Vairuotojui nėra nieko blogiau, kaip sėdant prie vairo suprasti, kad automobilio padanga yra nuleista, arba lekiant greitkeliu dideliu greičiu išgirsti grėsmingą padangos prakiurimo garsą. Laimei, nuo 6-ojo dešimtečio mes nuėjome ilgą kelią. Dabar padangos nebesprogsta kaip balionai, o modernios technologijos padeda išvengti didelių nepatogumų.
Padangos yra vienintelė transporto priemonės dalis, kuri tiesiogiai liečiasi su keliu, todėl yra nepaprastai svarbu, kad jos būtų tinkamai paruoštos naudojimui ir saugios.
Dažniausios padangų pažeidimų priežastys
Padangų pažeidimai gali atsirasti dėl įvairių veiksnių, kurie dažnai susiję su eksploatacija ir kelio sąlygomis.
Svetimkūniai
Svetimkūniui įsmigus į protektorių, iš padangos lėtai arba greitai išeina oras. Tai yra viena iš dažniausių pradūrimų priežasčių.
Netinkamas slėgis
Priešingai nei įprasta manyti, pavojingesnis yra ne per didelis, bet per mažas slėgis padangose. Važiuojant su per mažai pripūstomis padangomis gali būti pažeista vidinė padangos struktūra ir padidėti pasipriešinimas riedėjimui. Tiek per mažas, tiek per didelis slėgis lemia greitesnį ir netolygų padangos dėvėjimąsi, didesnes degalų sąnaudas, kelia perkaitimo bei sugadinimo riziką. Tinkamas padangos slėgis optimizuoja transporto priemonės apkrovas, greitėjimo, stabdymo ir posūkių jėgų pasiskirstymą.
Gumbai ir struktūriniai pažeidimai
Padangose esantys gumbai visada yra bloga žinia. Paprastai jie atsiranda dėl padangos smūgio į duobę ar kelkraščio bordiūrą, kurio metu pažeidžiama vidinė padangos struktūra. Važiuoti su tokia padanga yra nesaugu, todėl ją reikėtų kuo greičiau pakeisti. Deja, tokio tipo pažeidimų neįmanoma pataisyti. Restauruoti negalima įplyšusios, įpjautos ar nuo smūgio į šaligatvį pažeistos padangos.
Padangų technologijos, padedančios išvengti nepatogumų
Runflat padangos
Šią padangų technologiją, kurią šiandien naudoja visi didieji gamintojai, sukūrė Michelin (PAX). Tokios padangos turi sustiprintas šonines sieneles, todėl padangos gali išlaikyti automobilio svorį itin tvirtų padangų sienelių dėka. Prakiurus padangai, galima tęsti kelionę mažesniu greičiu (80 km/val.) iki artimiausio autoserviso. Jūs privalote turėti slėgio padangose kontrolės sistemą (TPMS) dėl šoninių sienelių gebėjimo išlaikyti automobilio svorį. Padangos su runflat turi būti montuojamos ant runflat ratlankių.
Bekamerės padangos ir sandarikliai
Galima laikinai užtaisyti bekamerę padangą (kuri neturi oro kameros) padangų sandarikliu, jei žala nėra labai didelė. Reikia surasti prakiurimo vietą, ištraukti svetimkūnį ir pro padangos pripūtimo vožtuvą įšvirkšti sandariklio.
Ką daryti pradūrus padangą kelyje?
Pirmoji reakcija ir teisingas elgesys
Dažniausiai pajutę pirmuosius nestabilumo požymius ar vairavimo problemas vairuotojai pradeda refleksiškai stabdyti automobilį. Pirmoji reakcija, radus vinį padangoje - ištraukti jį ir greitai važiuoti į vulkanizaciją. Bet būtent ši skubi mintis gali virsti brangia klaida. Viena neteisingai atlikta procedūra gali paversti taisomą padangą į šiukšlę. Jei protektoriuje stūkso vinis ar varžtas, o padanga pamažu praleidžia orą, blogiausia, ką galima padaryti - nedelsiant ištraukti tą objektą. Kol vinis sėdi skylėje, jis veikia kaip kamštis ir sulėtina oro nutekėjimą.
Teisingas elgesys yra patikrinti slėgį ir, jei nuostoliai nedideli, pripūsti iki rekomenduojamos vertės, tada atsargiai važiuoti į artimiausią vulkanizaciją. Mechanikai pastebi: padanga, kuri veikė su žemu slėgiu ilgiau nei kelias minutes, patiria neatstatomų pažeidimų. Šonai susilanko per daug, vidinės gumos sluoksniai trinasi vienas į kitą, kyla temperatūra. Net jei vėliau pripūsite ir atvažiuosite į vulkanizaciją, meistrui teks atsisakyti taisyti, nes padanga jau „sudegė“ viduje.
Algoritmas paprastas: patikrinti slėgį, jei pakanka oro - važiuoti į vulkanizaciją su viniumi padangoje. Jei oro mažai - uždėti atsarginį ratą arba naudoti padangos sandariklio purškiklį (jei padangos tipas leidžia). Ir svarbiausia -
Atsarginis ratas
Jei padangoje oro beveik nebeliko - saugiau uždėti atsarginį ratą arba kviesti techninę pagalbą. Atsukite ratlankio veržles, pakelkite domkratu automobilį ir, pabaigę iki galo atsukti veržles, nuimkite ratą. Paskui uždėkite atsarginį ratą ir prisukite veržles. Atsarginis ratas skiriasi nuo įprastų padangų, juo negalima važiuoti didesniu nei 80 km/val. greičiu.
Avariniai remonto rinkiniai
Ne visi šiuolaikiniai automobiliai turi atsarginį ratą, tokiais atvejais rekomenduojama visada automobilyje turėti avarinį pradurtos padangos remonto rinkinį, pavyzdžiui, „ContiMobilityKit“ arba „Slime“ avarinio padangų remonto komplektą. Daugelis automobilių gamintojų į naujus automobilius nebekomplektuoja atsarginio rato, jam net nėra numatytos vietos, todėl jei kelyje Jums nutiko taip, kad buvo pradurta padanga - tai šią priemonę turėti yra ypač svarbu. „Slime“ avarinio padangų remonto komplekto dėka per kelias minutes užsandarinsite ir galėsite pripūsti pradurtą padangą.
Kuo ypatingi „Slime“ sandarikliai? Panaudojus įprastas putas užklijuoti pradurtai padangai, labai sunku nuvalyti šias putas ir kokybiškai sutvarkyti padangas. „Slime“ sandarikliai yra specialūs skysčiai, kurie užklijuoja iki 6 mm skyles padangose, o ir „Slime“ skystis lengvai išplaunamas vandeniu.
Padangų taisymo būdai ir kada remontas įmanomas
Jei padanga pradurta ar kitaip pažeista, ją vis tiek galima pataisyti. Galimybė sutaisyti pažeistą padangą priklauso nuo to, kokio dydžio skylė yra padangoje ir kada pastebėjote, jog padanga yra sugadinta. Pirmas dalykas, apie kurį reikėtų pagalvoti, kiek laiko važiavote, kol pastebėjote, jog padanga yra pažeista. Važiuojant su nuleista padanga, galite smarkiai pažeisti padangos šonus bei pačią padangą. Kitas faktorius, į kurį reikėtų atsižvelgti, tai skylės dydis, vieta ir tipas. Padangos remonto kaina priklauso nuo pažeidimo ir galimybių ją suremontuoti. Rekomenduojame padangos netaisyti patiems, o tai palikti šios srities specialistams.
Padangų klijavimas (lopai)
Padangos užklijuojamos specialiais padangų lopais. Tai patikimiausias būdas sutvarkyti pradurtas padangas. Padanga atskiriama nuo ratlankio, o pradūrimas užsandarinamas padangos vidinėje pusėje. Padangos hermetizavimas atliekamas naudojant specialų padangos lopą, padanga numontuojama nuo ratlankio ir pradūrimas užsandarinamas iš vidinės padangos pusės.
Vulkanizavimas
Padangų vulkanizavimas taip pat gali būti naudojamas padangoms taisyti. Šiam remontui pagaminta medžiaga vadinama „žaliąja“ guma. Tai lankstus mišinys, kuris prilimpa prie padangos vulkanizavimo metu, pašalindamas padangos pažeidimus.
Remontas kaiščiu („šniūrai“)
Iš išorės padanga remontuojama kaiščiu. Šis būdas yra labai paprastas, nebrangus ir trunka vos kelias minutes. Vis dėlto gamintojai nerekomenduoja šio remonto būdo, nes šis padangos sandarinimo būdas yra skirtas pasiekti artimiausią autoservisą. Padangos remontui nerekomenduojama naudoti kaiščius, kitaip vadinamus „šniūrus“. Toks padangos remontas yra laikinas sprendimas ir tokiu būdu suremontavus padangą reikėtų vykti tiesiai į autoservisą, kur padanga būtų suremontuota tinkamai arba keičiama nauja.
„Grybo“ metodas
Į padangą įterpiamas elementas, vadinamas „grybu“, yra patikimiausias metodas, bet taip pat brangiausias ir reikalaujantis profesionalios įrangos. Šį būdą rekomenduoja gamintojai.
Reikalavimai remontuojamai padangai
Viena iš priežasčių, kodėl padangos leidžia orą, gali būti nesandarus ventilis. Tačiau, norint sėkmingai ir saugiai suremontuoti padangą, turi būti išsaugota vidinė struktūra. Pažeistas gali būti tik protektorius, o svetimkūnio padaryta skylė turi būti mažesnė nei 6 mm.
Kada padangų remontuoti neapsimoka?
Kai yra stipriai pažeistas padangos kordas, tokios padangos yra neremontuojamos. Taip pat neremontuojamos padangos, kurių guma pradėjo skilinėti. Padanga gali pradėti skilinėti dėl netinkamo eksploatavimo arba dėl pasenusios gumos, tokiais atvejais pažeidžiamas padangos vientisumas, vėliau padanga gali deformuotis. Tokiais atvejais dažniausiai rekomenduojamas padangų keitimas, nes remontas negali užtikrinti ilgalaikio saugumo kelyje.
Padangos neremontuojamos, kai:
- Stipriai pažeistas padangos kordas: jei vidinė padangos struktūra pažeista, ji praranda savo tvirtumą ir gali neatlaikyti apkrovų.
- Mechaniškai pažeistas padangos šonas: net ir po remonto padanga gali būti nestabili. Praduriama vieta padangos šone reiškia, kad ji nebetinka taisymui. Šonas yra žymiai plonesnis už protektorių, neturi plieno juostų sustiprinimo ir patiria didelius apkrovimus kiekviename rato apsisukime. Net jei meistras sutiks bandyti, nėra garantijos, kad padanga išlaikys. Šonas dirba nuolat lenkdamasis ir tampydamasis - lopai tokioje vietoje neišlaiko ilgai.
- Protektoriaus nusidėvėjimas pasiekęs ribą: jei protektorius yra mažesnis nei 1,6 mm (legali riba), padanga nebetinkama naudojimui.
- Buvo jau remontuota kelis kartus: jei padanga jau turi keletą remontuotų pradūrimų, jos struktūra gali būti per daug susilpnėjusi.
- Pažeidimas per didelis arba netinkamoje vietoje: jei pradūrimas ar plyšimas yra per arti šoninės sienelės arba platesnis nei 6 mm lengvųjų automobilių padangose, remontas negarantuos saugaus važiavimo.
Pažeistos Runflat padangos
Ar galima remontuoti padangą su Run Flat? Taip, bet su sąlyga, kad nevažiavote nuleista padanga!
Padangų priežiūra ir eksploatacija
Eksploatacinis padangų dilimas - natūralus reiškinys. Per didelio susidėvėjimo ar pažeidimų kasmet techninės apžiūros neįveikia maždaug 1,8 proc. automobilių.
Sezoninis keitimas ir protektoriaus gylis
Remiantis LR Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka ir kelių eismo taisyklėmis, Lietuvoje padangų montavimas turi būti atliekamas 2 kartus metuose, keičiantis vasaros ir žiemos sezonams. Vasarinės padangos į žiemines turi būti pakeistos ne vėliau nei iki lapkričio 10 dienos. Padangų keitimas taip pat turi būti atliekamas esant padangų nusidėvėjimui. Vienas iš rodiklių yra padangų protektoriaus gylis.
Patikrinkite padangos protektoriaus gylį. Teisės aktais leidžiamas minimalus vasarinių padangų protektoriaus gylis yra 1,6 mm, tačiau toks nekels pavojaus tik važinėjant idealiomis sąlygomis - sausu ir švariu asfaltu. Per lietų tiek nudėvėtos padangos nepajėgs išstumti vandens iš kontaktinio ploto, todėl kils vadinamojo akvaplanavimo rizika - automobilis gali tapti nevaldomu net važiuojant KET leidžiamu greičiu. Vasarą važinėti nedygliuotomis žieminėmis padangomis nėra draudžiama, tačiau tai nėra geras sumanymas.
Reguliarus slėgio tikrinimas
Reguliariai tikrinkite slėgį padangose. Koks jis turėtų būti, paprastai nurodoma ant automobilio centrinio statramsčio ar degalų bako dangtelio.
Vienodos padangos ant ašies ir 4 varomųjų ratų automobiliams
Ant tos pačios automobilio ašies privalo būti tos pačios paskirties (vasarinės ar M+S), to paties konstrukcinio tipo, tokio pat dydžio ir vienodo nusidėvėjimo lygio (5 milimetrų skirtumas tarp pagrindinių griovelių gylio). Jei jūsų automobilis turi 4 varomuosius ratus, rekomenduojama keisti visas 4 padangas, nes pakeitus tik prakiurusią padangą gali sutrikti sukibimo ir stabilumo kontrolės sistemos. Kai kuriais atvejais tai gali pridaryti rimtos žalos jūsų transporto priemonei.
Padangų senėjimas
Laikui bėgant padangų savybės pamažu kinta. Senėjimui - drauge automobilio valdymą ir stabdymą lemiančioms savybėms - didžiausią įtaką turi eksploatacijos ypatumai: važiavimo greitis, slėgis padangose, apkrova, kelio paviršiaus agresyvumas. Dėl šių dalykų (vidinių padangos komponentų perkaitimo) padanga gali per savaitę „pasenti“ tiek, kiek tinkamai sandėliuojama per keletą metų.
Universalios ir „Premium“ klasės padangos
Universalios padangos išvaduoja nuo sezoninio montavimo ir sandėliavimo rūpesčių, tačiau lietuviškomis klimato sąlygomis (t. y. turint visavertę žiemą) yra kompromisas saugumo sąskaita. Brangesnės - „Premium“ klasės padangos palyginamuosiuose bandymuose pigiausius konkurentus paprastai pranoksta akustiniu komfortu, valdymo tikslumu ir stabdymo keliu.
Ratų balansavimas
Ratų balansavimą rekomenduojama atlikti kiekvieną kartą keičiant padangas, nepriklausomai nuo to, ar automobilio padangos bus naujos ar jau naudotos. Kitas atvejis, kada reikalingas ratų balansavimas - važiuojant didesniu greičiu atsiranda vibracija.
Žalos atlyginimas dėl keliuose esančių duobių
Nuo sausio mėnesio pabaigos draudikai atkreipė dėmesį, kad dėl besilaikančio atlydžio pastebimai išaugo duobių ir įgriuvų keliuose sukeltų žalų skaičius. Daugiausiai žalų dėl atsivėrusių duobių kelyje fiksuojama sausio ir vasario mėnesiais. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, iš viso per keturias sausio savaites jau užregistruota arti 150 duobių padarytų autotransporto žalų, kurių sukelti nuostoliai vairuotojams siekia virš 110 tūkst. eurų. Daugiausiai tokių žalų (58 vnt.) fiksuota Kauno mieste ir rajone - tai yra daugiau nei trečdalis visų šalyje per sausio mėnesį registruotų duobių žalų. Vilniaus miesto ir rajono keliuose esančios duobės sukėlė 42 žalas, Klaipėdos mieste ir apylinkėse 14 vnt. Vidutinis vienos kompensuotos žalos dydis siekė apie 680 eurų. Didžiausia duobių žala pernai siekė 8,5 tūkst. eurų, o 2022 m. net 11,2 tūkst. eurų.
Lietuvos vairuotojai dažnai klysta bandydami sutaupyti. Viena iš labiausiai paplitusių klaidų - važiuoti su viniumi padangoje „dar truputį“, nes „vis tiek reikia į miestą“. Techninės apžiūros specialistai pastebi: per TA nepereina automobiliai su netaisytais padangų pažeidimais arba su blogai atliktais taisymais (pvz., kai lopas klijuotas tik iš išorės be vulkanizacijos). Tokiais atvejais vulkanizatorius atsisakys taisyti ir pasiūlys naują padangą.
Turbūt pats geriausias būdas išvengti duobių sukeliamos žalos būtų jas apvažiuoti. Tačiau tai padaryti ne visada pavyksta, tad pamačius, kad artėjate prie duobės, vertėtų sumažinti greitį, įvažiuoti į ją švelniai - tokiu būdu būsite tikri, jog joje bent jau nepaliksite rato ar smūgio galia neapgadins automobilio važiuoklės.
Koks geriausias būdas įveikti duobę vairuojant?
Kaip savivaldybės vertina pretenzijas dėl duobių?
Nors vairuotojai patiria nuostolių dėl keliuose atsivėrusių duobių, savivaldybės neskuba išmokėti kompensacijų. Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas teigia, kad kasmet antroje žiemos pusėje ir pavasarį pasitaiko atsiveriančių duobių gatvėse dėl temperatūrų svyravimų ir orų sąlygų. Esant sprendimui, ar vairuotojams už patirtą žalą reikia išmokėti pinigus, vertinamos skirtingos aplinkybės, įskaitant tai, ar žala nekilo dėl paties nukentėjusio asmens kaltės, pavyzdžiui, dėl per didelio greičio. Jei nustatoma, kad tokios aplinkybės egzistuoja, reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.
Klaipėdos savivaldybės atstovai informavo, kad šiemet dėl keliuose atsivėrusių duobių iš vairuotojų buvo sulaukta 17 pretenzijų. Dėl 6 pretenzijų pasiūlyta kreiptis į gatvėje statybos darbus vykdžiusią įmonę, 3 pretenzijos baigsis taikos sutartimi, atlyginant pusę žalos, 1 pretenzija dėl duobės atmesta, 7 pretenzijos dar nagrinėjamos. Jei žala pripažįstama pagrįsta, vadovaujantis teismų praktika, atlyginama pusė žalos. Savivaldybės atstovas primena Kelių eismo taisyklėse aprašomą punktą, kuriame sakoma: jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Daroma išvada, kad vairuotojas, nepastebėdamas kliūties ant gatvės, elgėsi nepakankamai atidžiai.
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Dalius Vadluga pasakojo, kad pernai vienam asmeniui buvo išmokėta daugiau kaip 100 eurų (atlyginta 102,56 euro žala už prašytus 140 eurų, įvertinus padangų nusidėvėjimą), o šiemet 2 gauti prašymai yra svarstomi.
Šiaulių miesto savivaldybės atstovas žiniasklaidai Vitalis Lebedis vardijo, kad pernai dėl patirtų žalų miesto gatvėse iš viso kreipėsi 6 asmenys. Iš šešių prašymų, trims asmenims žala buvo atlyginta. Vidutinis vieno atvejo žalos atlyginimas apie 150-200 eurų. Žala nebuvo atlyginta tais atvejais, kai asmenys nepateikė reikalingų dokumentų arba nesiėmė visų priemonių, kad išvengtų kliūties ir nesaugiai vairavo.
Ką daryti įvažiavus į duobę?
Jeigu patyrėte nuostolių įvažiavus į duobę kelyje, tokiu atveju būtina kviesti ne policiją, o apie tai pranešti kelio savininkui. Jei nelaimingai įvažiavote į kelio duobę ir apgadinote transporto priemonę, tinkamai užfiksuokite aplinkybes ir kreipkitės į draudimo bendrovę arba kelio savininką. Pasistenkite dėl kitų eismo dalyvių ir būtinai pažymėkite pavojingą vietą.
Kaip elgtis įvažiavus į kelio duobę:
- Apie įvykį informuokite kelio savininką:
- Lietuvos automobilių kelių direkciją - dėl įvykių valstybinės reikšmės keliuose (magistraliniuose, krašto ir rajoniniuose);
- Savivaldybę - dėl įvykių tam tikros savivaldybės teritorijoje esančiuose vietinės reikšmės keliuose (gyvenamųjų vietovių gatvėse ir pan.).
- Nufotografuokite įvykio vietą, kad būtų aiškiai ir gerai matoma:
- įvykio vieta (kelio atkarpa);
- duobė, į kurią įvažiavo transporto priemonė;
- transporto priemonė ir jos apgadinimo žymės.
- Dėl žalos atlyginimo kreipkitės į kelio savininką arba transporto priemonę savanoriškuoju transporto priemonės draudimu (Kasko) apdraudusią draudimo įmonę. Primenama, kad, įvažiavus į kelio duobę, įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis negalioja, todėl tokiu draudimu apdraudusios įmonės apie įvykį informuoti nereikia.
Šiaulių miesto savivaldybės atstovas atkreipė dėmesį, kad nuo pernai metų yra patvirtintos taisyklės, kaip turi elgtis vairuotojas, patyręs žalą Šiaulių gatvėse, ir kokius dokumentus turi pateikti norėdamas gauti žalos atlyginimą:
- Ar įvažiavus į kelio dalyje esančią nepažymėtą duobę ir apgadinus transporto priemonę bei nenuvažiavus iš įvykio vietos buvo kviesti policijos pareigūnai? Ar atvykę policijos pareigūnai įformino eismo įvykį?
- Ar fizinis, juridinis asmuo, norintis gauti kompensaciją už žalą, patirtą nesutvarkytuose Šiaulių miesto savivaldybės keliuose ir gatvėse, pateikė prašymą Šiaulių m. savivaldybės administracijai? Ar prašymą pateikė transporto priemonės savininkas (jei kreipiasi fizinis asmuo)?
- Policijos priimtą nutarimą dėl įforminto autoįvykio.
- Transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiūros vertinimo kortelės, civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumentų kopijas bei informacija, kad automobilis nėra draustas savanorišku transporto priemonių draudimu (Kasko).
- Transporto priemonės remonto paslaugų (išklotinė) ir pirkinių dėl patirtos žalos sąskaitas faktūras bei apmokėjimo kvitus.
- Nepriklausomo eksperto žalos įvertinimo išvadas (jeigu atliekant automobilio remontą buvo atlikta daugiau darbų nei užfiksuotų policijos nutarime).
- Esant galimybei su eismo įvykiu susijusias nuotraukas bei kitus įvykio faktą ir aplinkybes patvirtinančius dokumentus.
- Nurodyti atsiskaitomąją sąskaitą, į kurią turėtų būti pervedamos lėšos už automobilio remontą.
- Ar yra išsaugotos pakeistos transporto priemonės detalės (ratlankiai, padangos ir kt.)?
Pasak V. Lebedžio, jei visi dokumentai pateikti tvarkingai, tokiu atveju vairuotojas gali tikėtis kompensacijos.
Kada reikia pranešti policijai?
Policija vairuotojams primena, kad jeigu patyrėte nuostolių įvažiavus į duobę kelyje, tokiu atveju būtina kviesti ne policiją, o apie tai pranešti kelio savininkui. Pranešti policijai ar kviestis pareigūnų reikia, kai:
- eismo įvykyje žuvo ar buvo sužeistas žmogus;
- su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl jo aplinkybių;
- dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala, o nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra ir nukentėjusiajam neįmanoma pranešti apie eismo įvykį.
Policija taip pat primena, kad kelyje patys sudarę ar pastebėję kliūtį ir pavojų privalote juos pašalinti, o jei to padaryti negalite, kliūtį arba pavojingą vietą pažymėkite ir praneškite kelio savininkui arba policijai, kuri gavusi tokį pranešimą informuos kelio savininką.
Draudimo vaidmuo
Daugiau ramybės suteikia ir savanoriškas Kasko automobilių draudimas, kuris tokių įvykių metu atlygina sukeltą žalą.
Patarimai vairuotojams, kaip išvengti žalos
Draudimo ekspertai pabrėžia, kad atodrėkio ir permainingų orų metu vairuotojams reikėtų išlikti atidiems ir važiuojant nuolatos sekti kelio dangos situaciją. Ekspertas taip pat išskiria pagrindinius požymius, išduodančius, kad galite susidurti su netikėta duobe kelyje:
- kelio danga pasikeitė po nakties ar savaitgalio - pasidengė tirpstančio sniego mase, tapo šlapia ar pan.;
- pastebėjote ant kelio nedidelės apimties nelygumus;
- ant kelio pastebėjote skaldos ar asfalto liekanas;
- pamatėte didelę balą ant kelio - vadinasi, tai duobė arba įduba, pilna vandens.
Kad susidūrimas su duobe būtų kuo mažiau skausmingas ir neatneštų nuostolių, ekspertas primena, kad svarbu:
- pasirinkti saugų ir ne didesnį nei rekomenduojamą greitį, ir jo neviršyti;
- pasistengti duobę apvažiuoti arba į ją įvažiuoti kuo švelniau;
- stebėti kelio ženklus ir papildomą ženklinimą kelyje, kuris gali perspėti apie laukiančias kliūtis;
- laikytis kelių eismo taisyklių ir etiketo.
Ką daryti, jei matote, kad duobės kelyje išvengti nepavyks:
- sumažinkite greitį ir stabdykite iki paskutinės akimirkos;
- atleiskite stabdžio pedalą smūgio į duobę metu;
- neatlikinėkite staigių ir kitiems eismo dalyviams netikėtų manevrų, nes žala gali būti dar didesnė dėl susidūrimo su kita transporto priemone.
tags: #leidzia #padanga #greitas #taisymas