Automatinė pavarų dėžė jau seniai nebėra prabanga automobilyje. Kalbant apie naujus automobilius, „automatika“ jau plačiai paplitusi net ir miesto modeliuose, o daugelyje populiarių segmentų ji netgi yra standartinė įranga. Automatinės pavarų dėžės taip pat įsitvirtino antrinėje rinkoje. Naujesnės automatinės pavarų dėžės, gaminamos jau kelerius metus, turi kur kas daugiau privalumų nei senesniuose automobiliuose sumontuotos pavarų dėžės.
Pirmiausia jos neerzina vangiu pavarų perjungimu ir nedaro didelės įtakos degalų sąnaudoms - nebent kalbame apie vadinamąsias automatizuotas mechanines pavarų dėžes su pavarų perjungimo elektronika. Daug degalų galima sutaupyti naudojant bepakopes pavarų dėžes, kurios ne veltui naudojamos hibridiniuose automobiliuose. Tačiau didesnes degalų sąnaudas kompensuoja gerokai didesnis automobilių su šiuolaikinėmis automatinėmis pavarų dėžėmis našumas; šiuo požiūriu pirmauja dinamiškai perjungiamos dvigubos sankabos pavarų dėžės. Automobilis su automatine pavarų dėže - tai neabejotinai didesnis kasdienio vairavimo komfortas, nes nereikia spausti sankabos pedalo ir „vėduoti“ pavarų perjungimo svirties, todėl automatinė pavarų dėžė tampa tikru išsigelbėjimu spūstyse.
Automatinės pavarų dėžės veikimo principai ir valdymas
Norint teisingai vairuoti automobilį su automatine pavarų dėže, būtina žinoti šalia pavarų perjungimo svirties (jungiklio) ir/arba rankenėlės esančius ženklus. Juos sudaro keturios pagrindinės raidės - P, R, N ir D, tačiau taip pat galima rasti L, M, S, skaičius (1, 2, 3) arba kitus ženklus (pliusus ir minusus).
Jungtiniame prietaisų skydelyje visada nurodoma pavarų perjungiklio padėtis. Automatinio pavarų perjungimo padėtys indikuojamos prietaisų skydelio dešinėje, ir vienu metu būna įjungtas tik vienas žymeklis.
Pavarų perjungiklio padėtys ir jų funkcijos
- P (Parking - stovėjimas): Tai ratų blokavimo pavara, naudojama tik tada, kai automobilis stovi. Jos negalima įjungti, kai automobilis važiuoja ar net lėtai „rieda“. Reikia sustoti ir tik tada perjungus pavarų svirtį įjungti P režimą. Jos taip pat nereikėtų naudoti per dažnai, pavyzdžiui, kaskart sustojus prie šviesoforo. Prieš užvedant variklį arba pastatant automobilį, visada reikia pasirinkti padėtį P. Kad galėtumėte perstumti pavarų svirtį iš padėties P, reikia pirmiausia stipriai nuspausti stabdžių pedalą. Kaip atsargumo priemonę visada įjunkite ir stovėjimo stabdį, ypač statant automobilį ant šlaito, nes vien tik automatinės pavarų dėžės P padėties nepakanka automobiliui patikimai sulaikyti. Pavarų perjungiklis turi būti P padėtyje, kad būtų galima automobilį užrakinti ir įjungti signalizaciją.
- R (Reverse - atbulinė eiga): Tai atbulinės eigos pavara. Pasirenkant R padėtį, automobilis turi nejudėti.
- N (Neutral - neutrali): Rankinėje pavarų dėžėje tai yra laisvosios eigos atitikmuo. N režimu automatinė pavarų dėžė neperduoda sukimo momento ratams, todėl važiuoti su šiuo pavarų santykiu neįmanoma. Tačiau ja negalima pakeisti P padėties, nes N padėtyje pavarų dėžė neužblokuoja ratų. Važiuoti šiuo režimu nerekomenduojama dėl prastesnio pavarų dėžės tepimo ir galimybės ją negrįžtamai sugadinti. Tačiau galite palikti transporto priemonę laisvoje padėtyje, tačiau nepamirškite įjungti rankinio stabdžio. Variklį galima užvesti neutralioje padėtyje. Norint perjungti pavarų perjungiklį iš N padėties į kitą, reikia nuspausti stabdžių pedalą (turi būti įjungta uždegimo padėtis II).
- D (Drive - važiavimas): Tai priekinės pavaros režimas ir normali važiavimo padėtis. Tiesiog įjunkite jį (stovint, nuspaudus stabdį) ir automobilis pradės „važiuoti“ bei pats perjungs pavaras, kai paspausite akceleratoriaus pedalą. Priklausomai nuo pagreičio ir greičio, greitinimas arba lėtinimas vykdomas automatiškai. Perjungiant pavarų svirtį iš R padėties į D padėtį, automobilis turi nejudėti.
- S (Sport - sportinis režimas): Įjungus sportinį režimą, įjungiami sportinės automobilio charakteristikos, padidėja variklio sūkiai įjungus pavarą ir pagerėja automobilio reakcija į akceleratoriaus paspaudimą, suteikiant dinamiškesnę važiavimo patirtį. Transmisija išlaiko žemesnes pavaras, o stipriau paspaudus akceleratoriaus pedalą greičiau perjungia pavaras. Suaktyvinto sportinio režimo ženklas S būna oranžinis.
- W (Winter - žiemos režimas): Tai vadinamasis automatinės transmisijos žiemos režimas, rekomenduojamas važiuojant sniegu ar slidžia danga. Kad tokiomis sudėtingomis kelio sąlygomis automobilis neprarastų sukibimo su keliu, esant W nustatymui transmisija dažniausiai važiuoja antra pavara.
- M (Manual - mechaninis režimas): Tai nustatymas, leidžiantis pavaras perjungti rankiniu būdu. Tai galima padaryti keliais būdais - judinant svirtį arba spaudžiant už vairo esančias svirtis (menteles), arba abiem būdais. Automatinės pavarų dėžės pliusas ir minusas dažnai būna šalia raidės M, kuri nurodo rankinio perjungimo režimą.
- L (Low - žema pavara): Įprastai šis nustatymas naudojamas norint išlaikyti aukštą variklio sūkių dažnį, kad padidėtų jo efektyvumas, pvz., važiuojant į kalną. Jis taip pat naudingas padedant stabdyti varikliu. Kai kuriuose automobiliuose L režimas užblokuoja tam tikrus pavarų perdavimo skaičius arba įjungia tam tikrus važiavimo režimus.
- B (Brake - stabdžiai/rekuperacija): Elektromobiliuose ir hibridiniuose automobiliuose ją galima rasti šalia krypties pasirinkimo svirties. Nustatymas B įjungia maksimalų rekuperacijos lygį, t. y., stabdymo energijos atgavimą.
Geartronic - rankinio pavarų perjungimo ypatumai
Vairuotojas gali mechaniškai perjungti pavaras, naudodamas Geartronic automatinę pavarų dėžę. Atleidus akceleratoriaus pedalą, automobilis stabdomas varikliu. Pavarų rankinio perjungimo padėtis pasiekiama perjungiant svirtį į šoną iš padėties D ir nustumiant į galinę padėtį „+S-“. Jungtinio prietaisų skydelio ženklas „+S-“ pakeičia spalvą iš baltos į oranžinę, ir langelyje parodomi skaitmenys 1, 2, 3 ir t. t., atitinkantys ką tik parinktą pavarą.
- Perjungimas aukštyn: stumtelėkite svirtį pirmyn, link + (pliuso) ir atleiskite svirtį.
- Perjungimas žemyn: patraukite svirtį atgal link „-“ (minuso) ir atleiskite.
Rankinį pavarų perjungimo režimą (+S-) galima pasirinkti bet kada važiavimo metu. Geartronic sistema automatiškai perjungs žemesnę pavarą, jei vairuotojas pernelyg sumažins greitį ar apsukas pagal atitinkamą pavarą, taip apsaugant nuo trūkčiojimo važiuojant ir variklio užgesimo dėl pernelyg mažų apsukų. Grąžinti automatinį važiavimo režimą galima perstumiant svirtį į šoną, į galinę padėtį ties D.
Mentelės prie vairo
Pavaras rankiniu režimu galima perjungti ne tik pavarų svirtimi, bet ir mentelėmis prie vairo. Kad būtų galima perjungti pavaras mentelėmis prie vairo, šias pirmiausia reikia suaktyvinti. Tai atliekama patraukiant vieną iš mentelių link vairo: indikacija jungtiniame prietaisų skydelyje pasikeis iš „D“ į skaičių, nurodantį esamą pavarą.
- „-“: įjungiama kita žemesnė pavara.
- „+“: įjungiama kita aukštesnė pavara.
Pavara keičiama kiekvieną kartą patraukiant mentelę, jei tik variklio apsukos būna leistiname intervale. Po kiekvieno pavaros perjungimo jungtiniame prietaisų skydelyje pakinta skaičius, nurodantis esamą pavarą.
Automatinis išaktyvinimas: Jei vairo mentelės nenaudojamos, jos po kurio laiko išaktyvinamos: apie tai informuoja jungtiniame prietaisų skydelyje iš esamos pavaros skaičiaus atgal į „D“ pakitusi indikacija. Išimtis - stabdymas varikliu: tokiu atveju mentelės būna suaktyvintos, kol stabdoma varikliu.
Mechaninis išaktyvinimas: Ant vairo esančius pavarų perjungiklius taip pat galima išaktyvinti mechaniniu būdu: patraukite abu perjungiklius link vairo ir laikykite, kol jungtiniame prietaisų skydelyje esamos pavaros skaičiaus ženklas pasikeis į „D". Menteles galima naudoti ir pavarų svirčiai esant sportinio režimo padėtyje, tokiu atveju mentelės būna aktyvios nuolat ir jos neišaktyvinamos.
Volvo Trucks – „I–Shift Dual Clutch“ – vilkiko pavarų dėžė
Automatinio žemesnės pavaros įsijungimas ir saugos funkcijos
Nuspaudus akceleratoriaus pedalą iki pat grindų (žemiau įprasto greitėjimo padėties), iš karto įsijungs žemesnė pavara. Ši apsauginė funkcija, vadinama automatiniu žemesnės pavaros įsijungimu, naudojama, kai reikia maksimalaus pagreitėjimo, pavyzdžiui, lenkiant. Atleidus iki pat galo nuspaustą akseleratoriaus pedalą, pavarų dėžė automatiškai persijungs į buvusią padėtį.
Saugos funkcijai, apsaugančiai variklį nuo pernelyg didelių apsukų, greičių dėžės kontrolės programa turi apsauginį blokatorių. Geartronic sistema neleidžia įjungti aukštesnės arba žemesnės pavaros, jei per didelis variklio sūkių skaičius gali apgadinti variklį. Nieko neįvyksta, jei vairuotojas vis tiek bando įjungti žemesnę pavarą tokiu būdu, esant didelėms variklio apsukoms - pradinė pavara lieka įjungta. Jungiant pavaras žemyn, vienu metu galima perjungti vieną arba kelias pavaras, priklausomai nuo variklio apsukų, kad variklis nebūtų gadinamas.
Tekstas „Shift Lock“ rodo, kad automatinė pavarų dėžė yra užblokuota stovėjimo padėtyje (P), kad būtų išvengta atsitiktinio užvedimo ir automobilio sugadinimo, pvz., garaže.
Volvo automobilių automatinių pavarų dėžių evoliucija ir tipai
Transmisijos tipas priklauso nuo modelio metų ir variklio tipo. Volvo, per savo istoriją, naudojo įvairias automatinių pavarų dėžių sistemas, kurias gamino tiek partneriai, tiek tobulino patys.
Ankstyvieji modeliai (BW, AW serijos)
Septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose „Volvo“ naudojo britų gamybos Borg-Warner BW-35 3 greičių automatinę pavarų dėžę. Vėlesniuose modeliuose buvo diegiamos Aisin-Warner (AW) transmisijos. Modeliai su BW55, AW55, AW70 arba AW71 transmisijomis buvo montuojami priklausomai nuo modelio ir pagaminimo metų:
- BW55 ir AW55: buvo 3 pavarų transmisijos. Geriausios BW55 transmisija buvo naudojama 1983-1984 m. Šiaurės Amerikoje turbodyzelinių 760 modelių.
- AW70 ir AW71: tai 3 pavarų transmisijos su greitinančiąja pavara. AW70 buvo pristatyta 1982 m. su JAV „Volvo 240“ versija (iš pradžių su B21F varikliu, vėliau ir B23F). 1989 m. „Volvo“ pristatė patobulintą AW70L versiją su blokuojamu sukimo momento keitikliu. AW71 yra sustiprinta AW70 versija, skirta naudoti su didesnės galios varikliais. Dažna problema su AW70 ir AW71 transmisijomis yra išdylančios antrinio (išeinančiojo) veleno įvorės ir/arba transmisinės alyvos sunkimas pro antrinio veleno riebokšlį. Rekomenduojama keisti abu - įvorę ir riebokšlį - jei pasireiškė bent viena iš šių problemų. Tiek AW70, tiek AW70L transmisijos yra valdomos hidrauliškai, o tai pašalina elektronines problemas, kurios dažnai kyla su kitomis transmisijos sistemomis.
4 cilindrų varikliams, tokiems kaip 240 serijos, „Volvo“ naudojo AW-70 natūraliai įsiurbiamiems varikliams (B19, B200, B230) ir AW-71 4 cilindrų varikliams su turbokompresoriumi (B230FT) arba V6 varikliams (B28). Transmisijos buvo pritaikytos variklių šeimoms. Apie 1991 metus, kai kuriuose 240 modeliuose, taip pat 740 ir 940 serijose, buvo perjungimo užrakto solenoidas.
Šiuolaikinės automatinės pavarų dėžės Volvo modeliuose
„Volvo 850“ serijos modeliuose, kurie buvo pirmieji priekiniais ratais varomi „Volvo“ automobiliai (FWD), buvo montuojamos AW50-42 elektroniniu būdu valdomos transmisijos. Jos buvo išleistos su Sport/Economy/Winter jungikliu:
- Sport režimas: „pavėlina“ pavarų perjungimą, kad būtų maksimaliai išnaudojama variklio galia, gaunamos „ilgos“ pavaros.
- Economy režimas: „sutrumpina pavaras“, kad variklis dirbtų kuo žemesniais sūkiais ir sumažėtų kuro sąnaudos.
Pirmieji 850-tukai turėjo problemų su AW50-42 transmisijomis, tačiau 1995-aisiais buvo padaryta daug patobulinimų, kurie sumažino gedimų kiekį. Dažna problema buvo pavaros padėties sensoriaus gedimas, dėl kurio užsidega transmisijos signalinė lemputė ir atsiranda gedimo kodas. Gedimo priežastis - vandens prasiskverbimas į daviklio vidų ir šilumos poveikis.
„Volvo S70“, „V70“ ir „C70“ modeliuose (nuo 1991 m.) buvo gaminamos transmisijos AW30-42 (1991 m.) arba AW30-40 (1992-1998 m.) su elektroniniu valdymu. Dažna problema buvo Park-Neutral-Pozicijos (PNP) daviklio gedimas, dėl kurio transmisija persijungia į avarinį režimą arba netgi neįmanoma užvesti variklio, jei elektroninis blokas nemato, kad transmisija yra Park pozicijoje. Tokiu atveju mirksės transmisijos signalinė lemputė ir bus fiksuojamas gedimo kodas.
Naujesnių Volvo S60, V70, XC70, S80, XC90 modelių transmisijos
Šiuose modeliuose sumontuotos elektroniškai valdomos, adaptyvinės ir programuojamos automatinės transmisijos.
- AW55-50 (5 pavarų): buvo montuojamos 2001-2005 metų automobiliuose. Nors tarp AW55-50 transmisijų, naudojamų skirtinguose Volvo modeliuose, yra nedidelių struktūrinių skirtumų, bet jų veikimas ir gedimai yra panašūs. Šios transmisijos buvo nuolat tobulinamos, todėl yra nedidelių skirtumų priklausomai nuo gamybos metų. Bendrai, tai yra stiprios transmisijos, bet, lyginant su senaisiais 200/700/900 serijos Volvo, jos yra žymiai labiau apkrautos ir žinoma turi daugiau priežasčių dilimui.
- AW40-50 (6 pavarų): nuo 2006 m. dažniausiai montuojamos 6 pavarų AW40-50 transmisijos (gali būti, kad Europoje šios transmisijos žymimos kaip TF80-SC).
Vienintelė išimtis yra pirmos laidos S80 ir 2003 m. XC90 T6, kuriuose sumontuota General Motors 4T65 transmisija. GM transmisija yra truputį per silpna ir, nors ji nebuvo labai bloga S80 modelyje, 2003 m. XC90 T6 modeliuose turėjo gerokai daugiau problemų. Dažna ir „mirtina“ problema - dingsta visos pavaros pirmyn. Jei transmisijos alyvos karteryje randama metalo drožlių ir nuolaužų - reikia keisti visą transmisiją kartu su alyvos aušintuvo vamzdeliais/žarnomis ir radiatoriumi.
Adaptyvinės ir programuojamos transmisijos (AW55-50)
AW55-50 yra elektroninė, adaptyvinė ir programuojama transmisija. Adaptyvinė reiškia, kad pavarų perjungimo režimas keičiasi priklausomai nuo vairuotojo važiavimo stiliaus. Programuojama reiškia, kad transmisijos elektroninis valdymo blokas (TCM) gali būti perprogramuotas norint pakeisti transmisijos veikimą. Volvo sukūrė programos patobulinimus, kurie gali „priderinti“ transmisiją jai dylant. Pavyzdžiui, vėlinant solenoido jungimą 1 ms (milisekunde), galima pagerinti pavaros perjungimo kokybę. Visose transmisijose tarp 100 000 ir 160 000 km pasireiškia pasikeitimai pavarų perjungime ir apie 75% atvejų perprogramavimas pašalina problemą.
Su 6 pavarų AW40-50 (TF80-SC) transmisijomis problemų kol kas nepastebėta, išskyrus kelis atvejus, kai atsiranda perjungimas su smūgiu tarp 4-5, 5-6, 6-5 pavarų. Šiai dienai žinomas sprendimo būdas - hidrobloko keitimas. Perprogramavimo rezultatai yra įspūdingi, bet reikia būti labai atsargiems atliekant perprogramavimą: negalima atlikti jokių veiksmų su automobiliu, kol vyksta programavimo procesas.
Dažnos automatinės pavarų dėžės problemos ir gedimai
Jei problema yra nepastovi (tai būna, tai ne), didelė tikimybė, kad tai programinis gedimas. Jei gedimas pastovus ir kartojasi tomis pačiomis sąlygomis - greičiausiai tai mechaninis gedimas.
Būdingi gedimo simptomai:
- Šiurkštus/grubus perjungimas 2-3 ir 4-3 pavarose.
- Vėlavimas iš Park į Reverse arba iš Park į Drive. Tai dažnai rodo hidrobloko problemą.
- Dingo visos pavaros.
- Peršokimai tarp pavarų (pvz., pavara iš 2 jungiasi į 4 ir staiga atgal į 3).
Remonto galimybės apima transmisijos remontą specializuotose dirbtuvėse arba pakeitimą į naudotą transmisiją.
Powershift pavarų dėžė
Kai kuriuose Volvo XC60 modeliuose gali būti montuojama Powershift automatinė pavarų dėžė. Ji perduoda variklio judesio jėgą varantiesiems ratams per dvigubus mechaninius sankabų diskus, priešingai nei Geartronic, kuri naudoja hidraulinį transformatorių. Powershift pavarų dėžė turi analogiškus valdymo elementus ir funkcijas kaip ir Geartronic, išskyrus „Žiemos režimą“ - Powershift leidžia pajudėti ant slidžios kelio dangos, rankiniu būdu įjungus antrą pavarą (vietoj trečios).
- Vilkimas su Powershift: Modelio su pavarų dėže Powershift nederėtų vilkti, nes pavarų dėžės pakankamas tepimas priklauso nuo variklio veikimo. Jei vis tiek reikia vilkti, maršrutas turi būti kaip įmanoma trumpesnis, o velkama turi būti labai mažu greičiu.
- Perkaitimo apsauga: Transmisijos dvigubėje sankaboje įrengta apsauga nuo perkrovos, kuri suaktyvinama, jei ji pernelyg įkaista. Perkaitus transmisijai, automobilis ima drebėti ir vibruoti, o prietaisų skydelyje pasirodo įspėjamasis ženklas ir pranešimas.
Visų ratų pavaros (AWD) sistemos ir transmisija
Volvo automobiliuose buvo naudojamos skirtingos visų ratų pavaros sistemos, kurios sąveikauja su transmisija:
- Viskozinė mova: AWD buvo naudojama viskozinė mova 2001-2002 metais. Dėl 2 mm arba didesnio padangų protektoriaus nudilimo skirtumo tarp priekinių ir galinių ratų gali sukelti viskozinės movos perkaitimą, po kurio lieka triukšmai arba prarandama galinių ratų pavara.
- Haldex elektroninė sistema: Nuo 2003 metų naudojama Haldex elektroninė AWD sistema gali turėti problemų su solenoidais arba elektroniniu valdymo bloku.
Priežiūra ir bandymai
Automatinėms pavarų dėžėms reikalinga reguliari techninė priežiūra, įskaitant tepalų keitimą. Ji taip pat paprastai yra jautresnė nei mechaninė pavarų dėžė vairuotojo klaidoms, padarytoms valdant transmisiją. Svarbu prisiminti, kad nereikėtų išbandyti pavarų dėžės galimybių, kai ji neįkaitusi (variklis nėra pasiekęs reikiamos darbinės temperatūros).
Transmisijos patikra bandomojo važiavimo metu
Atliekant bandomąjį važiavimą, įsitikinkite, kad visos pavaros persijungia sklandžiai, be uždelsimų, be smūgių ir be triukšmo. Rekomenduojama atlikti šiuos veiksmus:
- Užvedę variklį, pajunginėkite pavarų svirtį į visas pozicijas, kiekvienoje palaukiant bent po 5 sekundes.
- Įjunkite D pavarą ir švelniai spauskite akceleratorių - automobilis turi pajudėti švelniai, be „smūgio“, variklio sūkiai neturi kelti diskomforto.
- Atlikite „lenkimą“: važiuojant apie 50 km/h, staigiai nuspauskite akceleratorių ir laikykite, kol pasieks 80-90 km/h. Stebėkite pavarų perjungimą.
Siekiant išvengti bet kokių pavaros komponentų apgadinimo, nuolat tikrinama pavarų dėžės darbinė temperatūra. Kilus perkaitimo pavojui, vairuotojo ekrane įsijungia įspėjamasis ženklas ir parodomas teksto pranešimas.
Transmisijos identifikavimas
Norėdami atpažinti savo Volvo transmisiją, patikrinkite transmisijos ID lentelę. Transmisijos modelio numeris identifikuoja perdavimo modelį. ID lentelėje rasite išsamią informaciją, pvz., pavarų dėžės šeimą, modelio numerį, serijos numerį ir kitas specifikacijas. VIN (Vehicle Identification Number) gali padėti identifikuoti jūsų „Volvo“ transmisiją, tačiau ne visada ši informacija gali būti tiesiogiai nurodyta. Geriausios nuo ketvirto iki aštunto simbolių VIN, žinomo kaip transporto priemonės aprašymo skiltis, gali apimti išsamią informaciją apie transmisiją, taip pat kėbulo tipą ir variklį. Internetiniai VIN dekodavimo įrankiai, tokie kaip iš Nacionalinės greitkelių eismo saugumo administracijos (NHTSA) ar AutoZone, gali išgauti informaciją, pvz., disko tipą ir kartais perdavimo informaciją. Kai kuriems Volvo modeliams, pvz., 2006 m. XC90, paskutiniai šeši VIN skaitmenys gali identifikuoti transmisijos dalies numerį.
tags: #krovininio #volvo #automobilio #pavaru #deze