Šalčiai dažnai pridarė daug bėdos dyzeliniu kuru varomų automobilių savininkams. Žema oro temperatūra yra dar aktualesnė vežėjams, kurių gabenamų krovinių maršrutai driekiasi nuo Portugalijos iki Tolimojo Sibiro platumų bei Kazachstano stepių. Įprastas dyzelinis kuras stingsta ir užkemša degalų sistemos vamzdelius, kai aplinkos temperatūra nukrinta žemiau minus 25 laipsnių. Esant neigiamai temperatūrai, dyzeline esančios parafino molekulės pradeda stingti, sudarydamos kristalus, kurie pamažu didėja. Tai pablogina filtravimą, nes kristalai nusėda ant degalų filtro, kuro padavimo vamzdelių, aklinai užkimšdami degalų tiekimo sistemą.
Istorinės priemonės prieš dyzelino stingimą ir jų evoliucija
Sovietmečiu buvo plačiai paplitę įvairūs dyzelinių variklių paleidimo žiemą būdai, tokie kaip kuro bako pakaitinimas ugnimi (su sąlyga, kad bake esantis dyzelinas neskiestas benzinu), šildymo lempų naudojimas prieš kuro filtrą esančiose įsiurbimo angose, kuro žarnų sukimas aplink kolektorių, taip pašildant į kuro baką grąžinamą dyzeliną, kuro filtro šildymas elektros laidais, dujų išmetimo angos nukreipimas į kuro baką ir kt. Šie būdai šiuolaikiniame pasaulyje nebenaudojami arba naudojami taip retai, kad apie juos greitai ir pamiršime.
Tačiau vienas iš senųjų laikų kuro „patobulinimo“ būdų - įpilti į dyzeliną benzino - liko iki šių dienų ir, matyt, gyvuos amžinai, nes tai paprastas ir efektyvus metodas. Vis dėlto, šis metodas turi ir neigiamų pasekmių dyzeliniams varikliams: nukenčia dyzelino kokybė, kuras pasidaro sausokas, suprastėja jo tepamosios savybės. Dėl to genda naujų automobilių kuro siurbliai ir purkštukai, ypač „Common rail“ tipo didelio slėgio degalų įpurškimo sistemos. Pakeisti purkštukus ar siurblį dyzeliniams varikliams yra tikra prabanga.
Ar galima skiesti dyzeliną benzinu? Ekspertų nuomonė
Viena iš „liaudiškų“ priemonių, siekiant išvengti parafinų kristalizavimosi, yra įpilti į dyzeliną šiek tiek benzino. Toks receptas pateikiamas net ir senesnių dyzelinių automobilių instrukcijose, teigiant, kad spustelėjus šalčiams į dyzeliną galima įpilti iki dešimties procentų benzino. Išties, tai yra gana efektyvus kovos su dyzelino stingimu būdas, tačiau ekspertai nerekomenduoja taip elgtis.
Kada benzinas buvo toleruojamas?
„Neste“ gamyklos variklių laboratorijos vedėjas Aris Engmanas teigia, kad aštuntajame dešimtmetyje toks sprendimas buvo priimtinas, tačiau „common rail“ ir kitos naujos sistemos to jau visiškai netoleruoja. Vilniaus Gedimino technikos universiteto automobilių transporto katedros docentas, daktaras Vigilijus Sadauskas atsargiai vertina galimybę skiesti dyzelinį kurą benzinu. Pasak jo, nepersistengus su benzino kiekiu ir taip išvažinėjus kokį baką ar du, nieko baisaus neįvyktų su senesniais automobiliais. Tačiau atsargesni turėtų būti naujesnių ir techniškai tobulesnių automobilių šeimininkai.
„Tiesiog palyginkite dyzeliną ir benziną, jų pačią faktūrą. Benzinas akimirksniu džiūva nuo pirštų, jis džiovina odą ir yra tipinis nuriebalintojas. Tuo tarpu dyzelinas yra riebokas, ant pirštų ar metalo net ir nuvalius skystį lieka riebi plėvelė. Dyzelino tepamosios savybės reikalingos tokiems maitinimo sistemos elementams, kaip kuro siurblys ar purkštukai“, - paaiškino V. Sadauskas.
„Žinoma, įpylus 10 procentų benzino į seno dyzelinio automobilio baką variklis tikrai neužkals. Tačiau vertėtų atminti, kad nauji, technologiški ir inovatyvūs dyzeliniai motorai gali itin liguistai reaguoti į kuro kokybę“, - pridūrė docentas.
Kodėl benzinas kenkia naujiems dyzeliniams varikliams?
Aris Engmanas pabrėžia: „Niekada to nedarykite.“ Anot inžinieriaus, į dyzeliną patekęs benzinas sugadins aukšto slėgio siurblį ir purkštukus, o tai automatiškai reiškia labai brangų remontą. Kitaip nei dyzelinas, benzinas neturi tepumo savybių, taip pat garuoja gerokai greičiau, todėl pirmiausia bus pažeistas siurblys. Dėl trinties atskilusios smulkios dalelės pateks į sistemą ir užkimš purkštukus.
Padariniai gali būti pastebėti ir po ilgesnio laiko. „Įpylėte benzino, ir kurį laiką automobilis gali puikiai važiuoti, tačiau po dviejų ar penkių tūkstančių kilometrų galite visiškai sustoti“, - sakė A. Engmanas. Kietosios dalelės degalų tiekimo sistemoje iš pradžių sukelia nedidelį detalių dėvėjimąsi, tačiau pažeidimų mastas labai greitai auga.
Kuo naujesnį automobilį vairuojate, tuo daugiau problemų turėtumėte į dyzeliną pripylę benzino. Atsitiktinai patekęs nedidelis kiekis nebus žalingas, tačiau, kaip paaiškino suomių specialistas, 50 litrų talpos degalų bake užtektų į dyzeliną įpilti vos penkis litrus benzino, ir variklis gali sustoti.
Atsitiktinio benzino įpylimo pasekmės ir sprendimai
Kad ir kaip keistai tai beskambėtų, Jungtinėje Karalystėje kas tris ar keturias minutes koks nelaimėlis vairuotojas į savo automobilį pilasi ne tų degalų. Daugumoje - maždaug 95 proc. - degalų supainiojimo atvejų benzinas įpilamas į dyzelinį automobilį. Sunku susipainioti priešingu atveju, nes dyzelino pistoletų antgaliai yra platesni ir netelpa į šiuolaikinių benzininių automobilių degalų įpylimo angas.
Vairuotojo patirtis ir ekspertų patarimai
Vienas vairuotojas dalijasi savo patirtimi: „Gėda prisipažint, bet per išsiblaškymą pripyliau benzino į dyzelį. Nepastebėjęs pravažiuoju gal 15 ar 20 km. Mašina pradėjo trūkčioti, pamaniau, gal prasto dyzelio papuolė, sustojau kitoje kolonėlėje, pripyliau pilną baką dyzelio, apie 40l, bet mašina nebeužsivedė. Pastovėjus kokią valandą užsikūrė, pravažiuoju dar apie kelis kilometrus, dirba viskas gerai. Tik atvažiavęs į darbą pasižiūrėjau į čekį, kad prieš tai benzino įpyliau. Įpyliau 15 litrų benzino. Bet kai pripyliau pilną dyzelio, po kiek laiko užsivedė, pravažiuoju dar apie 10 ar 15 km, viskas veikia puikiai, gražiai dirba.“
Tokiais atvejais, kai pastebite klaidą vos pradėję piltis degalų, yra didelė tikimybė, kad išvengsite nuostolių. Į dyzelinį automobilį galima įpilti iki 5 proc. bendro kiekio benzino be jokių tragiškų pasekmių. Tačiau, jei įsipylėte benzino ir nėra galimybės bako pripildyti dyzelinu tiek, kad jis sudarytų 95 proc. bako turinio, tuomet teks baką tuštinti.
Kas nutinka, kai į dyzelinį automobilį įsipilate benzino?
- Jeigu nespėjote įjungti degimo, per daug nėra dėl ko jaudintis. Teks pranešti degalinės darbuotojui apie klaidą ir ištuštinti automobilio baką.
- Didžiausia klaida, kurią galite padaryti, yra įjungti degimą, net neužvedus automobilio, nes degantis prietaisų skydelis gali reikšti, kad degalų siurblys jau veikia. Jis turi sutepti variklį dyzelinu prieš užvedant, tačiau iš tiesų jis jau siurbs benziną. Tokiu atveju teks ne tik ištuštinti, bet ir praplauti degalų baką.
- Jeigu spėjote užvesti automobilį, situacija visai kitokia. Šiuolaikiniuose dyzeliniuose varikliuose įdiegta labai daug naujų technologijų siekiant užtikrinti taupų degalų naudojimą ir sumažinti išmetamųjų dujų kiekį, įskaitant brangius aukšto slėgio degalų siurblius ir degalų įpurškimo sistemas. Dyzelis, tekėdamas per juos, sutepa tokius degalų siurblius. Pakeitus dyzelį benzinu, jo tirpiosios savybės reiškia, kad sutepimo efektas eliminuojamas.
- Nesuteptame degalų siurblyje, trinantis metalinėms detalėms, kils vidinė trintis. Galiausiai jis ims irti, ir besiformuojančios metalo drožlės gali pakenkti varikliui. Toliau - dyzelinio variklio aukšto slėgio degalų purkštukai. Per labai mažytes jų skylutes degalai įpurškiami į variklio cilindrus. Jeigu metalo drožlės nukeliaus iki įpurškimo sistemos, jos paprasčiausiai užkimš dalį ar net visus purkštukus. O purkštuko pakeitimas kainuos tikrai brangiai.
- Daugiau problemų gali sukelti ir benzino korozinės savybės, dėl ko jis gali suardyti tarpines dyzelinėje sistemoje. Geriausiu atveju teks patikrinti visą sistemą ir įvertinti žalą, o taip pat visą sistemą išplauti.
Jeigu nuvažiavote į dyzelinį automobilį prisipylę benzino, nepanikuokite! Svarbu pažymėti, kad, jeigu įsipylę ne tų degalų nuvažiuosite labai trumpą atstumą, tikrai nėra garantijos, kad padarysite didelės žalos. Iš tiesų pagalbos ne tų degalų įsipylusiems vairuotojams specialistai sako, kad dauguma vairuotojų tai, kad įsipylė ne tų degalų, pastebi tik tuomet, kai jiems nuvažiavus kelis kilometrus automobilis ima „kosčioti“ ir užgęsta. Tačiau ilgalaikės žalos tokiu atveju nepadaroma. Vis dėlto, dyzelinio automobilio važiavimas su benzinu bake gali padaryti rimtos brangios žalos net ir per trumpą laiką.
Penki pagrindiniai patarimai supainiojus degalus
- Iškart liaukitės pylę degalus. Jeigu spėjote įsipilti į baką šiek tiek benzino, svarbiausia, kad jis nesudarytų 5 proc. pilno bako. Jeigu ryžtatės rizikuoti ir važiuoti ilgą atstumą, dažniau sustokite ir pasipildykite dyzelino, kad kaip įmanoma greičiau sumažėtų procentinė benzino dalis bake.
- Informuokite degalinės darbuotojus. Jie suteiks pagalbos, nes jūs tikrai ne pirmas klientas, kuriam taip nepasisekė. Jeigu reikės patraukti automobilį, nustumkite jį, tačiau nejunkite degimo. Ir jokiu būdu neužveskite automobilio!
- Kreipkitės į specialistus. Degalinėje veikiausiai gausite tinkamos įmonės kontaktus, kurie suteiks pagalbos įsipylus ne tų degalų.
- Palaukite (jeigu automobilis saugiai stovi). Degalų bakas paprastai gali būti ištuštintas ir išplautas vietoje po maždaug 30-40 minučių. Vėliau galėsite pripildyti baką tinkamais degalais ir važiuoti.
- Užrakinkite automobilį ir palikite vietoje, jeigu negalite laukti. Nesibaiminkite užrakinti automobilio centriniu užraktu, jeigu negalite likti prie automobilio.
Jei jau pripylėte benzino ir bakas pilnas dyzelino, kai kurie forumo dalyviai siūlo ieškoti būdų, kaip lengviau išleisti bent pusę bako, kad būtų galima įpilti daugiau dyzelino praskiedimui. Taip pat siūloma įpilti kuro gerintojo, kad siurblys turėtų daugiau tepimo, arba pasikeisti kuro filtrą.
Gidas: Kaip lengvai sumontuoti automobilio sėdynių užvalkalius
Alternatyvios priemonės: žibalas ir priedai
Žibalas kaip alternatyva benzinui
Automobilių remonto dirbtuvių šeimininkas, inžinierius Žydrūnas Janušauskas, teigia, kad tokiais atvejais rekomenduoja nebent žibalą. „Žibalas, o jo paieškojus galima rasti ir tikrai aukštos kokybės, yra panašios faktūros, kaip ir dyzelinis kuras. Jis turi tepamųjų savybių, tad jei yra kuro užšalimo grėsmė, jį galima atskiesti būtent žibalu. Žinoma, šio skysčio bake neturėtų būti daugiau nei 10 proc. visam kuro kiekiui“, - sakė automobilių remontininkas.
Senesniais laikais, kai temperatūra buvo minus 20-30 laipsnių, į žieminius degalus rekomenduota įpilti bent 10% žibalo. Jeigu neturima žieminių degalų, laikinai žibalo galima įpilti ir į vasarinį kurą: jeigu oro temperatūra nuo 0 iki minus 5 laipsnių, tuomet reikalinga 10-20% žibalo; jei minus 5-15 laipsnių - 50% žibalo; žemesnė nei minus 15 laipsnių - 60-70 proc. žibalo. Tokių normų laikėsi kai kurių valstybių kariuomenės. Prie dabartinių sąlygų, kai žibalas brangesnis už dyzeliną, tokia priemonė taip pat yra laikina.
Dyzelino priedai nuo stingimo
Žieminiai ir arktiniai degalai sukuriami pridedant specialių priedų, neleidžiančių užšalti kuro molekulėms. Naudojant parduotuvėse parduodamus priedus galima ir pačiam pasigaminti „arktinių“ degalų.
Pasak kalbintų transporto įmonių transporto skyrių vadovų ir inžinierių, dyzelinio kuro priedus jie naudoja kuomet oro temperatūra yra žemesnė nei minus 10 laipsnių. Kai planuojamos kelionės maršrute yra tikimybė, kad oro temperatūra bus minus 10-20 laipsnių, tuomet vidutiniškai naudojamas 1 litras priedo 1 tonai dyzelino; jeigu temperatūra žemesnė nei minus 25 laipsniai, tuomet pilami 2 litrai priedų vienai tonai dyzelinio kuro. Priedų naudojimas bei jo kiekiai labai priklauso ir nuo dyzelinio kuro kokybės.
Automobilių dalių parduotuvėse ar degalinėse dabar galima nusipirkti įvairiausių gamintojų siūlomų priedų, kurie neleidžia dyzelinui sustingti. Tačiau jie irgi nėra visagaliai stebuklingi preparatai.
„Nemažai tokių priedų gamintojų tvirtina, kad jų gaminiai gali išgelbėti net ir dyzelinui pradėjus stingti. Gal. Tačiau jei parafinai jau kristalizavosi ir užkimšo kuro sistemos vamzdelius ar kuro filtrą? Tuomet misija jau taptų neįmanoma. Tad juos reikėtų pilti į baką kaip prevencinę priemonę dar prieš spustelint dideliems šalčiams, o ne kaip stebuklingą preparatą tada, kai kuras jau nepatenka į variklį“, - sako V. Sadauskas.
Dauguma takumo pagerinimo priedų ne apsaugo nuo parafinų išsiskyrimo, o modifikuoja parafinų augimą. Susidarantys parafinų kristalai lieka gana maži, kad neužkimštų kuro filtrų ir sistemos vamzdelių. Šių priedų maksimalus efektyvumas pasiekiamas tik tuomet, kai priedai pilami į kurą, kol parafinai nepradėję kristalizuotis. Susikristalizavę parafinai esant žemai temperatūrai jau negali būti panaikinti. Tai, beje, susiję ir su benzino ar žibalo pripildymu.
Svarbi informacija apie kuro filtrą ir autonominio šildymo sistemas
Itin jautri dyzelinio automobilio vieta staigiai atšalus yra kuro filtras. Ir visai nesvarbu, ar bake teliūskuoja idealios kokybės žieminis dyzelinas, ar koks abejotinos kokybės kuras. Kuro filtre susikaupia ne tik visokios kietos dalelės, bet ir bake buvęs vanduo. Vandeniui užšalus, kuras niekaip nepateks į variklį. Todėl dar prieš žiemą kuro filtrą tiesiog būtina pakeisti. Jei filtre yra talpykla vandeniui su išsukama anga, susikaupusius nešvarumus ir vandenį automobilių remonto specialistai šaltuoju metų laiku pataria išleisti bent kas kelis mėnesius. Jei norite visuomet būti tikras, kad automobilis nesiožuos, galite įsigyti ir šildomą filtrą, tokios filtrų versijos gaminamos beveik visiems automobiliams. Dauguma degalinių šiuo metu prekiauja dyzelinu, tinkamu eksploatuoti esant iki minus 32 laipsnių temperatūrai.
Kuro kokybės nukrypimus bei žemų temperatūrų poveikį pirmiausia pajunta autonominio šildymo sistemos, pavyzdžiui, „Webasto“. Priežastis paprasta - kuro jose mažiausiai ir vilkikui važiuojant, sistemos neveikia, todėl ir užšąla greičiausiai. Kol sunkvežimis kelionėje, kuro sistema užšąla rečiau, nes ji sukonstruota taip, kad dirbant varikliui būtų nuolat pašildoma. Blogiausia, kai oro temperatūra staiga nukrinta, o vilkikas stovi - nedirba (pavyzdžiui, savaitgalis ar šventės).
Ir dar viena taisyklė: nemoralizuosime jums, kad reikia mokėti akcizą ir pildyti lyg ir atsigaunančios valstybės biudžetą, bet jei nenorite per šalčius vaikščioti pėsti, pamirškite kontrabandinį dyzeliną.
Apibendrinanti lentelė: degalų poveikis ir rekomendacijos
| Kuras | Poveikis | Rekomendacijos |
|---|---|---|
| Benzinas (iki 5%) | Nedidelis kiekis gali būti nepavojingas, ypač senesniems varikliams. | Stebėti variklio darbą. Pasipildyti dyzelinu, kad sumažėtų benzino dalis. |
| Benzinas (daugiau nei 5%) | Gali sugadinti aukšto slėgio siurblį ir purkštukus, pažeisti tarpines. | Nedelsiant ištuštinti degalų baką, neįjungti degimo, neužvesti variklio, kreiptis į specialistus. |
| Žibalas (iki 10%) | Gali padėti esant kuro užšalimo grėsmei, turi tepamųjų savybių. | Naudoti atsargiai, neviršyti rekomenduojamo kiekio. Geriau aviacinis žibalas. |
| Kuro priedai | Modifikuoja parafinų augimą, neleidžia kristalams užkimšti sistemos. | Pilti į baką kaip prevencinę priemonę dar prieš šalčius, o ne kai kuras jau sustingęs. |
tags: #koks #kiekis #benzina #prie #dyzelio #dar