Diskusijos apie transporto saugumą dažnai iškelia klausimą, kuri keliavimo priemonė yra pavojingesnė - automobilis ar lėktuvas. Nors lėktuvų avarijos visuomet sulaukia didelio žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio, statistiniai duomenys apie automobilių eismo įvykius atskleidžia kur kas niūresnę kasdienybę. Šiame straipsnyje apžvelgsime ir palyginsime avarijų statistiką, priežastis ir saugumo aspektus tiek keliuose, tiek ore, remiantis naujausiais duomenimis.
Automobilių avarijų statistika Lietuvoje
Bendrosios tendencijos ir rodikliai
Analizuojant pirmojo šių metų pusmečio statistinius duomenis, buvo vertinami ketverių metų rodikliai. Įskaitinių eismo įvykių ir sužeistųjų skaičius šiuo periodu svyruoja nedaug. Per metus įvyksta vidutiniškai 1 258 įvykiai, kuriuose žūsta ir sužeidžiami žmonės. Anot Lietuvos policijos viešosios tvarkos biuro viršininko vyriausiojo komisaro Vytauto Grašio, nerimą kelia tai, kad ūgtelėjo neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių skaičius. „Kartu su policija visuomenė turi dar ryžtingiau stabdyti neatsakingai besielgiančius, savo ir kitų gyvybėmis rizikuojančius asmenis“, - sako V. Grašys.
2024-aisiais, palyginti su pernai, sumažėjo žuvusiųjų, tačiau nedaug pakito sužeistųjų ir įskaitinių eismo įvykių skaičius. Pirminiais Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį (iki liepos 1 d.) Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo 49 žmonės - 30 proc. mažiau negu pernai (70 žmonių).
Užfiksuota 25 įskaitiniais eismo įvykiais daugiau nei tą patį laikotarpį praeitais metais (2024 m. I pusmetį - 1 294; 2023 m. I pusmetį - 1 269). Šiek tiek daugiau sužeistųjų: 2024 m. I pusmetį - 1 458 (2023 m. I pusmetį - 1 442). Iš jų 284 vaikai (2023 m. I pusmetį - 274).
Pastaruosius ketverius metus įskaitinių eismo įvykių ir sužeistųjų šalies keliuose skaičius kinta nežymiai.
Neblaivių vairuotojų įtaka
Neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių skaičius pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su 2023 m. tuo pačiu laiku, išaugo nuo 67 iki 88. Sužeista 111 asmenų (2023 m. - 86). Daugiausiai eismo įvykių sukėlė neblaivūs ar apsvaigę lengvųjų automobilių ir keturračių motociklų vairuotojai.
Žuvusiųjų keliuose dėl neblaivių vairuotojų kaltės apie 50 proc. sumažėjo 2023 metais. Ir 2021, ir 2022 m. I pusmetį keliuose dėl to žuvo po 13 asmenų, 2023 m. - 5, o 2024 m. - 4. Šių metų I pusmetį dėl neblaivių vairuotojų kaltės sukelti įvykiai sudaro 6,8 proc. visų eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės (pernai tokių buvo 5 proc.).
Pagrindinės eismo įvykių priežastys ir aplinkybės
Šiemet iš viso užfiksuotos jau 49 žūtys keliuose. Kaip ir pernai, transporto priemonių vairuotojai sudaro didžiąją dalį - 59 proc. - žuvusiųjų (2023 m. I pusmetį - 47 proc.). Iš šiais metais žuvusiųjų - 19 automobilių vairuotojų ir 7 jų keleiviai, 2 krovininių automobilių vairuotojai ir vienas jų keleivis, traktoriaus ir mažojo autobuso vairuotojai, 9 pėstieji. Pirmąjį metų pusmetį žuvo ir 6 motociklininkai.
Pagrindinės eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, priežastys yra saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas (32 proc.) ir saugaus atstumo nesilaikymas (11 proc.) (2023 m. I pusmetį saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas ir leistino važiavimo greičio viršijimas sudarė 61 proc., 2022 m. I pusmetį - 54 proc.). Dar po 13 proc. žmonių žuvo dėl reikalavimo duoti kelią nevykdymo važiuojant per sankryžą ir dėl įvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą. Dėl pėsčiųjų padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir vairuotojų pareigų pėstiesiems nevykdymo atsitiko po 6 proc. eismo įvykių.
Pavojingiausia savaitės diena - penktadienis. Pirmąjį šių metų pusmetį penktadieniais įvyko 243 įskaitiniai eismo įvykiai. Pavojingiausios 4 valandos - nuo 16 iki 20. Tokiu metu įvyksta per 30 proc. visų eismo įvykių.
Kelių eismo taisyklių pažeidimai ir prevencinės priemonės
Lietuvos policija pirmąjį 2024-ųjų pusmetį nustatė 545 011 Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų: 265 534 dėl nustatyto važiavimo greičio viršijimo, 2 768 dėl pavojingo ir chuliganiško vairavimo, draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, 22 158 dėl naudojimosi mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, 6 217 dėl pėsčiųjų nepraleidimo perėjose, saugos diržų nenaudojimo atvejų - 11 376.
II pusmetį Lietuvos kelių policija surengs daugiau kaip 40 tikslinių prevencinių policinių priemonių visoje šalyje. Apskričių vyriausieji policijos komisariatai numatys ir vykdys papildomas priemones. Pareigūnai atidžiau stebės eismo dalyvius ir sieks atskleisti šiurkščius ir pavojų saugiam eismui keliančius Kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Naudotų automobilių avarijų istorijos įtaka
Viena svarbiausių užduočių perkant naudotą automobilį yra nustatyti, ar jis kada nors dalyvavo eismo įvykyje. Į avariją patekusio automobilio kėbulas dažniausiai praranda originalų tvirtumą. Tai kelia grėsmę keleivių sveikatai ir net gyvybėms, kadangi kito eismo įvykio metu smūgis gali sukelti blogesnius padarinius. Automobilio kėbulą po avarijos galima tinkamai suremontuoti, bet tai yra brangu. Reikia atkurti originalų kėbulo standumą, pakeisti oro pagalves ir t.t. Daug vairuotojų randa pigesnes, bet nesaugias alternatyvas. Automobilių avarijos šiomis dienomis yra auganti problema. Žinučių rašymas, skambučiai, valgymas - vairuotojai užsiima įvairiausia veikla, dėl kurių, anksčiau ar vėliau, patenka į eismo įvykius. Negana to, automobiliuose montuojami vis galingesni varikliai.
Avarijų tikimybė pagal automobilio markę
Tikimybė įsigyti automobilį, kuris buvo patekęs į avariją, labai priklauso nuo jo markės ir modelio. Tyrimas yra pagrįstas duomenimis, gautais iš „carVertical“ vartotojų sugeneruotų ataskaitų. Ši platforma, pagal automobilio VIN numerį, teikia automobilių istorijos ataskaitas, atskleisdama informaciją apie visus užregistruotus eismo įvykius, patirtus nuostolius ir t.t. Tyrimas buvo vykdomas nuo 2020 m. birželio mėn. iki 2021 m. birželio mėn., o jo metu išanalizuota beveik milijonas automobilių istorijos ataskaitų.
Štai penkios automobilių markės, kurios, pagal įmonės ataskaitų duomenis, turi didžiausią ankstesnių eismo įvykių tikimybę:
- Lexus: Šio gamintojo automobiliai pasižymi patikimumu, bet taip pat yra galingi, todėl vairuotojai neretai pervertina savo vairavimo įgūdžius, taip didindami nelaimės tikimybę. „Lexus“ markės modeliai užėmė aukščiausią poziciją tyrime.
- BMW: Tą patį galima pritaikyti ir BMW automobiliams - galingi varikliai ir dinamiškos savybės gali skatinti rizikingesnį vairavimą.
- Jaguar: Panašiai kaip ir BMW, „Jaguar“ modeliai pasižymi sportišku charakteriu, kuris gali lemti didesnę avarijų riziką.
- Subaru: Šio gamintojo pozicija šiame sąraše įrodo, kad net ir visų varančiųjų ratų sistemos ne visada gali apsaugoti nuo keblių situacijų. „Subaru“ automobilių savininkai dažniausiai važinėja už miesto ribų, kur sąlygos gali būti sudėtingesnės.
- Dacia: „Dacia“ automobiliai yra vieni pigiausių. Gamintojas gamina bazinės komplektacijos, paprastus automobilius biudžetą ribojantiems vairuotojams. Jų didelė tikimybė patekti į avariją gali būti susijusi su vairuotojų demografija ir eksploatavimo sąlygomis.
Žemiau parodytos penkios automobilių markės, kurios, pagal įmonės ataskaitų duomenis, turi mažiausią ankstesnių eismo įvykių tikimybę. Gali stebinti tai, kad net ir čia rodikliai yra gana aukšti.
- Fiat: „Fiat“ įprastai gamina kompaktiškus lengvuosius automobilius, kurių galia yra mažesnė, o tai gali prisidėti prie mažesnės avarijų rizikos.
- Citroen: „Citroen“ modeliai dažniausiai siūlo nebrangius automobilius, kurių variklių galia retai peržengia 100-150 AG, o tai lemia ramesnį vairavimą.
- Peugeot: Analogiškai „Citroen“ modeliams, „Peugeot“ automobiliai, būdami ekonomiški ir su vidutinio galingumo varikliais, pasižymi mažesne avarijų tikimybe.
- (Kitos dvi markės nenurodytos, bet galimos būtų su panašiomis savybėmis)
Šie rezultatai atskleidžia, kad markės prestižo lygis ir automobilio charakteristikos turi įtakos tikimybei, kad automobilis dalyvavo eismo įvykyje. Tyrimo metu buvo analizuojamos automobilių istorijos ataskaitos iš skirtingų Europos šalių. Tokie rezultatai galimi dėl skirtingų vairuotojų įpročių bei šalių ekonomikos. Vairuotojai, gyvenantys aukštą BVP turinčiose šalyse, įprastai gali įsigyti naujesnius automobilius. Vairuotojų įpročiai bei poreikiai taip pat turi įtakos tokiai statistikai, bet ankstesnis šios srities tyrimas buvo ribotas dėl duomenų stokos.
Lėktuvų avarijų statistika ir saugumo aspektai
Bendroji civilinės aviacijos saugumo statistika
Pastaruoju metu bent kartą per savaitę vis išgirstame su lėktuvų avarijomis ar skrydžių nesklandumais susijusias naujienas. Tai kelia klausimus, ar tikrai lėktuvai taip dažnai genda, ar tiesiog anksčiau šios naujienos mūsų nepasiekdavo.
Vokietijos oro eismo pramonės asociacijos (BDL) duomenimis, pernai civilinės aviacijos avarijos visame pasaulyje nusinešė iš viso 334 žmonių gyvybes. Palyginti, 2023 m. lėktuvų avarijose žuvo vos 80 žmonių.
Kelionės lėktuvu laikomos bene saugiausia keliavimo forma. Per praėjusius metus asociacija užfiksavo 37 mln. skrydžių (17 proc. daugiau nei 2022 m.), tačiau, nepaisant to, 2023 m. Pasak asociacijos, 2023 m. keleivinių reaktyvinių orlaivių korpuso nuostolių ar mirtinų avarijų nebuvo.
Avarijų priežastys: technika ir žmogiškasis faktorius
Lėktuvų ar kitų orlaivių avarijų ar avarinių nusileidimų priežastys gali būti kelios: techniniai gedimai, žmogiškasis faktorius bei oro sąlygos. Remiantis „Boeing“ kompanijos 2024 m. ataskaita „Statistical Summary of Commercial Jet Airplane Accidents“, nuo 2014 m. iki 2023 m. iš jų 14,29 proc. įvyko dėl techninių gedimų ar orlaivio sistemų funkcinių sutrikimų. Vis tik didžioji dalis priežasčių - susijusios su žmogiškuoju faktoriumi.
Nors orlaivių sistemų darbo sutrikimų pasitaiko, tačiau tik nedidelė dalis šių sutrikimų ar gedimų tampa orlaivių avarijų priežastimi. 2014-2023 m. statistiškai avarijų, kurių priežastimi tapo techniniai sistemų ar komponentų gedimai, skaičius nesiekia 20 proc. visų avarijų. Šis skaičius tolygiai mažėjo per visą aviacijos istoriją ir jau apie du dešimtmečius išlieka daugmaž stabilus.
Orlaivio komponentai ir konstrukcijos elementai turi numatytą tarnavimo laiką, matuojamą skrydžio valandomis ir/arba skrydžių skaičiumi. Tyrimai rodo, kad orlaivio amžius neturi tiesioginės įtakos avarijų dažniui. Tai pasiekiama užtikrinant tinkamą ir kokybišką techninę priežiūrą. Vis tik žmogiškosios klaidos išlieka viena iš pagrindinių aviacijos avarijų priežasčių.
Lėktuvų valdytojų ir pilotų asociacijos (angl. Aircraft Owners and Pilots Association) paskelbtoje 2022 metų ataskaitoje rašoma, kad tais metais įvyko 62 incidentai su 63 lėktuvais, iš kurių 9 pasibaigė mirtimi. Juridinės kompanijos „Panish Shea Ravipudi LLP“ 2025 metų ataskaitos duomenimis, piloto klaidos lėmė 53 proc. orlaivių avarijų, mechaniniai gedimai - 21 proc. ir oro sąlygos - 11 proc. Be to, kompanijos išvadose daroma prielaida, kad iš esmės apie 80 proc. avarijų susijusios su žmogiškuoju faktoriumi.
Lėktuvai - saugiausias keliavimo būdas
Kad ir kaip būtų - oro transportas vis tiek išlieka saugiausiu keliavimo būdu. Lyginant su kitomis pagrindinėmis transporto rūšimis, net kelionė traukiniu yra pavojingesnė nei kelionė lėktuvu - 100 mln. mylių atstumu. Vis dėlto, skrydžių saugumas priklauso nuo daugelio žmonių kvalifikacijos, orlaivio būklės bei griežtų techninės priežiūros ir skrydžių standartų.
„Formaliai tai [keliauti lėktuvu - LRT.lt] yra saugiau. Laikoma, kad aviacija yra pati saugiausia transporto priemonė kol kas. Aišku, klausimas, kaip tai yra skaičiuojama. Bet bent jau formaliai laikoma, kad pagal vieno žmogaus nukeliautą atstumą tai yra pati saugiausia transporto priemonė“, - LRT.lt komentavo VILNIUS TECH Antano Gustaičio aviacijos instituto docentas dr. (Vardas nenurodytas originaliame tekste). Vis dėlto galutinis saugumas priklauso nuo individualių kelionės aplinkybių. „Viename lėktuve gali keliauti keli šimtai keleivių, todėl visos patikros ir kitos procedūros atliekamos užtikrinant maksimalų saugumą keliaujant.“
Žymios lėktuvų katastrofos
Nors aviacija yra saugiausia, istorijoje yra užfiksuota ir itin tragiškų katastrofų, kurios pabrėžia griežtų saugumo standartų svarbą:
- Viena tokių - „Spanair“ katastrofa Madride 2008 metais. „MD-82“ orlaivis sudužo kildamas Barajas oro uoste. Žuvo 154 žmonės, dar 18 buvo sužeisti.
- 2009 metais „Air France“ skrydžio AF447 orlaivis „Airbus A330“ sudužo Atlanto vandenyne skrisdamas iš Rio de Žaneiro į Paryžių. Žuvo visi 228 keleiviai ir įgula.
- 2010 metų balandį Rusijoje, netoli Smolensko, įvyko aviakatastrofa, per kurią Lenkijos vyriausybinis lėktuvas „Tu-154“, kuriame buvo prezidentas Lechas Kaczynskis ir aukščiausi valstybės pareigūnai, sudužo bandant leistis Rusijoje.
- 2014 m. iš Kvala Lumpūro pakilęs 227 keleivius skraidinęs Malaizijos oro linijų lėktuvas MH370 Pekino taip ir nepasiekė. Iš radarų dingusio lėktuvo ieškojo kelių valstybių tyrėjai ir privatūs ekspertai.
- Kita katastrofa įvyko tų pačių metų liepos 17 dieną. Reiso MH17 orlaivis sudužo virš Ukrainos. Atlikus tarptautinį tyrimą nustatyta, kad į lėktuvą pataikė Rusijos raketa.
- LRT.lt primena, kad pirmadienio rytą sostinėje įvyko lėktuvo katastrofa - Liepkalnyje, netoli Vilniaus oro uosto, nukrito krovininis orlaivis „Boeing 737“. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, orlaivis yra visiškai suniokotas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių netinkamos priežiūros ar remonto ir dėl tarptautinių skrydžių taisyklių pažeidimo.
Madeiros lėktuvo katastrofa: Kas nutiko 1977 m. skrydžiui „TAP 425“? | Aviakatastrofos Dokumentika
Apibendrinimas: Rizikos palyginimas
Apibendrinant, nors lėktuvų avarijos yra retesnės, jos dažnai pasižymi didesniu žuvusiųjų skaičiumi vieno įvykio metu, todėl ir sulaukia didelio atgarsio. Vis dėlto, statistika rodo, kad kelionės oro transportu yra gerokai saugesnės, ypač vertinant pagal nuvažiuotą atstumą. Pasaulio sveikatos organizacija skaičiuoja, kad vidutiniškai 50 mln. incidentų per metus įvyksta keliaujant automobiliais visame pasaulyje, o kasmet keliuose žūsta apie 1,3 mln. žmonių.
Lėktuvų aviacija, su savo griežtais techninės priežiūros standartais ir kruopščiu žmogiškojo faktoriaus valdymu, išlieka pavyzdžiu kitoms transporto šakoms. Automobilių eismo saugumą vis dar veikia daugybė faktorių, tokių kaip neblaivūs vairuotojai, greičio viršijimas, dėmesio blaškymas ir nepakankama naudotų automobilių patikra, lėtinantys avarijų skaičiaus mažėjimą.
tags: #lektuvo #ir #masinu #avariju #palyginimas