio modelį, variklio tūrį ir gamybos metus, rasite automobilio CO₂ emisijos duomenis.
• Specialiose transporto duomenų bazėse: yra internetinių paslaugų, leidžiančių sužinoti automobilio išmetamo anglies dioksido kiekį pagal automobilio registracijos numerį arba VIN kodą.
• „Regitros“ duomenys: transporto priemonių savininkai informaciją apie automobilio išmetamųjų dujų kiekį gali pasitikrinti ir viešoje paieškos sistemoje. Taip pat norint paprasčiau sužinoti mokesčio dydį, galima pasinaudoti automobilių taršos mokesčio skaičiuokle, kurioje, įvedus automobilio duomenis, pateikiama preliminari suma.

CO₂ emisijos nustatymas, kai duomenų nėra

Kai tikslaus CO₂ parametro nėra, VĮ „Regitra“ naudoja specialias, įstatymu patvirtintas formules, kurios leidžia apskaičiuoti apytikslę emisiją remiantis kitais techniniais automobilio duomenimis. Tam yra naudojami šie parametrai: transporto priemonės masė (tuščio automobilio svoris), maksimali variklio galia (išreikšta kilovatais - kW) ir pavarų dėžės tipas (mechaninė ar automatinė). Pagal šiuos duomenis sistema automatiškai sugeneruoja CO₂ reikšmę, pagal kurią ir bus paskaičiuotas mokestis. Kai kuriais atvejais (importuotų iš JAV ar importuotų naudotų automobilių iš kitų ES šalių ir pan.) dėl duomenų stokos į minėtą laukelį CO₂ vertė nėra įrašyta.

Senesniems automobiliams, kurių dokumentuose nėra CO₂ reikšmės, galima apskaičiuoti ją pačiam. Tam reikia žinoti sąnaudas ir degalų tipą: pavyzdžiui, deginant 1 litrą benzino išmetama apie 2,31 kg CO₂, o dyzelino - apie 2,68 kg. Pasinaudojus šiais skaičiais ir vidutinėmis degalų sąnaudomis galima nustatyti apytikslę CO₂ emisiją.

Automobilių taršos mokesčio apskaičiavimas

Transporto priemonių registracijos mokesčio dydis Lietuvoje nėra fiksuotas - jis yra kintamas ir tiesiogiai priklauso nuo kelių esminių techninių jūsų pasirinkto automobilio parametrų. Pagrindinis ir pats svarbiausias veiksnys, lemiantis galutinę mokesčio sumą, kurią teks sumokėti valstybei, yra automobilio išmetamo anglies dioksido (CO₂) kiekis, tenkantis vienam nuvažiuotam kilometrui. Svarbu žinoti, kad Lietuvoje šis registracijos mokestis pradedamas taikyti tik tuomet, kai lengvojo automobilio išmetamas CO₂ kiekis viršija nustatytą 130 gramų kilometrui (g/km) ribą.

Be išmetamo CO₂ kiekio, itin svarbus, o kartais net ir lemiamas vaidmuo skaičiuojant mokestį tenka transporto priemonės degalų rūšiai. Valstybė skirtingai vertina ir apmokestina benzininių, dyzelinių bei alternatyviais degalais varomų automobilių poveikį aplinkai. Pagrindinis mokesčio apskaičiavimas remiasi CO₂ emisijos rodikliu (g/km), kuris nurodomas automobilio registracijos dokumentuose.

Mokesčio dydis priklauso nuo dviejų pagrindinių veiksnių:

• Kiek CO₂ automobilis išmeta (pagal registracijos dokumentuose nurodytus duomenis).
• Kokį Euro standartą automobilis atitinka (tai tiesiogiai susiję su variklio tarša). Didesnė tarša = didesnis mokestis.

CO₂ emisijos mokesčio lentelė

Ši lentelė rodo mokesčio dydžius, priklausomai nuo išmetamo CO₂ kiekio ir degalų tipo. Atkreipkite dėmesį, kad mokesčio dydžiai yra indeksuojami, todėl tikslias vertes visada rekomenduojama pasitikrinti oficialiuose „Regitros“ ar VMI šaltiniuose.

• * Šiame stulpelyje nurodytais mokesčio dydžiais apmokestinamos transporto priemonės varomos dyzelinu, dyzelinu/dujomis ir dyzelinu/elektra.
• ** Šiame stulpelyje nurodytais mokesčio dydžiais apmokestinamos transporto priemonės varomos benzinu ir benzinu/elektra.
• *** Šiame stulpelyje nurodytais mokesčio dydžiais apmokestinamos transporto priemonės varomos benzinu/dujomis, benzinu/etanoliu, benzinu/elektra/dujomis, benzinu/etanoliu/dujomis, dujomis/elektra, etanoliu ir etanoliu/dujomis.

Ypatingi atvejai ir išimtys

Elektromobiliai ir hibridai

100% elektriniai automobiliai (EV) yra visiškai atleisti nuo taršos mokesčio, nes jie neišmeta CO₂ ar kitų teršalų. Skirtingai nei hibridiniai modeliai, kurie vis dar turi vidaus degimo variklius, elektriniai varikliai turi nulinę emisiją. Elektromobilius vairuotojai renkasi ir dėl pigesnės priežiūros - nereikia keisti alyvos, prižiūrėti išmetimo sistemos ar sankabos, o elektros kaina yra mažesnė nei benzino ar dyzelino.

Hibridinį automobilį pravartu rinktis dėl to, kad taršos mokestis yra mažesnis. Svarbu ir tai, kad ne visi hibridiniai automobiliai yra vienodi - jų CO₂ emisija gali skirtis. Šiuos automobilius galima skirstyti į:

• Mikrohibridus (angl. mild hybrid): sistema neleidžia važiuoti vien elektra, tačiau padeda vidaus degimo varikliui sumažinti degalų sąnaudas ir emisijas. Tad būtent šio modelio hibridinių automobilių CO₂ emisija yra šiek tiek mažesnė nei tradicinių benzininių ar dyzelinių automobilių.
• Pilnus hibridus: gali važiuoti trumpus atstumus vien elektra. Pilni hibridai gali veikti trimis režimais: tik elektra, tik vidaus degimo varikliu arba kombinuotai. Tai leidžia sumažinti degalų sąnaudas ir CO₂ emisiją, ypač važiuojant mieste. Šių automobilių emisija yra mažesnė nei mikrohibridų.
• Iš tinklo įkraunamus hibridus (plug-in hybrid): efektyvumas yra didžiausias. Šio modelio automobiliai turi didesnę bateriją, todėl gali įveikti nemažą atstumą naudodami tik elektros energiją (paprastai 30-80 km). Tai leidžia dar labiau sumažinti CO₂ emisiją ir užtikrina mažesnį taršos mokestį.

Jei automobilis naudoja kelis energijos šaltinius (pvz., benziną ir elektrą), taikomas benzino mokesčio tarifas.

Dyzeliniai automobiliai

Dyzeliniai automobiliai - nesvarbu, seni ar naujausio Euro 6 standarto - išmeta iki 10 kartų daugiau oro teršalų: kietųjų dalelių, azoto suboksidų, kitų teršalų. Dyzeliniams automobiliams iš tikrųjų būdingos mažesnės anglies dioksido emisijos nei panašių masės ir galios parametrų benzininiams. Vis dėlto dyzelinu varomi automobiliai laikomi taršesniais, nes išmeta iki dešimt kartų daugiau kietųjų dalelių ir azoto oksidų - oro teršalų, kurie daro negrįžtamą žalą sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacija dyzelinių automobilių išmetamus teršalus 2020 m. pripažino kancerogeniniais.

Kaip parodė realiomis eismo sąlygomis 2021 m. tyrimai, dyzeliniai automobiliai, net ir atitinkantys Euro 6 standartą, aplinkos taršos požiūriu yra žymiai didesnis iššūkis nei benzininiai ar ekologiškesni automobiliai. Dėl šios priežasties, net ir naujausi dyzeliniai automobiliai gali turėti didesnį taršos mokestį.

Šiuo metu Lietuvoje naudojama 1,69 mln. automobilių. Dyzelinių automobilių dalis Lietuvos automobilių parke šiuo metu siekia net 69 proc. ir yra didžiausia lyginant su kitomis ES šalimis.

Kam mokestis netaikomas?

Siekdama užtikrinti socialinį teisingumą bei skatinti tam tikrų transporto priemonių kategorijų plėtrą, valstybė yra numačiusi labai aiškias ir griežtai apibrėžtas išimtis, kuomet registracijos (taršos) mokestis netaikomas visiškai, net ir atliekant registracijos veiksmus:

• Vien tik elektra varomos transporto priemonės (elektromobiliai): kadangi šie automobiliai neturi vidaus degimo variklio ir jų tiesioginė CO₂ emisija važiavimo metu yra lygi nuliui, jiems taršos mokestis apskritai nėra taikomas.
• Neįgaliesiems pritaikyti automobiliai: jei transporto priemonė yra specialiai pritaikyta neįgaliųjų poreikiams ir tai yra oficialiai atžymėta registracijos dokumentuose (turi atitinkamą žymą), tokio automobilio registracija yra atleidžiama nuo taršos mokesčio.
• Istorinės transporto priemonės: automobiliai, kurie yra oficialiai pripažinti istoriniais (dažniausiai tai senesni nei 30 metų automobiliai, išlaikę originalią būklę) ir kuriems yra išduoti specialūs istoriniai valstybiniai numeriai, taip pat neapmokestinami šiuo mokesčiu.
• Lizingo sutarties pabaiga: kai asmuo išperka automobilį iš lizingo bendrovės ir tampa pilnateisiu jo savininku (nuosavybės teisė pereina iš banko fiziniam asmeniui, kuris ir buvo faktinis valdytojas), taršos mokestis nėra imamas.
• Paveldėjimo atvejai: mokestis taip pat netaikomas.

Mokesčio susigrąžinimas ir lengvatos

Tam tikrais atvejais automobilių taršos mokestį galima susigrąžinti. Svarbu žinoti, kokiomis sąlygomis tai įmanoma ir kokius veiksmus reikia atlikti. Mokestį gali susigrąžinti, jei automobilis:

• Per 90 dienų išregistruojamas ir išgabenamas iš Lietuvos.
• Registracijos metu buvo padaryta klaida.

Norint susigrąžinti taršos mokestį, reikia kreiptis į „Regitrą“, pateikti prašymą ir reikiamus dokumentus. Procesas gali būti atliekamas tiek fiziniuose padaliniuose, tiek internetu. Prašymas grąžinti mokestį išnagrinėjamas per 20 dienų.

Socialinė parama ir kompensacijos

Valstybė skatina gyventojus atnaujinti automobilių parką, todėl siūlo paramos priemones:

• Socialinę paramą gaunantiems gyventojams, sunaikinusiems savo seną ir įsigijusiems mažataršį automobilį, Aplinkos ministerija siūlo pasinaudoti 2 tūkst. eurų kompensacijomis.
• Visi kiti gyventojai gali gauti 1 tūkst. eurų kompensaciją už aplinkai draugiško automobilio įsigijimą.
• Senjorams, sulaukusiems 64 m. ir gaunantiems piniginę socialinę paramą, taikoma 50 proc. lengvata.

Lengvatos tarpusavyje nesisumuoja ir yra taikomos tik vienam gyventojo valdomam automobiliui (išskyrus iki 2024 m. gruodžio 31 d. visiems valdytojams taikomą lengvatą).

Mokesčio administravimas ir lėšų panaudojimas

Mokesčio administravimu užsiima Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). VMI apskaičiuoja, surenka ir prižiūri mokesčio mokėjimą. „Regitra“ atlieka tik automobilio registracijos funkciją, o ne mokesčio surinkimą.

Surinktos lėšos patenka į valstybės biudžetą ir yra nukreipiamos įvairiems aplinkosaugos ir tvaraus judumo projektams:

• Viešojo transporto atnaujinimui.
• Elektromobilių įkrovimo infrastruktūrai.
• Miestų oro kokybės gerinimo projektams.
• Žaliųjų technologijų skatinimo programoms.

Taip susidaro teigiamas ciklas: mažiau taršos - daugiau tvarių sprendimų.

Ateities perspektyvos ir patarimai vairuotojams

Europos Sąjunga ruošiasi naujam žingsniui švaraus transporto link. Nuo 2025 m. liepos lengviesiems automobiliams bus pradėti taikyti „Euro 7“ taršos standartai, o 2026 m. jie bus dar labiau išplėsti. Šie reikalavimai bus griežtesni nei dabar galiojantys „Euro 6“: vertinama ne tik tai, kas išeina iš išmetimo vamzdžio, bet ir kietosios dalelės, atsirandančios nuo stabdžių trinkelių ir padangų nusidėvėjimo. Mažiau nematomų dulkių ore, mažiau tylesnių sveikatos kenkėjų.

Kartu daugiau galios gaus ir miestų savivaldybės. Jos galės riboti senesnių ir taršesnių transporto priemonių judėjimą, plėsti mažos taršos zonas, o neatitinkantiems reikalavimų taikyti apribojimus arba baudas. Kitaip tariant, miestų centrai vis dažniau taps erdvėmis, kur prioritete yra švaresnis oras, o ne automobilio amžius. Didieji miestai, tokie kaip Berlynas, Paryžius ar Vilnius, skelbia būsimas mažos taršos zonų taisykles ir priėjimo reikalavimus - juos verta peržiūrėti iš anksto.

Ekspertų išsamiai įvertintas ir suderintas mokesčio projektas iki 2027 m. siekia pirmą kartą Lietuvoje registruojamų dyzelinių automobilių dalį sumažinti nuo 55 proc. iki 10 proc., o nulinės CO₂ taršos lengvųjų automobilių dalį išauginti iki 10 proc. Taip pat tikslas yra vidutinį automobilių parko amžių sumažinti iki 12 metų (dabar 15,5 m.), o 2026 m. metinį transporto sektoriuje išmetamą CO₂ kiekį sustabdyti ties 4864 kilotonų CO₂ riba, kartu 30 proc. sumažinant azoto oksidų ir 70 proc. kietųjų dalelių.

Kovojant su klimato kaita, Lietuva yra nusibrėžusi nacionalinius tikslus ir įsipareigojusi Europos Sąjungai iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas sumažinti bent 30 proc. lyginant su 1990 m. lygiu. Visoje Europos Sąjungoje tik viena valstybė netaiko jokio automobilių mokesčio - tai Estija. Transporto tarša Estijoje kasmet tik auga.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalios naujos Pelno mokesčio įstatymo nuostatos, susijusios su automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidų atskaitymu, priklausomai nuo išmetamo CO₂ kiekio. Tai taikoma ir N1 klasės automobiliams, kurie priskiriami lengviesiems krovininiams automobiliams.

Patarimai automobilių pirkėjams

Kadangi taršos mokestis gali reikšmingai padidinti galutinę automobilio įsigijimo kainą, kiekvienam pirkėjui rekomenduojama atlikti tam tikrus namų darbus dar prieš paduodant pinigus pardavėjui:

• Visada reikalaukite SDK kodo: prieš apžiūrint automobilį, paprašykite pardavėjo pateikti Savininko deklaravimo kodą (SDK). Šis kodas įrodo, kad automobilis legaliai priklauso pardavėjui.
• Patikrinkite užsienietiškus dokumentus: jei automobilis ką tik atvežtas iš užsienio, atidžiai apžiūrėkite užsienio registracijos liudijimą (pavyzdžiui, vokišką „Fahrzeugbrief“). Ieškokite laukelio, kuriame nurodytas CO₂ (paprastai žymimas V.7 punktu).
• Naudokite mokesčio dydį derybose: jei pastebėjote, kad jūsų nusižiūrėtas senesnis dyzelinis automobilis turės didelį, kelis šimtus eurų siekiantį taršos mokestį, drąsiai naudokite šį faktą kaip argumentą derybose su pardavėju.
• Atkreipkite dėmesį į variklio modifikacijas: svarbu suprasti, kad net ir to paties modelio bei tų pačių gamybos metų automobiliai gali turėti skirtingą CO₂ emisiją, priklausomai nuo to, kokio galingumo variklis jame sumontuotas ar koks ratlankių dydis numatytas gamintojo.
• Pasidomėkite alternatyvomis: jei apskaičiuotas mokestis jums atrodo per didelis, apsvarstykite galimybę paieškoti to paties modelio, tačiau su benzininiu varikliu, kuriam jau sumontuota dujų įranga, arba ieškokite šiek tiek naujesnio modelio su efektyvesniu varikliu, kurio CO₂ emisija yra žemesnė.

Automobilių taršos mokestis skirtas ne bausti vairuotojus, o skatinti tvaresnį automobilio pasirinkimą. Jo esmė paprasta: kuo automobilis taršesnis - tuo mokestis didesnis, kuo automobilis švaresnis - tuo mokestis mažesnis arba jo išvis nėra. Ilgainiui tai leidžia atnaujinti šalies automobilių parką ir gerinti oro kokybę, o kartu - mažinti bendrą transporto poveikį aplinkai.

tags: #lengvuju #automobiliu #anglies #dioksido #ismetimo #lentele

Populiarūs įrašai:

• kokie stabdžiai geriausi „Volvo“ automobiliui?
• Remontas: galinių amortizatorių keitimas „Volkswagen Transporter T5“
• Kaip tvarkyti transporto priemonių registravimo įrašus
• Išsamus gidas perkant naudotus ratlankius
• Netinkamas kuras automobilyje