Naminio vyno gamybos reguliavimas ir baudos Lietuvoje

Lietuvoje vis dažniau pasidžiaugiama, kad naminio vyno gamintojai jau išlindo iš pogrindžio, nes gaminti ir laikyti vyną savo reikmėms yra leidžiama. Tačiau, deja, pardavinėti naminį vyną Lietuvoje draudžia galiojantys įstatymai. Nors naminio vaisių ir uogų vyno gamyba gali pasigirti senomis tradicijomis, žiūrint iš kultūros istorijos perspektyvos, ji niekada neprilygo vynuogių vyno gamybai. Pats pavadinimas sako, kad naminis vynas gaminamas namų sąlygomis, o vynu šis gėrimas vadinamas todėl, kad jo gamyba labai panaši į vyno.

Naminio vyno teisinis statusas ir leistinumo ribos

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 10 straipsnis draudžia Lietuvos Respublikoje gaminti naminę degtinę, brogą ir kitus namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus. Tačiau šis straipsnis leidžia naminio vyno gamybą savo reikmėms. Todėl prieš norėdami prisijungti prie jau esamų naminio vyno gamintojų būrio, būtina susipažinti su dabartiniais LR alkoholio kontrolės įstatymais.

Pavyzdžiui, Tatjana ir Česlovas Ramoškos, kurių sodyboje vyko vyndarių sąskrydis, po teismų maratono sulaukė Aukščiausiojo teismo sprendimo, kuris pripažino jų teisę savo rūsyje turėti tiek vyno, kiek tik jie patys nori. Jiedu gali šia produkcija vaišinti savo kaimo turizmo sodybos svečius, bet pardavinėti ją draudžiama. Buvęs šilutiškis, dabar vilnietis, Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos prezidentas Romas Bernotas vyndarių sąskrydį pradėjo sodybos šeimininkams skirta daina „Aviečių vynas“. Iš tikrųjų, naminio aviečių vyno skonis yra nuostabus, tik jo, deja, nerasi jokioje parduotuvėje. Tai irgi politikų „nuopelnas“.

Diskusijos dėl naminės degtinės ir kitų stipriųjų namų gamybos alkoholinių gėrimų legalizavimo

Nors tema yra naminis vynas, pastaruoju metu Seime aktyviai diskutuojama apie naminės degtinės (samanės) gamybos ir pardavimo kaimo turizmo sodybose legalizavimą, o tai sudaro bendrą kontekstą alkoholio kontrolės politikai. Žemės ūkio ministerija siūlo leisti naminį stiprųjį alkoholį gaminti ir parduoti ne tik kaimo turizmo sodyboms, bet ir kitiems ūkininkams, teigdama, kad tai puoselėtų paveldo tradicijas ir mažintų šešėlį. Ministerija akcentuoja, kad tie, kurie užsiima kaimo turizmo verslu ir yra įsiforminę kaip ūkininkai, yra stipriai prižiūrimi institucijų, todėl situacija nepablogėtų. Jų nuomone, norisi, kad pabuvus tam krašte, žmonės galėtų kažką išsivežti, ne tik numegztas kojines, pabrėžiant, kad tam yra patalpų.

Vis dėlto šios iniciatyvos sulaukia ir kritikos. Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos (NTAKD) atstovas M. Zakarka teigia, kad kalbama apie gėrimą iki 65 laipsnių stiprumo ir iš principo nėra prieš idėją, kad tokius gėrimus būtų galima gaminti, tačiau veikla turi būti aiškiai sureguliuota. Pasak M. Zakarkos, tiek produkto vartojimas, tiek pardavimas, tiek gamyba turi atitikti saugos reikalavimus, o šiuo metu Seime svarstomame įstatymo projekte visų šių dalykų trūksta. NTAKD atstovui tai atrodo keistai ir tikrai ne dėl galimos konkurencijos.

Kyla daug klausimų dėl kontrolės. Pavyzdžiui, leidžiama gaminti iki 1 tūkstančio litrų per metus, bet kas kontroliuos, ar buvo pagaminta tūkstantis litrų, ar tūkstantis šimtas, ir kaip tai tikrinti metų eigoje? Apie tai įstatymo projekte nėra kalbama. Asociacijos vadovui kyla klausimų, ar įranga, kuria bus gaminama samanė, turės būti sertifikuojama, ar ji turės būti patikrinta Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ar Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT).

Dažnai naminė degtinė lyginama su alumi ir vynu. Dabartinis įstatymas numato, kad alų ir vyną galima gaminti namų sąlygomis, bet jo negalima parduoti. Dėl prekybos kyla daug kitų klausimų: ar produktas skirtas ir išsinešti, ar tik vartoti vietoje? Pavyzdžiui, jeigu sodyboje pagaminta samane pasivaišinęs svečias panorės „suvenyrą“ įsigyti ir parsivežti namo. M. Zakarkos teigimu, tokių ir panašių klausimų yra ne vienas, ir ne du. NTAKD palaiko Lietuvos ūkininkus ir mažuosius gamintojus, bet siūloma veikla turi būti normaliai reglamentuota, kaip yra kitose šalyse, o ne paleista savieigai. Diskusijų prie šio projekto tikrai reikia.

M. Zakarka atkreipia dėmesį, kad nelegalūs naminės degtinės gamintojai gali ne išlipti iš šešėlio, bet didinti gamybą, nes surandami įrenginiai tikrai yra ne tūkstančio litrų per metus pajėgumų. Tokie žmonės ir toliau liks šešėlyje, nes dabar turi tikslą nemokėti mokesčių ir nesiekia gaminti bei pardavinėti produktą, skirtą degustacijai. Manoma, kad naminės legalizavimas šios situacijos nelabai gali pakeisti. Be to, projekte nenurodoma, ar ūkininkas galės naminę gaminti tik iš savo užaugintų grūdų. Pripažįstama, kad tai nebus naminis produktas, o bus kažkoks mišinys.

NTAKD atstovas nėra prieš naminės legalizavimą turizmo tikslais, pripažindamas kulinarinio ir alkoholinio paveldo svarbą, bet siūlo sutarti taisykles, pagal kurias žmonės galėtų jį gaminti.

Visuomenės nuomonė ir ekspertų vertinimai

NTAKD užsakymu, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ 2023 m. atliko apklausą. Rezultatai parodė, kad daugiau nei pusė (55 proc.) 18-74 metų Lietuvos gyventojų nepritartų naminės degtinės gamybos legalizavimui, o tokiam sprendimui pritartų vienas iš trijų (35 proc.).

Seimo narys K. Patašius teigia, kad ne paslaptis, jog apie 70 proc. respondentų pasakytų, kad yra ragavę naminės degtinės. Tai kelia klausimą: iš kur ji atsiranda? Akivaizdu, nelegaliai gaminama. Tokiu atveju sunku užtikrinti jos kokybę, apskaičiuoti kiekius, ir nesumokami mokesčiai. Todėl, anot jo, geriau legalizuoti, negu laikyti šešėlyje, kaip yra dabar. Toks yra šio įstatymo tikslas. Pataisas, kuriomis būtų legalizuojama naminės gamyba ir vartojimas, teikia grupė Seimo narių, tarp jų liberalas Eugenijus Gentvilas ir pats K. Patašius.

S. Galadauskas kritikuoja siūlymą lengvinti stipraus alkoholio gamybą ir pardavimą, atkreipdamas dėmesį, kad kelerius metus iš eilės statistikos duomenys rodo stipraus alkoholio vartojimo augimą. Jo teigimu, tai visiškas absurdas, nes Europoje tokių skaičių niekur nėra, išskyrus Rusiją. Jis stebisi, kad „kai Lietuvoje vyksta arši kova su alkoholio vartojimu, kai Lietuva tapo griežčiausiai Europoje alkoholio gamybą ir prekybą reguliuojanti šalis, dabar staiga atidaroma tokia landa“. Jam atrodo makabriškai toks liberalizmo pliūpsnis, kai draudimais juokinama visa Europa.

Administracinės baudos ir jų skirtumai

NTAKD pabrėžia, kad šiuo metu už Alkoholio kontrolės įstatymo (AKĮ) pažeidimus ūkio subjektai baudžiami nuo 144 eurų iki 28 tūkst. 962 eurų bauda. O vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) nuostatomis ūkininkams už panašius pažeidimus būtų taikoma tik bauda nuo 10 eurų iki 6 tūkst. eurų. Be to, įstatymo projekte nėra aptarti ūkininkų licencijų galiojimo panaikinimo atvejai, nes ūkininkams įstatymo pataisose numatytas tik licencijų išdavimas, o kitiems ūkio subjektams yra numatytas ir panaikinimas už nustatytus pažeidimus. VMI atstovai tai akcentuoja ir diskusijų Seimo komitetuose metu.

Įdomus atvejis, susijęs su alkoholio kontrole, yra Vilniaus miesto savivaldybės praktika. Pagal Alkoholio kontrolės įstatymą savivaldybė vyno nei pirkti, nei dovanoti negali. Už įstatymo pažeidimą Vilniaus savivaldybei gresia kelis tūkstančius eurų siekiančios baudos. Tačiau, pasak P. Poderskio, buvusio Vilniaus administracijos direktoriaus, nebūtina visų įstatymų laikytis. Jis prisipažįsta, kad savivaldybės perkamą vyną geria ir pats, ir jo pavaduotojai, vyno gauna ir savivaldybės tarybos nariai. 600 vyno butelių atsargos Vilniaus savivaldybėje jau beveik baigėsi, todėl miesto valdžia žada naują vyno pirkimą. Šįkart žadama pirkti ne prancūzišką, bet lietuvišką vyną. P. Poderskis netgi siūlėsi padovanoti prancūziško vyno butelį žurnalistams, kurie atsisakius, nusprendė vyną pasiimti sau.

Naujausi Alkoholio Kontrolės Įstatymo pakeitimai ir bendras liberalizavimo kontekstas

Šią savaitę LR Seimui pritarus LR Vyriausybės parengtoms Alkoholio kontrolės įstatymo (AKĮ) pataisoms, rinkoje sumažėjo diskriminacijos, buvo ištaisytos kelios dvidešimties metų senumo techninės klaidos ir pademonstruotas pasitikėjimas Lietuvos žmonėmis, pripažįstant, kad ne visa informacija apie alkoholinius gėrimus yra reklama. Nors dar maždaug tris mėnesius teks laukti, kol pataisos bus notifikuotos Briuselyje, o tada Seime vyks galutinis balsavimas, politinė valia jau išreikšta.

Pataisos palies ir masinių renginių bei parodų lankytojus. Pataisose nuo 13 iki 15 tūrio proc. pakeltas alkoholinių gėrimų, kuriais leidžiama prekiauti parodose ir mugėse, stiprumas. Vynas skirstomas ne pagal alkoholio koncentraciją, o pagal kilmę, vynuogių veisles, stilių ir pan. Kai kurie vyno stiliai beveik visada peržengia 13 proc. alkoholio tūrio ribą. Masiniuose renginiuose pagaliau bus galima nusipirkti taurę vyno. Iki šiol vartotojai galėjo rinktis tik alų ar sidrą, nes buvo draudžiama prekiauti gėrimais, stipresniais nei 7,5 proc. alkoholio tūrio. Šiuo sprendimu džiaugiasi vyno ir midaus pardavėjai.

Be to, alkoholį vėl bus galima dovanoti. Šiek tiek sušvelnintas ir absoliutus alkoholio reklamos draudimas: objektyvi pažintinė, mokslinė, istorinė informacija apie alkoholinių gėrimų vartojimo būdus, gamybą, tradicijas, pelnytus apdovanojimus nebus laikoma reklama. Nors ši informacija ir anksčiau buvo randama ant butelių etikečių, elektroninės prekybos svetainėse, platesnės pažintinės, istorinės informacijos legalizavimas yra svarbus žingsnis, atveriantis žmonėms galimybes šviestis ir išmokti atpažinti aukštesnę kokybę. Šiuolaikiniame laisvai judančių žmonių pasaulyje tokios informacijos kitomis kalbomis vis tiek nebuvo įmanoma apriboti. Dabar ją vėl bus galima skaityti ir lietuviškai.

Sveikintinas ir atsiradęs leidimas degustuoti gėrimus gamybos vietose. Žmonės, keliaudami po Lietuvą, nori lankyti besikuriančias mažas vynines, midaus daryklas, vynuogynus, ragauti jų vyną, kaip tai daro keliaudami po Europą. Iki šiol gamintojas savo vyno galėjo leisti ragauti tik įrengęs barą su licencija „vartoti vietoje“, ir nebuvo galima siūlyti paragauti vyno nemokamai.

Naminio vyno gamybos tradicijos ir ypatumai

Idėja įkurti Nacionalinę vyndarių asociaciją kilo prieš trejus metus bendraujant nedideliame vyndarių rate. Susitikimų metu buvo aptariami naminio vyno gamybos receptai, dalijamasi patirtimi sprendžiant vyno gaminimo nesklandumus. Degustuodami vyndariai galėjo palyginti savos gamybos naminio vyno kokybę su kitų vyndarių pagamintu vynu. Norėjosi sužinoti, kokios klaidos buvo daromos ir kaip jų išvengti. Dabar užmezgamos vis naujos pažintys su bendraminčiais iš kitų miestų ir šalių.

Nors naminio vyno gamyba gali būti įdomus ir įtraukiantis užsiėmimas, daugelis žmonių sąvokas „alkoholis“ ir „kultūra“ vertina kaip ugnį ir vandenį - du visiškai nesuderinamus dalykus. Tai šiandien Lietuvoje yra labai opi tema, todėl neskubėkime naminio vyno gamybos ir vartojimo Lietuvoje priskirti prie svarbių mūsų kultūros sudėtinių dalių.

Nuo vaisiaus užauginimo iki gėrimo pagaminimo driekiasi ilgas žinių, patirties bei galimybių kelias. Šį kelią galima sutrumpinti perkant vaisius iš augintojų. Atsisakius vaisių auginimo, sutaupoma ne tik daug laiko, bet dažnai ir pinigų. Reikalinga ne vien gera žemė, bet ir žinių bagažas, o vaisių priežiūrai reikia skirti nemažai lėšų ir laiko. Išgauti sveiką ir prisirpusį vaisių yra menas, o juk nuo pradinės žaliavos priklausys vėliau pagaminto gėrimo aromatų gausa ir skonis. Vaismedžių priežiūra užima net iki 80 procentų viso gamybos proceso ir yra laikoma svarbiausiu vyno gamybos etapu, bet daugumai žmonių labiau prie širdies tie keli procentai gamybos „rūsyje“, kur nereikia nei ištvermės, nei prakaito liejimo, ir kaprizingos oro sąlygos nė motais.

Iš ko gaminti naminį vyną

Norint pagaminti gerą naminį vyną, svarbiausia yra kokybiška žaliava ir mikroorganizmų veiklos proceso kontroliavimas. Kuo labiau gilinamasi į vyno gamybą, tuo daugiau klausimų iškyla, kaip pagaminti patį skaniausią naminį vyną. Ypač daug mokytis reikia kontroliuojant mielių veiklą. Būtent nuo mielių priklauso vyno stiprumas ir didele dalimi skonio savybės.

Naminio vyno gamybai tinkančių vaisių sąrašas labai ilgas: daugybė sėklavaisių (obuoliai, kriaušės), ananasai, bananai, slyvos, vyšnios, gausybė uogų ir net rabarbarai - nuostabi skonių, aromatų ir spalvų vaivorykštė. Gal tik obuolių vynai kai kuriems neįtiko, nors teko ragauti penkiolikos metų amžiaus obuolių vyną, kuris padarė didelį įspūdį. Obuolių vynui subręsti ir net nuskaidrėti reikia laiko. Daugelis mano, kad obuolių sultys daug geriau tinka sidrui gaminti.

Gana daug laiko sugaištama atrenkant uogas naminiam vynui. Pavyzdžiui, iš raudonųjų serbentų išeina puikus vynas, tačiau šios uogos labai imlios darbui, ypač palyginus su vynuogėmis, kurių jau keli dešimtmečiai atsiradę labai skanių ir atsparių šalčiams veislių. Maišyti vynai išeina labai išraiškingi ir skanūs. Į maišytus vynus puikiai tinka vyšnių, agrastų, aviečių vynai. Nors ir monokultūriniai vynai geriasi visai maloniai, daug kas priklauso nuo individualaus skonio, ir kiekvienam tenka atrasti savo geriausią naminį vyną.

Pagrindinės uogų ar vaisių sulčių charakteristikos vynui gaminti yra cukringumas ir rūgštingumas. Lietuvos sąlygomis serbentai, agrastai, avietės sukaupia iki 10 % cukraus (100 g litrui sulčių). Modernios vynuogių veislės, kaip baltieji Soliaris ar raudonieji Regent, gali sukaupti daugiau kaip 20 procentų cukraus. Cukraus kiekio sukaupimas priklauso nuo uogos subrendimo, vietos saulėtumo ir dirvožemio derlingumo, ypač kalio trąšomis. Renkantis veislę vynui visada turi būti atsižvelgiama į veislės savybes kaupti cukrų. Natūraliai sukaupiamas cukrus yra fruktozinis, mielesnis mielėms ir naudingesnis nei įdedamas sacharozinis runkelių cukrus.

Vyno cukraus matuoklis veikia, kol vyno misoje nėra alkoholio. Cukraus kiekiui matuoti taip pat dažnai naudojamas refraktometras. Rūgštingumas tarp skirtingų tos pačios rūšies uogų veislių taip pat gali skirtis. Dėl didesnio rūgštingumo serbentų, agrastų sultys skiedžiamos vandeniu, padarant terpę, kuri tinkamesnė mielių veiklai. Mažesnį rūgštingumą turi labiau prisirpusios uogos. Rūgštingumą taip pat galima sumažinti naudojant specialius priedus, skirtus vyno rūgštingumo mažinimui. Jei trūksta rūgšties, į vaisių vyną galima papildomai įdėti citrinos arba pieno rūgšties. Kartais vaisiai rūgšties turi per daug, tada ją sušvelninti galima vandenyje ištirpusiu cukrumi. Visa tai niekaip nesusiję su atskiedimu vandeniu.

Tik vynuogės natūraliu būdu pagamina pakankamą cukraus kiekį. Visiems kitiems vaisiams reikia cukraus įdėti papildomai. Naminio vyno gamybai dažniausiai naudojamas paprastas cukrus, dar vadinamas sacharoze. Jis nėra stabilus ir per kelias savaites ar mėnesius suyra į savo sudėtines dalis. Tai reiškia, jog jauni vynai laikymo metu praranda apie trečdalį savo saldumo.

Sultys naminiam vynui

Uogos ir vaisiai turėtų būti renkami sausą dieną, pradžiuvus rasai. Patenkančios šakelės neturi labai didelės reikšmės. Tačiau geriau nedėti žemėtų uogų, nes ant jų tikėtina bus didelė patogeninių mikroorganizmų koncentracija. Tradicinis uogų traiškymo būdas gali būti smagus ir įsimintinas užsiėmimas draugų būryje. Uogas ir obuolius galima smulkinti specialia įranga, pavyzdžiui, vaisių smulkintuvais.

Raudonieji ir juodieji serbentai, avietės, vynuogės traiškomos, obuoliai smulkinami. Ant susmulkintos masės galima užpilti kiek vandens ir, uždengus audeklu, palaikyti vėsiai. Šis procesas vadinamas maceracija, ir jo metu į sultis pereina dalis medžiagų iš odelės ir minkštimo. Šios medžiagos suteikia papildomo skonio, spalvos ir aktyvina mielių veiklą. Be maceracijos iš raudonų vynuogių galima padaryti baltą vyną, nes dažančios medžiagos tik su laiku išsiskiria iš odelės į sultis.

Maceruota masė išpilstoma į specialius spaudimo maišus ir dedama po presu. Presų yra įvairių tipų. Mėgėjiškam ūkiui pilnai pakaks 5-10 litrų talpos sulčių preso. Sultys išspaudžiamos. Vidutiniškai išspaudžiama apie 50 procentų sulčių nuo bendros uogų ar vaisių masės. Paruošiamas fermentacijos indas su nupylimo kraneliu ir angliarūgštės išleidimo sifonu.

Uogas siūloma prieš fermentaciją palaikyti kameroje, t. y., užšaldyti. Uogose esantis vanduo užšaldamas plečiasi. Taip suardžius ląstelių struktūrą, galima gauti didesnį sulčių kiekį. Egzistuoja daugybė leistinų pagalbinių priemonių, kurios garantuoja patikimą fermentacijos pradžią ir pabaigą bei padeda išgauti daugiau sulčių, aromato ar spalvos: pektinas, specialios vaisių vynui skirtos mielės, maistinė druska. Jei iš vaisių, tarkim, sėklavaisių, lengvai išspaudžiamos sultys, siūloma fermentaciją pradėti vaisių sultyse, kitu atveju rūgimas vyktų taip vadinamoje misoje (uogų, kaulavaisių).

Naminio vyno gamybos technologija

Išspaudus sultis, jos praskiedžiamos (arba ne) vandeniu, kad būtų pasiektas optimalus rūgštingumas. Taip pat papildomai saldinamos. Saldumui nustatyti naudojamas cukrometras. Optimalus sulčių cukringumas pirminei fermentacijai yra 15-20 procentų. Reikia skaičiuoti, kad 1 % cukraus mielių bus paverstas į 0,45 laipsnius alkoholio. Todėl norint pagaminti dabar populiarų 13 laipsnių vyną, bendras sulčių cukringumas turėtų būti apie 27-30 procentų.

Sultys įpilamos į fermentacijos talpą, kad užimtų apie 2/3 tūrio. Perdirbdamos cukrų į alkoholį, mielės pagamina daug angliarūgštės, kuri pašalinama per sifoninį vamzdelį. Deguonies į indą neturėtų patekti, nes į procesą įsijungs acto rūgšties bakterijos. Kažkiek jų veikia, nedidelis kiekis acto yra reikalingas mielių veiklai. Šiame etape veikiančioms mielių rūšims labiausiai patinka apie 18-25 laipsnių temperatūra. Pirminė fermentacija pasibaigia vyno misai pasiekus apie 5 laipsnius alkoholio. Tai yra riba daliai mielių rūšių, kurią pasiekus jos žūsta arba užmiega. Naudojant nupylimo vamzdelius, vynas nupilamas nuo mielių. Labai patogu naudoti fermentacijos talpas su kraneliais, kurių angos yra aukščiau dugno, ir nupilant fermentacijos talpoje lieka nuosėdos.

Vystant vyno gamybos verslą, auga fermentacijos talpų dydžiai. Augant talpai, panaudojamos nerūdijančio plieno statinės. Jos turi plaukiojančius dangčius, aukštesnio pralaidumo sifonus. Taip pat yra kranelis vynui nupilti nuo nuosėdų.

Įprasti cukrometrai neparodys likurinio cukraus kiekio, nes tam maišo vyne esantis alkoholis. Reikėtų skaičiuoti, kad mielės sunaudojo apie 10 procentų cukraus. Jei misoje buvo 15 proc., reiškia liko 5 procentai cukraus. Papildoma dar 10 procentų (1 kg 10 litrų vyno) cukraus. Dabar procese kiek aktyviau dalyvaus kitų rūšių mielės, kurioms labiau patinka vėsesnė aplinka. Vynas laikomas 12-15 laipsnių temperatūroje. Dažniausiai į vyną pilamas cukraus sirupas, nors galima ir įpilti tiesiai cukrų ir jį išmaišyti. Išmaišymas bet kokiu atveju reikalingas, kad vynas kiek prisisotintų deguonimi, proceso metu reikalingas nedidelis jo kiekis. Į fermentacijos indą pripilama tiek vyno, kad jis užimtų 8-9/10 talpos. Patogiau perpilti naudojant specialius vamzdelius su pompa, turinčius antgalį, kuris padeda įtraukti vyną virš drumzlių.

Dar po 2-4 savaičių vėl papildoma cukrumi. Laikas dažniausiai priklauso nuo temperatūros ir papildomų mikroelementų, skatinančių mielių veiklą, kiekio. Cukrus dedamas, kai susidaro tik keli burbuliukai per minutę (tai gali priklausyti nuo vandens kiekio sifone).

Virš 12 laipsnių nustoja veikti laukinės mielės. Norint gauti stipresnį vyną, įdedamos kultūrinės mielės, galinčios pakelti vyno stiprumą net iki 20 laipsnių. Nors dažniausiai apsiribojama 15 laipsnių, o aukštesnio laipsnio vynai dažniausiai naudojami distiliavimui. Kultūrines mieles galima naudoti nuo pat proceso pradžios. Tai leidžia suvaldyti gana sunkiai kontroliuojamą procesą su laukinėmis mielėmis. Laukinės mielės visada būna ant uogų ir vaisių. Didelis kiekis kultūrinių mielių užgožia visų kitų mielių ir patogeninių mikroorganizmų veiklą. Vynui neskaidrėjant gali būti panaudoti skaidrintojai.

Naminio vyno brandinimas

Nustojus išsiskirti angliarūgštei, vynas gali būti supilstomas į butelius arba perpilamas tolimesniam brandinimui į ąžuolinę statinę. Statinėje ženkliai pasikeičia vyno skonis. Palaikius vyną statinėje jaučiasi mažiau rūgštumo. Vynas susibalansuoja, atsiranda papildomų kvapų ir skonių. Skirtingų ąžuolų vynai taip pat skiriasi. Vyndariai teigia, kad tik ąžuolinėje statinėje palaikytas vynas turi galimybes papildomai kokybinei brandai perpylus į stiklinius butelius. Be palaikymo ąžuolinėje statinėje, vynas nesikeičia laikomas stikliniame butelyje. Geriausi vynai išeina laikant ąžuolinėje statinėje.

Estetiškiau vyną išpilstyti į naujus butelius ir uždaryti nauju kamščiu. Yra specialūs uždarytuvai, kurie įkiša kamštį. Vynas išpilstomas induose ir ten pat uždaromi kamščiais. Vyno savybės stikliniame butelyje taip pat keičiasi. Yra gerėjimo laikas, geriausias laikas ir vėliau vynas prastėja. Įprastai prastėjantį vyną išduoda didesnio kiekio nuosėdų iškritimas.

tags: #kokios #baudos #uz #namini #vyna

Populiarūs įrašai:

• Pasiruošimas apžiūrai
• Profesionalus BMW aptarnavimas
• Alyvos pasirinkimas Tiguan automatui
• Išsami automobilio patikra iš Italijos
• kaip tinkamai prižiūrėti automatinę pavarų dėžę