Vairavimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis ne tik techninių įgūdžių, bet ir specifinių asmeninių savybių. Tarp jų ypatingai svarbios yra valios savybės, tokios kaip dėmesys, atsakomybė ir savikontrolė. Šios trys savybės sudaro pagrindą saugiam ir efektyviam vairavimui, padedant vairuotojui priimti teisingus sprendimus sudėtingose situacijose ir išvengti pavojų.
Rizikingo vairuotojo portretas ir jo ypatumai
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros docentės Lauros Šeibokaitės, rizikingas ir chuliganiškas vairavimas nėra tapatūs. Rizikingas vairavimas apibūdinamas kaip bet koks vairavimo būdas, didinantis tikimybę patekti į eismo įvykį. Tai gali būti sąmoningi ar nesąmoningi veiksmai, didinantys riziką, palyginti su vairavimu pagal taisykles. Chuliganiško vairavimo atveju vairuotojas turi intenciją pakenkti kitiems. Rizikingam vairavimui priskiriamas ne tik greičio viršijimas ar kitų taisyklių pažeidimas, bet ir neapdairumas, vairavimas neišsimiegojus, pavargus, susinervinus ar pavartojus budrumą mažinančių vaistų. Net netyčinės klaidos priskiriamos rizikingam vairavimui.
Nors rizikingas vairavimas būdingas daugeliui žmonių, tyčiniai rizikingo vairavimo veiksmai dažniau pasireiškia tam tikrai populiacijos grupei. Moksliniai tyrimai rodo, kad toks vairavimas yra labiau būdingas vyrams nei moterims, o ypač jauniems vairuotojams, kritiškiausia riba siekiant iki 25 metų. Šį polinkį lemia kompleksiniai pažintiniai procesai, adrenalino poveikis ir nepakankamai subrendusios smegenys, kurios neleidžia mąstyti racionaliai.
Asmenybės savybės, lemiančios polinkį į rizikingą vairavimą
Pagrindinės asmenybės savybės, skatinančios rizikingą vairavimą, apima:
- Impulsų kontrolės nebuvimas: Vairuotojas pirmiau daro, o po to galvoja. Šis bruožas ypač būdingas jauniems vairuotojams.
- Aštrių pojūčių siekis: Žmogus ieško stimuliacijos aplinkoje, pavyzdžiui, didindamas greitį ar ieškodamas įdomių situacijų, kurias pavyktų suvaldyti, taip gaudamas adrenalino pliūpsnį.
- Agresyvumas: Polinkis į daugelį situacijų reaguoti agresyviai ir lengvas pykčio sukėlimas. Automobilio vairavimas tampa būdu išreikšti emocijas per greičio viršijimą, signalizavimą, mirksėjimą šviesomis ar važiavimą per arti kito automobilio.
Tėvų ir visuomenės įtaka vairavimo elgesiui
Su amžiumi susijęs polinkis rizikingai vairuoti gali būti paaiškintas keliais aspektais. Visų pirma, tai gali būti noras padaryti įspūdį aplinkiniams ir įtvirtinti suaugusiojo statusą, dažnai vykstantis pasąmoniniame lygmenyje. Antra, rizikingas vairavimas gali būti būdas išgyventi neigiamus jausmus, tokius kaip depresija, „išveikinant“ juos vairuojant. Dažnai girdima frazė „nėra nuotaikos, važiuoju pasivažinėt“ gali signalizuoti apie pasąmoningą polinkį didinti greitį.
Neabejojama, kad vairavimo modelį formuoja tiek tėvų, tiek visuomenės elgesys. Žmonės geriau išmoksta elgesio modelius stebėdami, o ne tik klausydami. Jei tėvų žodžiai ir elgesys nesutampa, vaikai išmoksta sakyti viena, o elgtis kitaip. Gatvėse pastebimi ne visada geriausi pavyzdžiai, o visuomenės tolerancija greičio viršijimui („+10 km/val. nieko tokio“) formuoja elgseną. Vairavimo mokykloje laikomasi taisyklių, tačiau po jos tampa sunku jas tęsti, jaučiant aplinkinių spaudimą ir norą skubėti.
Tyrimai taip pat rodo, kad daugelis vairuotojų turi klaidingų nuostatų, pavyzdžiui, mano, kad kiti vairuoja greičiau ir blogiau, nors tai nebūtinai tiesa.
Sveikatos patikros ir baudų veiksmingumas
Diskusijos dėl vairuotojų amžiaus cenzo keitimo dažnai nesiūlo konkrečių sprendimų, nes svarbesnė nei amžius yra sveikatos būklė. Deja, jos patikra Lietuvoje vis dar nepakankama. Kai kurie vairuotojai pasakoja, kad medicininės pažymos atnaujinimo metu nebuvo nuodugniai patikrinti ar apklausti. Labai svarbu vertinti žmogaus pažintinius procesus ir gebėjimą orientuotis erdvėje bei savyje, ypač senyvo amžiaus žmonėms, kuriems šie pokyčiai gali būti staigūs.
Kalbant apie finansines baudas, jų didinimas ženklios įtakos vairavimo elgesiui neturi. Tyrimai rodo, kad baudos veikia tik nedidelę dalį vairuotojų, dažniausiai tuos, kurie ir taip stropiai laikosi taisyklių. Atgrasomojo poveikio baudos beveik neturi, nes rizikingas vairavimas dažnai yra įprotis. Mažos baudos (pvz., 6 eurai už nedidelį greičio viršijimą) sukuria „išsipirkimo“ jausmą, o daliai žmonių - neteisingumo jausmą („jūs prieš mane“), nes jie turi pateisinimą savo veiksmams. Baudos turėtų būti greitos, taikomos visiems ir, galbūt, didesnės, kad turėtų prasmę.
Taip pat abejojama, ar vairavimo teisių apribojimas tampa pamoka. Kol žmogus nevairuoja, jis nedaro nusižengimų, tačiau ar tai garantuoja, kad jis pasimokys ateityje - lieka klausimu.
Valios savybių ugdymo svarba ir praktiniai aspektai
Vairavimas - tai ne tik mechaninis procesas, bet ir kompleksinis veiksmas, reikalaujantis tam tikrų asmeninių savybių. Nuo 2007 metų VDU mokslininkai tyrinėja skirtingų vairuotojų grupių psichologinius ypatumus. Tyrimai ir eismo įvykių statistika rodo, kad dažniausios įvykių priežastys yra žmogiškosios - vairuotojų elgesys ir priimami sprendimai.
Dėmesys: esminis saugumo elementas
Dėmesys vairuojant - tai gebėjimas susikoncentruoti į vairavimo procesą, ignoruojant pašalinius dirgiklius ir išlaikant budrumą. Vairuotojas turi nuolat stebėti kelią, eismo ženklus, kitus eismo dalyvius, numatyti galimus pavojus ir laiku į juos reaguoti. Dėmesio koncentracija ypač svarbi ilgų kelionių metu. Rekomenduojama daryti pertraukas, vengti vairuoti pavargus ar apsvaigus.
Faktoriai, trikdantys dėmesį: mobilusis telefonas, garsus radijas ar muzika, triukšmingi keleiviai, aplinkos dirgikliai, nuovargis ir stresas. Dėmesį galima lavinti:
- Gerai išsimiegoti prieš kelionę.
- Vengti naudotis mobiliuoju telefonu vairuojant.
- Nustatyti patogų muzikos garsumą arba išjungti radiją.
- Paprašyti keleivių netrukdyti.
- Reguliariai daryti pertraukas.
- Praktikuoti dėmesingumo pratimus.
Atsakomybė: esminis vairuotojo bruožas
Atsakomybė vairuojant - tai suvokimas, kad vairuotojas atsakingas už savo ir kitų saugumą. Tai reiškia Kelių eismo taisyklių (KET) laikymąsi, kitų eismo dalyvių gerbimą bei atsargų ir apgalvotą elgesį. Atsakingas vairuotojas supranta savo veiksmų pasekmes.
Atsakomybė pasireiškia:
- Laikantis KET (greičio apribojimų, ženklų).
- Gerbiant kitus eismo dalyvius.
- Vengiant agresyvaus vairavimo.
- Nevairuojant apsvaigus.
- Rūpinantis automobilio technine būkle.
- Planuojant kelionę.
Atsakomybė yra ugdoma savybė. Svarbu suprasti, kad vairavimas yra rimtas veiksmas. Patarimai ugdyti atsakomybę:
- Nuolat tobulinti vairavimo įgūdžius.
- Laikytis KET.
- Gerbti kitus eismo dalyvius.
- Būti sąmoningiems savo veiksmų pasekmių.
- Vengti vairuoti pavargus ar apsvaigus.
- Domėtis naujienomis apie eismo saugumą.
Savikontrolė: emocijų valdymas kelyje
Savikontrolė vairuojant - tai gebėjimas valdyti emocijas ir elgesį sudėtingose situacijose. Vairuotojas turi išlikti ramus ir apgalvotas, net susidūręs su stresu (spūstys, agresyvūs vairuotojai). Tai padeda išvengti impulsyvių veiksmų.
Emocijos (pyktis, baimė, nerimas) gali paveikti dėmesį, sprendimų priėmimą ir reakcijos laiką. Savikontrolę galima lavinti:
- Prieš kelionę atsipalaiduoti.
- Jei jaučiatės susierzinę, sustoti ir pailsėti.
- Praktikuoti kvėpavimo pratimus.
- Stengtis suprasti kitų vairuotojų elgesį.
- Atleisti kitų vairuotojų klaidas.
- Būti kantriems ir tolerantiškiems.
Valios savybių kompleksinis poveikis ir ugdymo reikšmė
Dėmesys, atsakomybė ir savikontrolė yra tarpusavyje susijusios valios savybės, užtikrinančios saugų vairavimą. Vairuotojas, turintis šias savybes, gali įveikti iššūkius kelyje ir išvengti nelaimingų atsitikimų.
Pavyzdžiui, spūstyje pastebėjus, kad gretimos juostos vairuotojas, pažeisdamas taisykles, bando persirikiuoti, dėmesingas vairuotojas laiku pastebės pavojų. Atsakingas vairuotojas nesielgs agresyviai, o savikontrolę turintis - nesiduos pykčiui ir provokacijoms.
Valios savybių ugdymas yra svarbus kiekvienam vairuotojui, nes kuo geriau jos valdomos, tuo saugesnis vairuotojas yra kelyje. Svarbu nuolat tobulinti šias savybes ir būti sąmoningiems savo veiksmų pasekmių.
Kantrybė ir vairuotojų tipai
Kantrybė yra viena svarbiausių vairuotojo savybių. Nekantrumas gali paskatinti agresiją, lemti netinkamus sprendimus ir sukelti nelaimingus atsitikimus.
Ekspertai iš Lenkijos Transporto psichologų asociacijos išskiria keturis vairuotojų tipus:
- „Pašėlęs Maksas“: Agresyvus, savanaudiškas, siekiantis primesti savo valią. Būdingas socialinis ir emocinis nebrandumas, noras įrodyti savo vertę.
- „Saldžios idiotės“ sindromas: Elgesiu primena „pašėlusi“ Maksą, tačiau siekia auklėti aplinkinius. Pagrindinės savybės - agresija ir baimė.
- Auklėtojas: Norintis parodyti kitiems, kaip reikia vairuoti, nirštantis, kai nesugeba pastebėti savo silpnybių.
- Atsikratantis baimių: Automobilį naudoja stresui ir nesėkmėms atsikratyti. Nenuoseklus, sunkiai nuspėjamas, gali būti pasyvus arba supykti.
Idealiu vairuotoju laikomas tas, kurio pagrindinės savybės yra supratingumas ir asertyvumas. Toks vairuotojas siekia saugiai pasiekti tikslą, suvokia kiekvieno eismo dalyvio svarbą ir nesiekia konfliktų.
Vairuotojo etika ir dažniausios klaidos
Saugus ir tvarkingas eismas priklauso ne tik nuo KET žinojimo, bet ir nuo vairuotojų pareigų ir vairavimo etikos. Vairuotojo elgesio etika reiškia moralinių normų visumą kitų eismo dalyvių atžvilgiu.
Svarbu prisiminti, kad iškilus pavojui, net jei kitas vairuotojas pažeidžia taisykles, reikia vengti eismo įvykio. Pavyzdžiui, sukant kairėn sankryžoje, privalu praleisti automobilį, kuris jus lenkia, net jei jis ir pažeidžia taisykles.
Ne pagarbos kelyje apraiškos dažnai nukreipiamos į pažeidžiamiausias grupes:
- Mokykliniai automobiliai ir nauji vairuotojai („klevai“): Reikia suprasti, kad jie tik mokosi ir bando atlikti tai, ko mokėsi.
- Pagyvenę vairuotojai: Nereikėtų manyti, kad jie kelia didžiausią pavojų. Dažnai jie vairuoja rečiau, vengia piko valandų ir važinėja pažįstamais maršrutais.
Kiti svarbūs etikos aspektai:
- Nedaryti kliūčių lenkiant ar būti lenkiamam.
- Mandagiai pasukti į dešinę, jei greitkelyje jus pasivijo kitas automobilis.
- Statyti automobilį kompaktiškai, neužimant dviejų vietų.
- Padėti kolegoms, patekusiems į bėdą.
- Prisiminti atsakomybę už keleivius ir nerizikuoti.
- Nereaguoti į agresyvių vairuotojų elgesį.
Dažniausios vairuotojų klaidos ir jų prevencija
| Klaida | Aprašymas | Prevencija |
|---|---|---|
| Nesėkmingas vairavimas apsvaigus | Alkoholis ar kitos medžiagos sulėtina reakciją, pablogina dėmesį ir sprendimų priėmimą. | Nevairuoti pavartojus alkoholio ar kitų svaiginamųjų medžiagų. |
| Greičio viršijimas | Per didelis greitis riboja galimybes laiku pastebėti pavojus ir tinkamai sureaguoti. | Visada laikytis leistino greičio ribojimų, atsižvelgti į kelio ir oro sąlygas. |
| Naudojimasis telefonu | Mobiliojo telefono naudojimas dvigubai sulėtina vairuotojo reakciją ir dėmesį. | Vengti naudotis telefonu vairuojant, atidėti pokalbius ir žinučių rašymą iki kelionės pabaigos. |
| Nesilaikymas saugaus atstumo | Nepakankamas atstumas neleidžia saugiai sustoti netikėtoje situacijoje. | Visada laikytis saugaus atstumo (rekomenduojama greitį km/val. dalinti iš 2 ir gauti atstumą metrais). |
| Nesegėjimas saugos diržų | Saugos diržai yra gyvybiškai svarbūs eismo įvykio metu. | Visada segėti saugos diržus, vaikus vežti saugiai pritvirtintus vaikiškose kėdutėse. |
| Transporto priemonės techninės būklės nepriežiūra | Techniškai netvarkinga transporto priemonė gali sukelti pavojingas situacijas. | Reguliariai tikrinti transporto priemonės techninę būklę, pasirūpinti būtinais saugos atributais. |
| Netinkamas kelionės planavimas | Neplanuota kelionė gali sukelti stresą. | Prieš ilgesnę kelionę peržvelgti maršrutą, pasidomėti kelio būkle ir eismo sąlygomis. |
| Nepastebėti kelio ženklai ar kiti eismo dalyviai | Dėmesio stoka ir važiavimas „iš atminties“ gali lemti svarbių ženklų ar kitų eismo dalyvių praleidimą. | Nuolat stebėti kelio ženklus, veidrodėlius, būti budriems. |
| Nenoras gerbti kitus eismo dalyvius | Agresyvus elgesys, principingumas didina riziką kelyje. | Vadovautis tarpusavio pagarba ir atsargumu, būti kantriems ir tolerantiškiems. |
Vairuotojų ugdymo sistemoje, anot L. Šeibokaitės, trūksta dėmesio ne tik KET ir automobilio valdymui, bet ir vairavimo kaip gyvenimo būdo sampratai. Būtų naudinga kalbėti apie situacijų numatymą, kitų poreikių supratimą ir refleksiją apie savo vairavimo motyvus. Baudos ir papildomas mokymas Lietuvoje dažnai yra nepakankami, todėl svarbu ieškoti efektyvesnių pagalbos priemonių, panašių į tas, kurios taikomos kitose Europos šalyse, pavyzdžiui, ilgesnės trukmės psichologinės programos.
tags: #kokios #yra #pagrindines #vairuotojo #valios #savybes