Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) VI skyrius įtvirtina galimybę asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, esant tam tikriems pagrindams. Vienas iš tokių pagrindų - laidavimas, įtvirtintas Baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje. Šiame straipsnyje detaliau aptarsime laidavimo institutą, ypač jo taikymą neblaivių vairuotojų atžvilgiu.

Baudžiamosios atsakomybės už vairavimą neblaiviam atsiradimas

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo įstatymų pataisos, kuomet asmeniui vairuojant transporto priemonę nustačius jo kraujyje esant daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, jam taikoma nebe administracinė, o baudžiamoji atsakomybė, t. y. laikoma, kad asmuo padarė nusikaltimą. Taigi asmuo, kurio kraujyje, vairuojant automobilį, nustatoma daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio koncentracija, patiria gana nemažai neigiamų pasekmių.

Pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 281 straipsnio 7 dalį, tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse vairavimas neblaiviam prilyginamas nesunkiam nusikaltimui. To paties kodekso 11 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog nesunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo. Už nesunkų nusikaltimą (BK 47 str. 3 d.) numatoma iki 500 MGL dydžio bauda (iki 19 000 eurų).

Nuo 2019 m. balandžio 1 d. pasikeitė Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės, kuriose numatyta, jog policijai per patikrinimą nustačius, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, - 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.

Sustabdžius neblaivų asmenį už vairo ir patikrinus jo neblaivumą alkotesteriu, kuris parodo daugiau nei 1,5 prom., asmuo privalomai pristatomas į medicinos įstaigą, kur iš asmens paimamas kraujas. Jeigu paėmus kraują tyrimas parodo, jog kraujyje yra daugiau nei 1,5 prom., jam už vairavimą išgėrus - grės baudžiamoji atsakomybė. Nustačius didesnį nei 1,5 prom. neblaivumą bus pradedamas ikiteisminis tyrimas ir byla perduodama teismui.

Infografika: Alkoholio koncentracijos ribos ir atsakomybė vairuojant Lietuvoje

Kas yra laidavimas?

Laidavimas - tai toks atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, kurį teismas taiko turėdamas pagrįstą pagrindą manyti, kad pasitikėjimo vertas asmuo, kuriam yra perduodamas kaltininkas, šiam darys teigiamą įtaką ir kaltininkas ateityje daugiau nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Jeigu pažeidimą padariusiam asmeniui taikomas laidavimo institutas, baudžiamoji byla nutraukiama ir asmuo neįgyja teistumo, išvengia bausmės. Laidavimas gali būti taikomas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme.

Kam gali būti taikomas laidavimas?

Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Tai reiškia, kad laidavimas negalimas tik padarius sunkų ir labai sunkų nusikaltimą, t. y. nusikaltimą, už kurį numatyta didžiausia bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo ir kuris padarytas tyčia. Tais atvejais, kai asmuo padaro sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant laidavimą, negali būti atleistas.

Fantastiška drama, Žalgirio mūšis su Fenerbahče ir sezono pabaiga | Ant karštų

Laidavimo taikymo sąlygos

Kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir egzistuoti visos numatytos sąlygos:

  • jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir
  • visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir
  • bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir
  • yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nesant nors vienos sąlygos, asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negali būti atleistas. Žalos atlyginimo sąlyga laidavimo atveju yra švelniau reglamentuota nei susitaikymo atveju. Laidavimo atveju užtenka ir dalinio žalos atlyginimo, tačiau teismą reikia įtikinti, kad likusi žalos dalis bus atlyginta.

Net ir nustatęs visas laidavimo taikymui būtinas sąlygas, prokuroras ar teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes tai yra teismo teisė, o ne pareiga. Todėl labai svarbu tinkamai paruošti dokumentus ir proceso dalyvius, kas turi didelės įtakos sėkmingam rezultatui. Jei teistumas yra išnykęs, tokiu atveju laidavimas yra galimas, nes asmuo bus vertinamas kaip pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką.

Kas gali būti laiduotojas ir kokie jam keliami reikalavimai?

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Praktikoje laiduotoju paprastai būna kaltininko tėvai, sutuoktinis, tačiau laiduotoju gali būti ir kaltininko vaikai ar net šeimos ir giminystės ryšiais nesusiję asmenys (draugas, kolega, kaimynas ir pan.). Bet kuriuo atveju, teismas turi įsitikinti, kad laiduotojas yra glaudžiai susijęs su kaltininku ir gali šiam daryti teigiamą įtaką. Be to, laiduotojo asmenybė turi teismui kelti pasitikėjimą.

Praktikoje šis pasitikėjimas įgyjamas visų pirma vertinant kandidato į laiduotojus teistumo duomenis, net administracinių nusižengimų baustumo duomenis, labai dažnai reikalaujama, kad laiduotojas pateiktų charakteristiką iš darbovietės. Ne visais atvejais, bet dažnai laiduotojas būna apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar tiesiogiai teismo. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Vertinant laiduotojo patikimumą, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Laiduotojui keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimą įtakos darymo planą.

BK 40 straipsnio nuostatos nedraudžia skirti laiduotoju administracine tvarka bausto asmens. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Laidavimo procesas ir terminai

Prašymas atleisti įtariamąjį/kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti paduodamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylai pasiekus teismą. Ikiteisminio tyrimo metu sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą priima prokuroras, ir vėliau tokį sprendimą turi patvirtinti ikiteisminio tyrimo teisėjas. Jei byla yra jau teisminio nagrinėjimo stadijoje, tokiu atveju sprendimą dėl laidavimo priima bylą nagrinėjantis teismas. Norint, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų taikytas laidavimo institutas, reikia teikti prašymą laiduotojo vardu, kad pažeidėjas būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Informuoti kaltininką apie jo turimas teises nėra ikiteisminio tyrimo teisėjo pareiga, juolab, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas atstovauja ne nusikaltimą padariusį asmenį, o visuomenės saugumą. Jeigu teismas nusprendžia taikyti laidavimą asmeniui, teismas turi nurodyti konkretų terminą, kuriam bus taikomas laidavimas. Pagal Baudžiamąjį kodeksą laidavimas gali būti taikomas nuo vienerių iki trejų metų. Laidavimo termino pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laidavimas su užstatu arba be jo

Laidavimas gali būti su užstatu arba be užstato. Prašydamas perduoti asmenį pagal laidavimą su užstatu, laiduotojas įsipareigoja įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą. Atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Praktikoje rečiau taikomo laidavimo su užstatu atveju teismas laiduotojui nurodo sumokėti nurodyto dydžio užstatą, kuris laiduotojui grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Užstato dydis nustatomas atsižvelgiant į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, praktikoje jo dydis dažiausiai būna keli šimtai eurų.

Tais atvejais, kai yra taikomas užstatas ir, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos, pasibaigus laidavimo terminui užstatas yra grąžinamas laiduotojui, kitu atveju - pereina valstybei. Norint susigrąžinti užstatą, reikia teikti prašymą teismui dėl užstato grąžinimo pasibaigus laidavimo terminui.

Baudžiamojo poveikio priemonės, taikomos kartu su laidavimu

Net ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bus svarstoma dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo asmens atžvilgiu (uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, automobilio konfiskavimas). Gali būti skiriamos kelios baudžiamojo poveikio priemonės. Teismas asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL (nuo 500 iki 12 500 eurų), o nepilnamečiui - nuo 3 iki 25 MGL (nuo 150 iki 1250 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Be to, teismas sprendimu atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės gali paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusiųjų fondą.

Įsigaliojus naujajam Administracinių nusižengimų kodeksui už vairavimą išgėrus yra taikoma baudžiamoji atsakomybė, o Baudžiamasis kodeksas numato, kad viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra turto - automobilio konfiskavimas (BK 67 str. 2 d. 7 p.). Reikėtų pabrėžti, jog uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas, išplėstinis turto konfiskavimas gali būti skiriami kartu su bausme. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas - yra baudžiamojo poveikio priemonė. Naudojimasis specialia teise uždraudžiamas nuo 1 iki 5 metų. Asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų.

Schema: Galimos baudžiamojo poveikio priemonės už vairavimą neblaiviam

Laidavimo atšaukimas ir jo pasekmės

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis. Baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje yra numatyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Tuo tarpu, jeigu asmuo padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Laiduotojui gresia tik netekti sumokėto užstato, jei laiduojamasis per laidavimo laikotarpį padaro naują nusikalstamą veiką ir buvo paskirtas laidavimas su užstatu.

Teistumo samprata

Teistumas - tai teisinė asmens padėties ypatybė, kurią sukelia teismo paskirtos bausmės atlikimas. Ši teisinė pasekmė yra būdinga tik baudžiamajai atsakomybei. Baudžiamajame kodekse nustatyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Teistumas - juridinis faktas, sukeliantis tam tikrus neigiamus teisinius padarinius asmeniui, kurio atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis ir jis yra įsiteisėjęs.

Teisiškai, suėjus įstatyme nustatytiems terminams, teistumas išnyksta. Teistumas išnyksta savaime ir nereikia kreiptis į teismą ar kitas institucijas su tikslu jį panaikinti. Asmuo, kuriam teistumas yra išnykęs, padaręs naują nusikaltimą, baudžiamąja teisine prasme bus vertinamas kaip asmuo pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką. Išnykus teistumui ar jį panaikinus, žmogus laikomas neteistu, tačiau visuomenė tai dažnai pamiršta. Aplinkinių priklijuota nusikaltėlio etiketė „galioja“ ilgesnį terminą, o kartais net visą gyvenimą.

Apeliacijos galimybės

Nesvarbu, kad asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, vis vien galima skųsti sprendimą dėl tos dalies, su kuria nesutinkama (pvz., dėl konfiskuoto automobilio ar teisės vairuoti atėmimo termino). Teismas negali bloginti Jūsų padėties, jeigu skundą paduosite tik Jūs. Pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.

Teismų praktikos pavyzdys

Druskininkų rūmų teisėjas iš pradžių teismo baudžiamuoju įsakymu pripažino klientą kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, nustačius 2,52 promilės alkoholio kraujyje. Teismo baudžiamuoju įsakymu klientui buvo paskirta galutinė 32 MGL dydžio bauda (1600 Eur), taip pat dvejiems metams atimta teisė vairuoti transporto priemones ir nuspręsta konfiskuoti transporto priemonę „VW Passat“.

Klientas, atstovaujamas advokato Raimondo Simonavičiaus, nesutiko su teismo baudžiamuoju įsakymu ir pasinaudojo įstatyme numatyta teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme. Bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Įvertinęs byloje pateiktus argumentus ir aplinkybes, teismas patenkino advokato pateiktą prašymą. Kaltinamasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo atsakomybei. Teismas nustatė laidavimo terminą - vienerius metus ir šešis mėnesius, laidavimą taikant be užstato.

Advokatų ir teisininkų požiūris

Teisės mokslų daktaras ir advokatas Arnas Paliukėnas teigia, kad bausmės už padarytą nusikalstamą veiką paskirtis yra ne tik nubausti asmenis, tačiau ir sulaikyti juos nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje. A. Paliukėnas tikina, kad laidavimas gali būti taikomas plačiai - tikrai ne tik tada, kai teisiamas girtas vairavęs asmuo. Laidavimas bus taikomas tik tada, jei asmuo padarė nusikaltimą pirmą kartą, gailisi, pripažįsta savo kaltę, įsipareigoja atlyginti ar pašalinti padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Tačiau prokuratūra vengia derėtis ikiteisminiame tyrime ir ragina prisipažinti prasižengusius asmenis, bei laikosi pozicijos, kad automobilis būtų konfiskuotas ir nesutinka su laidavimo institutu. Nors vairavimas išgėrus nėra pateisinamas veiksmas, tačiau neretai žmonėms tai būna vienkartinis, atsitiktinis atvejis, dėl kurio klientai labai gailisi, tačiau jiems kyla gana skaudžios teisinės pasekmės.

tags: #laidavimas #uz #girta #vairuotoja

Populiarūs įrašai: