Įsigyjant naudotą automobilį, kuriam nebegalioja gamintojo garantija, pirkėjai dažnai susiduria su papildomais pasiūlymais, tokiais kaip „3 mėnesių garantija“, „5 000 km garantija“ ar „6 mėnesiai be rūpesčių“. Nors šie pažadai skamba patraukliai, iš teisinės pusės svarbiausia yra ne tai, ką žada pardavėjas, o kokias realias pareigas jis turi pagal įstatymą ir ką iš tikrųjų reiškia tokios papildomos „komercinės“ garantijos.
Įstatyminė pardavėjo atsakomybė
Pardavėjo pareiga garantuoti naudoto automobilio kokybę yra įstatyminė - jos negalima pakeisti ar apriboti trumpalaikėmis komercinėmis garantijomis. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (CK), naudoto automobilio pardavėjas privalo garantuoti, kad parduodamas daiktas yra tinkamos kokybės, t. y. neturi paslėptų defektų, apie kuriuos pirkėjas nebuvo informuotas. Tai galioja nepriklausomai nuo to, ar buvo suteikta papildoma komercinė garantija.
Ši pardavėjo pareiga nėra papildoma paslauga, o įstatymo nustatyta atsakomybė. Pirkėjas nepraranda teisės reikalauti, pavyzdžiui, išlaidų atlyginimo už automobilio paslėptų trūkumų remontą, vien todėl, kad baigėsi kelių mėnesių „komercinė“ garantija arba pasibaigė joje nurodyti kilometrai.
Komercinių garantijų iliuzija
Naudotų automobilių atstovai neretai siūlo trumpalaikes garantijas, tokias kaip „5 000 km garantija“ ar „6 mėnesių apsauga“. Tokios garantijos dažniausiai taikomos tik kelioms automobilio dalims, o išimčių jose kartais būna daugiau nei realios naudos. Tipinis atvejis - pirkėjas įsigyja automobilį su 5 000 km garantija. Po mėnesio, nuvažiavus šiek tiek daugiau, automobilis sugenda (pvz., variklio defektas), o pardavėjas pareiškia, kad garantija nebegalioja. Tačiau, jeigu gedimas kilo dėl defekto, kuris egzistavo pardavimo metu, pardavėjas už tai atsako nepriklausomai nuo to, ar buvo suteikta komercinė garantija.
Tokios vadinamosios komercinės garantijos dažnai sukuria klaidingą įspūdį, kad pasibaigus nurodytam laikotarpiui ar kilometrų skaičiui, pirkėjo teisės taip pat baigiasi. Tai netiesa. Įstatymas gina pirkėją nuo paslėptų trūkumų nepriklausomai nuo to, kokias sąlygas numato papildoma komercinė garantija. Ji negali panaikinti pardavėjo atsakomybės už netinkamos kokybės daiktą.
Teisė kreiptis į teismą
Jei defektas kilo dėl priežasties, kuri egzistavo dar pardavimo metu ir apie ją pirkėjas nebuvo informuotas, jis gali kreiptis į teismą ir reikalauti, pavyzdžiui, išlaidų atlyginimo už remontą, net jei formaliai pasibaigė garantijos terminas ar buvo viršyti „garantiniai“ kilometrai.
Sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad pirkėjas turi įrodyti, jog parduotas daiktas yra netinkamos kokybės - t. y., kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, keliamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas.
Pardavėjo atsakomybė kyla ne dėl to, kad baigėsi ar nesibaigė garantija, o dėl to, kad jis pardavė nekokybišką automobilį. Tai - įstatymo, o ne sutarties klausimas.
Kada papildomos garantijos gali būti naudingos?
Papildomos garantijos gali būti naudingos tik tada, kai jos papildo, o ne pakeičia įstatyme nustatytas pirkėjo teises. Pavyzdžiui, jei jos suteikia realią naudą - greitesnį aptarnavimą, platesnį servisų tinklą arba automobilio trūkumų šalinimą, nesusijusį su paslėptais defektais - jos iš tiesų turi vertę. Tačiau kai formali komercinė garantija tampa būdu apriboti pardavėjo atsakomybę dėl daikto kokybės, ji praranda prasmę.
Trumpalaikės garantijos dažnai atrodo patraukliai, tačiau jų tikslas - ne užtikrinti kokybę, o sukurti saugumo iliuziją. Trumpa garantija ar keli tūkstančiai „garantinių“ kilometrų nieko nekeičia - jei automobilis buvo parduotas su defektu, pirkėjas turi teisę reikalauti, pavyzdžiui, išlaidų atlyginimo, nepriklausomai nuo to, ar buvo papildoma komercinė garantija.
Naudoto automobilio pirkimo-pardavimo sutartis
Tinkamai sudaryta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis yra vienas svarbiausių aspektų. Tai yra laisvos formos sutartis, kurią galite koreguoti, jei atsirastų poreikis ją papildyti.
Sutarties formos ir turinio reikalavimai
Pagal CK 6.311 straipsnį, pirkimo-pardavimo sutarties formą nustato sandorių sudarymo formos taisyklės. Atskirtoms pirkimo-pardavimo sutartims įstatymai gali nustatyti specialias jų sudarymo taisykles. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kartais pardavėjai piktnaudžiauja sutarties sudarymu ir joje įrašo nuostatas, kurios prieštarauja sąžiningam sutarties sudarymui, ypač kai sutartis sudaroma tarp juridinio ir fizinio asmens.
Dokumentų perdavimas
Pardavėjas kartu su daiktais privalo perduoti su jais susijusius dokumentus ir nuosavybės teisę į daiktus patvirtinančius dokumentus, kai to reikalauja sutartis ar CK. Jeigu šie dokumentai reikalingi pačiam pardavėjui kitoms su parduodamais daiktais nesusijusioms teisėms įgyvendinti, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui nustatyta tvarka patvirtintas dokumentų kopijas (CK 6.318 straipsnis).
Pirkėjas turi būti itin atidus ir priimdamas daiktą, kartu priimti visus dokumentus, kurie turi būti perduodami kartu su daiktu. Rekomenduojama būti atsargiems, jei pardavėjas deklaruoja daikto perdavimą anksčiau, o dokumentų perdavimą vėliau. Galima įsigyti daiktą be dokumentų, todėl ateityje gali kilti ginčas, ar tas daiktas, kurį pardavė pardavėjas, jam teisėtai priklauso.
Trečiųjų asmenų teisės ir transporto priemonės apribojimai
Pardavėjas privalo patvirtinti, kad į perduodamus daiktus tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų, išskyrus atvejus, kai pirkėjas iš anksto sutiko priimti daiktus, kurie yra tokių teisių ar pretenzijų objektas, o pardavėjas apie jas tinkamai pranešė pirkėjui (CK 6.321 straipsnis).
Pardavėjas privalo patvirtinti pirkėjui, kad perduodami daiktai neareštuoti ir kad jie nėra teisminio ginčo objektas, taip pat kad pardavėjo teisė disponuoti daiktais neatimta ar neapribota. Nekilnojamojo daikto pardavėjas privalo patvirtinti pirkėjui, kad nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos pirkėjo nuosavybės teisei į tą daiktą.
Atkreiptinas dėmesys, kad nereikėtų sudarinėti sutarčių su kitos šalies fiziniais ar juridiniais asmenimis per vadinamus KAUFERIUS, nes gali atsirasti situacija, kai parduodamas daiktas gali būti vogtas ar jam kitaip suvaržyta nuosavybė.
Automobilio kokybė ir trūkumai
Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų - įprastus reikalavimus. Pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą (CK 6.327 straipsnis).
Pardavėjas pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. Pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po šio straipsnio 3 dalyje nurodyto momento ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą.
Pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka.
Atkreiptinas dėmesys, kad parduodamas daiktas, jei yra nurodomi trūkumai, jie turi būti išsamiai ir konkrečiai aprašyti sutartyje arba viešoje ofertoje.
Paslėpti trūkumai ir pardavėjo atsakomybė
Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjai ir teismų praktika numato, kad pardavėjas atsako už paslėptus trūkumus, kurie egzistavo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, net jeigu jie paaiškėja vėliau.
Pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo.
Kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.
Esminis ir neesminis trūkumas
Nustatant trūkumo esmingumą, atsižvelgiama į tai, ar dėl jo daikto negalima naudoti pagal paskirtį, ar jo naudingumas sumažėja tiek, kad pirkėjas, apie trūkumus žinodamas, apskritai nebūtų to daikto pirkęs arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Taip pat svarbu atsižvelgti į automobilio kainą - didelis kainos pokytis ar santykinai didelė remonto kaina lyginant su automobilio verte gali lemti trūkumo esmingumą.
Automobilio patikros, kurias reikia atlikti po žiemos | AUTODOC patarimai
Pirkėjo teisės ir jų gynimo būdai
Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti:
- Kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės.
- Kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina.
- Kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti.
- Grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnis).
Sutarties sąlygos, panaikinančios ar apribojančios pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus, negalioja, išskyrus atvejus, kai jis pirkėjui atskleidė daikto trūkumus, kurie pardavėjui buvo ar turėjo būti žinomi, taip pat atvejus, kai pirkėjas savo rizika pirko daiktus iš asmens, kuris nėra profesionalus pardavėjas.
Atkreiptinas dėmesys, jei įsigijote netinkamos kokybės daiktą, Jūs turite šiame straipsnyje nurodytas teises, kaip ginti savo interesus.
Automobilio patikrinimas prieš įsigijant
Pirkėjas nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar nuo pasiūlymo ją sudaryti pateikimo turi teisę prieš mokėdamas ar prieš priimdamas daiktus juos patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus (CK 6.328 straipsnis).
Jeigu sandorio šalys nesusitarė kitaip, daiktų patikrinimo išlaidos tenka pirkėjui. Tačiau pirkėjas turi teisę reikalauti, kad pardavėjas atlygintų patikrinimo išlaidas, jei patikrinimo metu nustatyta, kad daiktas neatitinka jam keliamų reikalavimų.
Nors specialus automobilio patikrinimas autoservise yra pirkėjo teisė, o ne pareiga, tam tikrais atvejais teismų praktika gali pripažinti pirkėjo elgesį nerūpestingu, ypač perkant senesnius ar retesnius modelius. Svarbu atkreipti dėmesį į pardavėjo pasiūlymą atlikti detalesnę patikrą.
VIN numerio patikra yra naudingas įrankis, leidžiantis sužinoti, kur ir kaip automobilis buvo eksploatuotas.
Naudoto automobilio specifika ir lūkesčiai
Advokatė Agnija Frejerė pažymi, kad atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiškumą - dažniausiai ne vienerius metus eksploatuotą transporto priemonę - jos pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi.
Pagal teismų praktiką, anksčiau eksploatuotas automobilis neabejotinai reikalauja papildomų investicijų, kas ir lemia tokio daikto kainos ženklius skirtumus, lyginant su visiškai nauju daiktu. Taigi pirkėjas negali tikėtis naujo automobilio kokybės ir turi suprasti, kad įsigijus naudotą automobilį, bus būtina investuoti lėšas jo tinkamai techninei būklei palaikyti.
Lietuvos Respublikos teisės aktai nedaro skirtumo tarp naujų ir naudotų transporto priemonių teisinio reglamentavimo. Tos pačios teisės normos taikomos tiek naujų, tiek naudotų transporto priemonių pirkėjams ir pardavėjams, nors naudotų transporto priemonių pardavėjams įstatymas numato papildomų pareigų.
Net ir naudotai transporto priemonei yra taikoma garantija. Įsigijus naudotą transporto priemonę ir per 2 metus pastebėjus, kad ji turi trūkumų, pirkėjas turi įstatyminį pagrindą ginti savo teises.
Privalomasis ir KASKO draudimas
Nors straipsnis daugiausia dėmesio skiria pirkėjo teisėms įsigyjant naudotą automobilį, svarbu paminėti ir transporto priemonės draudimo klausimus. Privalomasis ir KASKO draudimas turi skirtingas funkcijas ir apsaugas. Perkant privalomuoju draudimu apdraustą automobilį, senasis ir naujasis savininkai turi susitarti dėl draudimo sutarties perleidimo ar nutraukimo. Dažnai pasitaikanti klaida - neaptarus šio klausimo, kai automobilį įsigijęs pirkėjas, nežinodamas, išrieda į gatvę automobiliu, neturinčiu teisės dalyvauti eisme, nes jo pardavėjas nutraukė draudimo sutartį. Rekomenduojama visus sandorio klausimus, tarp jų - ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, užfiksuoti automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje.
tags: #kokias #teises #turi #naudoto #automobilio #pirkejas