Šiuolaikiniuose automobiliuose su mechanine pavarų dėže tinkamas pedalų - sankabos, stabdžio ir akceleratoriaus - valdymas yra esminis efektyviam ir saugiam vairavimui. Nors automatinės pavarų dėžės tampa vis populiaresnės, mechaninės pavarų dėžės išlieka svarbios, ypač mažesniuose miesto automobiliuose ir kai kuriose kitų modelių komplektacijose.
Sankabos pedalas ir jo veikimo principai
Automobilio variklio galią ratams perduoda pavarų dėžė, o sankaba yra tarpinis elementas tarp variklio ir pavarų dėžės. Ji sujungia variklį su varomaisiais ratais arba nuo jų atjungia, leisdama sklandžiai perjungti pavaras ir pajudėti iš vietos neužgesinant variklio.
Sankabos pedalą galima rasti tik automobiliuose su mechanine pavarų dėže. Viską supaprastinant, sankabos viduje yra du frikciniai diskai. Kol sankaba neaktyvuota (neišminta), tol jie yra prisispaudę vienas prie kito, taip sujungiant variklį su pavarų dėže ir transmisija. Išmynus sankabos pedalą, šie du diskeliai atsiskiria vienas nuo kito, taip atskirdami variklį nuo pavarų dėžės.
Sankabos konstrukcija
Sankabą dažniausiai sudaro trys pagrindinės dalys:
- Sankabos diskas
- Diskatorius (prispaudimo mechanizmas)
- Išminamasis guolis
Patartina keisti visas tris dalis kartu, nes jos dirba kaip vienas mazgas ir dėvisi vienu metu. Šiandien moderniuose automobiliuose beveik visada naudojama „plaukiojanti“ sankaba, kuri suteikia daugiau komforto ir veikia švelniau nei įprasta, tačiau jos gedimai yra dažnesni.
Hidraulinė ar mechaninė sankaba?
Nors automatinės pavarų dėžės taip pat turi sankabą, jos vairuotojui valdyti nereikia. Šiuolaikiniuose automobiliuose dažniausiai naudojama hidraulinė sankabos sistema, kuri veikia panašiai kaip stabdžiai - per skystį perduodamas slėgis. Jei sistemoje atsiranda oro, pedalas gali tapti minkštas, ir tuomet gali prireikti sankabos nuorinimo. Mechaninės sankabos, naudojamos automobiliuose su mechanine pavarų dėže, valdomos paties vairuotojo.
Sankabos nusidėvėjimas ir gedimai
Sankaba dėvisi natūraliai. Kiekvieną kartą pajudant iš vietos, ji šiek tiek „nudeginama“. Vidutinė sankabos tarnavimo trukmė yra apie 150-250 tūkst. km, tačiau tai labai priklauso nuo vairavimo stiliaus ir dažnumo, su kuriuo automobilis naudojamas mieste ar spūstyse. Sankabos gedimai pasitaiko gana dažnai.
Dažniausiai sudyla sankabos diskas arba sugenda ir išsausėja sankabos išminamasis guolis. Kai sugenda guolis, numynus sankabą pasigirsta metalo džergžesys ir skardus garsas, kuris laikui bėgant garsėja. Tokį gedimą būna nesunku diagnozuoti. Kiti gedimo požymiai: kylant į kalną, spaudžiant akceleratoriaus pedalą, kyla variklio apsukos, bet automobilis greičiau nevažiuoja ir greitis nedidėja. Taip pat padidėja automobilio kuro sąnaudos.
Kaip veikia sankabos sistema ir kaip diagnozuoti problemas
Kaip patikrinti sankabą?
Sankaba retai sugenda staiga, dažniausiai ji rodo aiškius požymius, tokius kaip slydimas, pasikeitęs pedalo pojūtis ar degėsių kvapas. Štai keletas būdų, kaip patiems patikrinti sankabą:
- „Trečios pavaros“ testas: Sustokite saugioje vietoje, įjunkite trečią pavarą ir bandykite pajudėti iš vietos. Sveika sankaba turėtų leisti varikliui užgesti arba stipriai „užspringti“. Jei automobilis pajuda be didesnio vargo, tikėtina, kad sankabos diskas slysta.
- Apsukų ir greičio santykis: Važiuodami aukštesne pavara staigiai spauskite akceleratorių. Jei variklio apsukos pakyla, bet greitis nedidėja proporcingai, sankaba gali slysti.
- Degėsių kvapas: Jei po staigesnio pajudėjimo ar važiavimo įkalnėn jaučiate degėsių kvapą - tai gali būti perkaitusi sankaba, kas pagreitina dėvėjimąsi.
Jei pedalas yra minkštas, problema gali būti hidraulinėje sistemoje, ir tuomet kyla klausimas, kaip nuorinti sankabą, nes sistemoje gali būti oro. Nuorinimo procesas primena stabdžių nuorinimą. Vienas žmogus spaudžia pedalą, kitas atidaro ir uždaro nuorinimo vožtuvą, kol iš sistemos išeina oras. Svarbu naudoti tinkamą skystį ir stebėti, kad bakelyje jo nepritrūktų. Jei pedalas ir po nuorinimo lieka minkštas, problema gali būti pagrindiniame arba darbiniame cilindre.
Akceleratoriaus pedalas
Akceleratoriaus pedalas spaudžiamas dešine pėda. Jeigu kulnas tvirtai remsis į automobilio dugną, tai leis užtikrinti tinkamą greičio valdymą. Greičio pedalu netiesiogiai reguliuojamas į variklį perduodamų degalų kiekis ir atitinkamai variklio apsukų skaičius.
Šiuolaikinėse hibridinėse ir elektrinėse transporto priemonėse akceleratoriaus pedalas atlieka papildomą vaidmenį: padeda sulėtinti automobilį ir netgi atgauti energiją. Vairuotojui atleidus akceleratorių, elektros variklis persijungia į generatoriaus režimą, kinetinę energiją paversdamas elektra ir grąžindamas ją į akumuliatorių. Šis vadinamasis važiavimas vienu pedalu sumažina poreikį naudoti stabdžių pedalą, ypač miesto eisme.
Stabdžių pedalas
Stabdžių pedalas valdomas dešine pėda. Stabdžių valdymas apima sąmoningą jų naudojimą ir tausojimą. Nuspaudus stabdžių pedalą, taip pat galima perjungti pavarų dėžės svirtį į žemesnę pavarą. Svarbu atsiminti, kad, jeigu tenka stabdyti, nepradėkite nuo pavarų perjungimo.
Vairavimo instruktoriai ypatingai pabrėžia gebėjimą lėtinti automobilį varikliu. Artėdami prie sankryžos, eismo kamščio ar kelių mokesčių surinkimo punkto, nejunkite neutralios pavaros. Kur kas geriau stabdyti varikliu, t.y. jungiant žemesnes pavaras. Automobiliu leidžiantis nuokalne (arba prieš posūkį), reikėtų daugiausia pasikliauti variklio stabdymo jėga, o stabdžius naudoti tik tada, jeigu reikia dar labiau pristabdyti.
Dažniausios vairuotojų klaidos su mechanine pavarų dėže
Yra keletas klaidų, kurias dažnai daro vairuotojai, vairuodami automobilį su mechanine greičių dėže. Norint vairuoti efektyviai ir saugiai, svarbu jų vengti:
- Rankos laikymas ant pavarų perjungimo svirties: Tai gali sukelti vibraciją ir pagreitinti pavarų perjungimo mechanizmo dėvėjimąsi.
- Nuolatinis kojos laikymas ant sankabos pedalo: Sankabos pedalą reikia spausti tik tuo metu, kai jungiama pavara, o po to jį iškart atleisti. Laikant koją ant sankabos pedalo, net jei jis nėra pilnai nuspaustas, sankabos diskai gali būti ne pilnai susilietę, kas sukelia nereikalingą trintį ir trumpesnį eksploatacijos laikotarpį. Tai ypač žalinga išminamajam guoliui.
- Pavarų perjungimas be sankabos pedalo: Pavaras perjungiant be sankabos, pavarų dėžė patiria didžiulę apkrovą, o dažnai kartojant šį veiksmą, pavarų dėžė gali sugesti.
- Stovėjimas su įjungta pavara: Geriausia sustojus įjungti laisvą pavarą ir stovėti tik nuspaudus stabdžio pedalą. Stovint su įjungta pavara, kartu būna nuspausta ir sankaba, tai sukelia papildomą apkrovą sankabos sistemai. Racionalesnis sprendimas tokiu atveju yra laikyti nuspaustą stabdžių pedalą. Jei sustojote stačioje įkalnėje, o gale įsitaisė kitas automobilis, geriau pasinaudoti stovėjimo stabdžiu.
- Nepakankamas variklio stabdymas: Važiuoti neutralia pavara arba važiuoti nuspaudus sankabos pedalą - tai vienas ir tas pats. Tokiais atvejais, norint efektyviai lėtinti, rekomenduojama jungti žemesnę pavarą ir stabdyti varikliu.
- Važiavimas aukšta pavara mažu greičiu: Jei įjungus aukštesnę pavarą (pvz., šeštą) važiuojate nedideliu greičiu (pvz., 70 km/val.), ne pati geriausia mintis yra spausti akceleratorių iki dugno. Tokiais atvejais patartina įjungti žemesnę pavarą.
Sustojimo ir stovėjimo procedūros
Trumpas sustojimas (pvz., prie šviesoforo)
Stovint trumpai: palikite pavarų perjungimo svirtį padėtyje „N“ (neutrali pavara) ir laikykite stabdžio pedalą nuspaustą (arba įjunkite „Auto Hold“ (funkcija, kuri sustabdžius automobilį išlaiko jį toje pačioje vietoje), jei yra). Laukiant, kol pasikeis šviesoforo signalas, arba trumpam sustojus ir neišjungus variklio (sustojus ilgesniam laikui variklį rekomenduojama išjungti), turėtų būti įjungta neutrali automobilio pavara.
Ilgesnis stovėjimas (pvz., automobilių aikštelėje)
Stovint ilgesnį laiką: įjunkite „P“ režimą (parkavimo pavara) - tai užrakina transmisiją ir neleidžia automobiliui riedėti. Naudokite rankinį stabdį (mechaninį arba elektrinį) - ypač stovint nuolydyje ar ant kalvos. Tai apsaugo pavarų dėžę nuo įtampos. Tada atleiskite stabdžio pedalą. Svarbu: pirmiausia įjunkite rankinį stabdį, tik tada „P“ režimą - tai sumažina apkrovą transmisijos fiksatoriui. Jei sustojimas trumpas - nereikia jungti „P“, bet jei sustojote ilgesniam laikui ar išlipate iš automobilio, naudokite tiek „P“, tiek rankinį stabdį. Jei reikia pastatyti automobilį ant šlaito, jis turi būti patikimai užfiksuotas, kad nenuriedėtų į pakalnę.
Vairavimo egzamino reikalavimai ir sankabos valdymas
Vairavimo egzamino metu keliami griežti reikalavimai sankabos valdymui. Štai keletas pavyzdžių, kas gali būti įvertinta kaip nekvalifikacinis (NK) arba specialus (SPK) trūkumas:
- NK - be reikalo užgesina variklį.
- NK - be reikalo ilgai važiuoja nevisiškai įjungęs sankabą (įskaitant manevrus mažu greičiu).
- NK - laiko koją ant / virš sankabos paminos, kai sankaba nejungiama ilgiau kaip penkiolika sekundžių.
- NK - per greitai atleidžia sankabos paminą.
- NK - netinkamai valdo sankabos paminą, perjungdamas pavaras.
- NK (A1, A, B1, B ir BE kategorijos) - važiuodamas mažu greičiu netinkamai valdo sankabos paminą.
- NK (A1, A, B1, B ir BE kategorijos) - laiko nuspaudęs sankabos paminą artėdamas prie posūkio ar važiuodamas juo arba laiko nuspaudęs sankabos paminą tris ar daugiau sekundes.
- NK (C1, C, C1E, CE, D1, D, D1E ir DE kategorijos) - laiko nuspaudęs sankabos paminą artėdamas prie posūkio ar važiuodamas juo arba laiko nuspaudęs sankabos paminą nuo trijų iki penkių (imtinai) sekundžių.
- SPK - šešis kartus užgesina variklį.
- SPK - šešis kartus važiuoja išjungta sankaba.
tags: #kur #yra #greicio #stabdzio #sankabos #pedalai