Įsigijus automobilį su dyzeliniu varikliu ir kietųjų dalelių filtru (DPF, arba FAP), dažnai kyla klausimų dėl tinkamos variklio alyvos pasirinkimo. Nors tai gali pasirodyti smulkmena, netinkama alyva gali žymiai sutrumpinti DPF filtro tarnavimo laiką ir sukelti brangius remontus.

Variklio alyvos gamintojai yra parengę specialias tepimo priemonių receptūras, skirtas varikliams su DPF filtrais. Šios alyvos turi ypatingų savybių, kurios užtikrina efektyvų DPF veikimą ir ilgesnį jo tarnavimo laiką.

DPF filtro veikimo principas ir alyvos vaidmuo

Kietųjų dalelių filtras yra svarbi išmetamųjų dujų sistemos dalis dyzeliniuose automobiliuose, skirta mažinti kenksmingų dalelių (suodžių) patekimą į aplinką. Kad šis filtras veiktų efektyviai, būtina naudoti specialią variklio alyvą.

Sunkvežimio variklis su DPF filtru ir jo schematinis vaizdas

Kodėl standartinė alyva netinka DPF varikliams?

Variklio alyvose yra priedų, kurie gerina jų parametrus ir variklio darbą. Deja, daugelis tokių medžiagų, degdamos, palieka suodžių nuosėdų (pelenų). Šių nuosėdų išmetamųjų dujų valymo sistemos, įskaitant DPF filtrą, nesugeba pašalinti. Laikui bėgant, šios dalelės gali užkimšti kietųjų dalelių filtro kanaliukus, todėl filtras susidėvi greičiau ir praranda efektyvumą.

Mažo peleningumo alyva - ne mitas

Pasak pasaulyje pirmaujančių alyvos gamintojų atstovų, pavyzdžiui, „Total“ techninio skyriaus vadovo Andrzejus Husiatynskio, kietųjų dalelių filtrams reikalinga naudoti specialią variklio alyvą. Tai nėra mitas ar sąmokslo teorija. Jei dyzeliniame automobilyje su dalelių filtru bus naudojama standartinė alyva, ilgainiui filtras užsikimš.

Todėl tokiems automobiliams būtina naudoti specialią, mažo peleningumo (angl. Low SAPS - Sulfated Ash, Phosphorus, Sulfur) alyvą. Šioje alyvoje yra apribotas pelenų, fosforo ir sieros kiekis. Apskaičiuota, kad standartinė alyva DPF tarnavimo laiką sumažina daugiau nei perpus. Ekologijos klausimas aktualėja, todėl tik laiko klausimas, kada kietųjų dalelių filtrus rasime ne tik dyzeliniuose, bet ir visuose benzininiuose varikliuose - tokias technologijas jau taiko kai kurie „Volkswagen“ grupės prekių ženklai.

DPF regeneracija ir alyvos skiedimas kuru

Dyzelinių automobilių DPF filtras mažina taršą, tačiau jo regeneracija gali turėti tam tikrų pasekmių varikliui ir alyvai. DPF regeneracija - tai procesas, kurio metu iš filtro „išdeginami“ susikaupę suodžiai. Aktyvios DPF regeneracijos metu kai kuriuose varikliuose papildomas kuras įpurškiamas vėliau nei įprastai, kad padidėtų išmetamųjų dujų temperatūra.

Kaip veikia išmetamųjų dujų dyzelino kietųjų dalelių filtras (DPF)?

Kai regeneracijos ciklai kartojasi dažnai, dalis dyzelino gali patekti į variklio alyvą. Jei į alyvą patenka kuras, keičiasi jos savybės. Trumpi maršrutai ir dažnas variklio išjungimas gali neleisti regeneracijai užsibaigti, dėl ko kuras dažniau skiedžia alyvą. Lietuvoje tai ypač aktualu, jei dyzelinis automobilis naudojamas kasdieniam 5-10 km važiavimui į darbą ir atgal. Alyvos skiedimas kuru nėra „vieno gamintojo“ problema - su tuo gali susidurti įvairių markių dyzeliniai automobiliai. Svarbu atsižvelgti, kad konkrečių modelių sprendimai ir programinės įrangos strategijos skiriasi.

Jei įtariate regeneraciją, rekomenduojama užbaigti važiavimą (pvz., dar 15-20 min.), kad procesas sėkmingai pasibaigtų. DPF regeneracija pati savaime nėra „blogis“, tačiau tam tikromis sąlygomis ji gali prisidėti prie variklio alyvos praskiedimo kuru.

Alyvos klasifikacijos ir specifikacijos DPF varikliams

Renkantis alyvą DPF varikliui, svarbu atkreipti dėmesį į kelias pagrindines klasifikacijas: ACEA, API ir SAE klampumą.

ACEA klasifikacija: „C“ klasės alyvos

Mažo peleningumo alyva pagal europinę specifikaciją žymima raide C ir yra skirta automobiliams su įmontuotais dyzelino dalelių filtrais. Ši alyva Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) skirstoma į kelias grupes (nuo C1 iki C5):

  • C1: Lengvaeigė, degalus taupanti alyva su griežčiau ribojama chemine sudėtimi. Ji yra tiršta, aukšto klampumo ir žymiai prailgina DPF ir katalizatorių tarnavimo laiką. Skirta vidutinei ridai ir rekomenduojama tokiems dyzeliniams varikliams kaip „Ford“, „Mazda“, „Jaguar“, „Land Rover“.
  • C2: Lengvaeigė, degalus taupanti alyva.
  • C3: Pasižymi geresniu tepimo plėvelės patvarumu. Tai universali klasė, tinkanti daugeliui DPF variklių. Jei gamintojo rekomendacijos nežinomos, ACEA C3 klasė yra saugus pasirinkimas.
  • C4: Pasižymi geresniu tepimo plėvelės patvarumu ir griežčiau ribojama chemine sudėtimi.
  • C5: Skystoje ACEA C5 alyvoje sumažintas klampumas, ji leidžia sutaupyti kuro sąnaudas daugiau nei 3 proc. Skirta ilgesniam kilometražui ir naudojama moderniausiuose dyzeliniuose, benzininiuose ir hibridiniuose varikliuose, tokiuose kaip „Porsche“, BMW, „Peugeot“, „Opel“, „Volvo“. Dėl labai mažos klampos ši alyva nėra tinkama naudoti senesniuose varikliuose.

Kiekviena iš šių klasių nurodo kenksmingų junginių kiekio skirtumą alyvoje, taip pat alyvos poveikį kuro sąnaudoms. Visgi didesnis skaičius specifikacijoje nereiškia aukštesnės kokybės, o tiesiog nurodo skirtingus techninius reikalavimus.

API klasifikacija: dyzeliniams varikliams

API (American Petroleum Institute) alyvos klasės taip pat svarbios. Raidė C reiškia tepalo paskirtį dyzeliniam varikliui, S - benzininiam. Kuo toliau nuo abėcėlės pradžios yra kodas (pvz., CF, CG, CH, CI, CJ...), tuo aukštesnius reikalavimus alyva atitinka.

  • CJ: Nuo 2006 metų, varikliams su DPF, naudojamam kurui gali būti iki 0.05 proc. sieros pagal svorį. Tai patys šiuolaikiškiausi tepalai, skirti automobiliams nuo 2006 metų.
  • CI: Nuo 2002 metų, varikliams su EGR, sieros kiekis iki 0.5 proc. svorio. Automobiliams nuo 2002 metų.
  • CH: Nuo 1998 metų, varikliams su EGR, sieros kiekis iki 0.5 proc. svorio. Automobiliams nuo 1998 metų.
  • CF: Nuo 1990 metų, automobiliams su turbina arba be, nuo 1990 metų.

Paprastai gamintojai pirmiausia tepalą pozicionuoja benzininiams varikliams, o tik po to - dyzeliniams, todėl žymėjimas C raide turėtų eiti pirmu, pvz., CF/SJ. Tačiau net jei raidė S yra pirma, tai nereiškia, kad tepalas netinka dyzeliniam varikliui, jei yra nurodyta ir C specifikacija.

Klampumo (SAE) klasifikacija

SAE (Society of Automotive Engineers) klampumo klasifikacija nurodo alyvos klampumą esant skirtingoms temperatūroms:

  • Pirmas skaičius prieš W raidę (pvz., 0W, 5W): nusako šaltos alyvos klampumą, svarbų žiemą. Kuo skaičius mažesnis, tuo skystesnė alyva šaltame ore, todėl starteriui lengviau sukti variklį. Pvz., 5W klampumo alyva sustingsta maždaug -40°C, o 0W - dar žemesnėje temperatūroje.
  • Antras skaičius po W raidės (pvz., -30, -40, -50): nurodo alyvos klampumą darbinėje temperatūroje (100°C).

Skystesnės alyvos (pvz., 5W-30) privalumas yra tai, kad jos šiek tiek sumažina trintį tarp variklio mazgų, todėl variklis tampa ekonomiškesnis. Tačiau skysta alyva yra skvarbesnė ir lengviau teka pro tarpelius tarp tepamų dalių. Senuose ar labai sudėvėtuose varikliuose dėl skysto tepalo gali būti nepakankamas tepalo slėgis, o tai gali sukelti nepakankamą tepimą ar didesnį alyvos suvartojimą. Klampesnė alyva (pvz., 5W-40 ar 5W-50) sudaro storesnę ir atsparesnę tepimo plėvelę, užtikrinančią didesnę apsaugą aukštose temperatūrose ir apkrovose.

Gamintojai, siekdami degalų ekonomijos, gali rekomenduoti mažesnio klampumo alyvas, tačiau tai gali turėti įtakos variklio resursui, ypač jei variklis nėra naujas arba dirba didelėmis apkrovomis (pvz., vilkdamas priekabą ar važiuojant bekele).

Sieros įtaka dyzeliniam varikliui ir alyvai

Sieros kiekis dyzeline visada yra didesnis nei benzine. Sieros junginiai, pakliuvę į tepalą ir susimaišę su vandeniu iš degimo produktų (kurie patenka į karterį), sudaro sieros rūgštis. Šios rūgštys sugadina tepalą ir sukelia variklio koroziją. Todėl dyzelinio variklio alyvoje reikia daugiau priedų antioksidantų - tų pačių plaunančių priedų, kurių kiekį parodo šarmingumo indeksas TBN (Total Base Number). Kuo jis didesnis, tuo daugiau rūgščių tepalas gali „suvalgyti“.

Kuo daugiau tepale yra sieros, tuo greičiau mažėja TBN indeksas ir tepalas praranda plaunančias savybes. Pavyzdžiui, jei sieros kiekis siekia 100 mg/1 kg kuro (kai kuriuose šaltiniuose leidžiamas iki 2000 mg/1 kg), TBN indeksas gali sumažėti 0.9-1.1 kiekvienam 1000 km. „Tikro“ dyzelinio tepalo TBN indeksas yra 12 ir daugiau, tačiau tokių rasti yra sunkoka.

Svarbu žinoti, kad mažas sieros kiekis dyzeline (kaip reikalauja EN590 standartas nuo 2009 m., nustatantis ne daugiau nei 10 mg sieros junginių 1 kg kuro) yra priežastis, dėl kurios greitai sudyla aukšto slėgio kuro siurbliai ir purkštukai. Sieros junginiai dyzeline suteikia pastarajam tepimo savybių, o nesant sieros, šių savybių dyzelinas netenka.

Bendros rekomendacijos renkantis alyvą ir priežiūrą

Automobilio variklio alyvos keitimas

Variklio alyvos pasirinkimas ir priežiūra yra esminiai veiksniai, siekiant ilgesnio DPF ir viso variklio tarnavimo laiko.

  • Vadovaukitės gamintojo rekomendacijomis: visada rinkitės tepalą pagal automobilio gamintojo specifikacijas, nurodytas techniniame vadove. Jei gamintojas nurodo alyvos tipą pagal savo klasifikaciją (pvz., VW 502.00), ieškokite atitinkamo žymėjimo ant bakelio.
  • ACEA C3 kaip universalus pasirinkimas: jei neturite gamintojo rekomenduotos alyvos arba jos rūšies nepamenate, universaliausia ACEA C3 klasė yra geras pasirinkimas varikliams su DPF filtrais.
  • Mažo peleningumo (Low SAPS) alyva privaloma: DPF turintiems varikliams būtina naudoti tik mažo peleningumo alyvą. Jei jūsų transporto priemonė DPF filtro neturi, ACEA C klasės tepalai nerekomenduojami.
  • Kuro kokybė: naudokite tik kokybišką kurą iš patikimų degalinių, kad išvengtumėte didelio sieros kiekio, kuris gali užmušti DPF filtrą ir alyvą.
  • Alyvos keitimo intervalai: gamintojai nurodo, kad alyvos tarnavimo intervalas gali sutrumpėti perpus, jei naudojamos ne gamintojo rekomenduojamos specifikacijos. Jei pilamas neaiškus kuras, važiuojama trumpais atstumais, ilgai stovite kamščiuose tuščiąja eiga, ypač žiemą, keiskite alyvą kas 6-7 tūkst. km, net jei naudojate kokybišką tepalą. Paprastai alyvą rekomenduojama keisti kas 10 000-15 000 km, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Keiskite alyvą lapkričio pabaigoje prieš šalčius ir balandžio mėnesį, nes žiemą variklis ilgiau būna šaltas, o tai labiau kenkia alyvai ir varikliui.
  • Variklio šildymas: šildykite variklį žiemą. Šaltame variklyje nesudegęs kuras skiedžia tepalą. Venkite aukštų apsukų, kol variklio temperatūra nepasiekė 40°C.
  • Papildomi priedai: nereikia į tepalą pilti jokių papildomų priedų, nes tai gali pakeisti alyvos cheminę sudėtį ir neigiamai paveikti DPF filtrą.
  • Alyvos lygis: Jeigu alyvos lygis yra žemiau minimalios žymės, o rida yra tarp 4 000 km ir 15 000 km, papildykite alyvos kiekį. Jeigu rida viršija 15 000 km, pakeiskite alyvą. Jeigu nuvažiavote mažiau nei 4 000 km ir alyvos lygis yra žemas, tai gali būti techninės variklio problemos pasekmė - tokiu atveju patartina kreiptis į servisą.
  • Sintetinių ir mineralinių alyvų maišymas: šiuolaikinės sintetinės ir mineralinės alyvos paprastai yra suderinamos. Pereinant nuo vieno tipo alyvos prie kito, variklyje visada lieka nedaug senos alyvos likučių, ir tai nėra blogai. Išimtis yra tik specialios pilnai sintetinės alyvos poliglikolių pagrindu.

Renkantis alyvą savo automobilio varikliui, svarbu atsižvelgti ne tik į kolegų ar draugų rekomendacijas, bet ir į gamintojo pateikiamus parametrus. Naudojant pigesnę, bet netinkamų parametrų alyvą, laikui bėgant išlaidos gali tapti labai didelės. Pakeisti užsikimšusį kietųjų dalelių filtrą, atsižvelgiant į konkretaus automobilio modelį, gali kainuoti ir gerokai per tūkstantį eurų.

tags: #kuo #skiriasi #alyva #varikliams #su #dpf

Populiarūs įrašai: