Rinkdamiesi automobilį žmonės dažnai klausia ne tik apie spalvą ar variklį, bet ir apie pavarų dėžę. Kokią rinktis ir kodėl? Tai - vienas dažniausiai užduodamų automobilių vairuotojų klausimų, į kurį nėra vienareikšmiško atsakymo. Tai, kokia pavarų dėžė kiekvienam žmogui asmeniškai atrodo geresnė, priklauso nuo daugybės įvairių veiksnių, pavarų dėžių savybių, techninių ypatybių ir skirtingo vairuotojų jiems suteikiamo reikšmingumo, nevienodų poreikių bei prioritetų vairavimo metu.
Įvadas: Pavarų dėžės pasirinkimo svarba
Pavarų dėžės esmė ir funkcija
Automobilių pavarų dėžė yra atsakinga už galios perdavimą iš variklio į ratus. Pavarų dėžė yra mechaninis arba robotizuotas įtaisas, galintis didelio greičio, mažos jėgos įeinantį srautą konvertuoti į mažo greičio, didelio sukimo momento išėjimo srautą. Visos pavarų dėžės veikia naudodamos krumpliaračių sistemą, kurie yra apvalūs diskai su dantukais aplink kraštą. Šie krumpliaračiai tarpusavyje sujungti, kad perduotų variklio galią ratams.
Priekiniais ratais varomose transporto priemonėse pavarų dėžė paprastai būna arčiau automobilio priekio, iškart už variklio. Galiniais ratais varomuose automobiliuose pavarų dėžė dažniausiai montuojama išilgai, tiesiai už variklio arba labiau dugne, šalia alkūninio veleno.
Mechaninė pavarų dėžė: veikimo principas ir savybės
Mechaninė pavarų dėžė šiandien nebėra labiausiai paplitusi pavarų dėžės rūšis, naudojama automobiliuose, tačiau ji vis dar yra gana paklausi dėl savo patikimo veikimo, dizaino ir priežiūros bei remonto paprastumo. Mechaninė pavarų dėžė gavo savo pavadinimą dėl „rankinio“ (kitaip sakant, mechaninio) pavarų perjungimo būdo. Ji laikoma patikimiausia, bet ir sunkiausiai valdoma pavarų dėže, ypač pradedančiajam vairuotojui. Tai yra seniausias ir labiausiai paplitęs automobiliuose naudojamų pavarų dėžių tipas. Su ja vairuotojas turi rankiniu būdu perjungti pavaras naudodamas sankabos pedalą ir pavarų perjungimo svirtį.
Mechaninės pavarų dėžės veikimo principas
Veikiančio variklio sukimo momentas užvestame automobilyje, išmynus sankabos pedalą, perduodamas į pavarų dėžės įvesties veleną. Po to sukimo momentas „konvertuojamas“ naudojant tarpusavyje pavarų dėžėje sąveikaujančių pavarų poras ir tada mechaninis judesys perduodamas automobilio ratams tam, kad transporto priemonė važiuotų. Kiekviena mechaninės dėžės pavara (pakopa) pažymėta tam tikru unikaliu numeriu. Kiekviena pavara „konvertuoja“ ir leidžia keisti variklio alkūninio veleno sukimosi greitį ir sukimo momento dažnį. Jei naudojant vieną ar kitą pavarą didinamas sukimo momentas, sukimosi greitis, perduodamas į automobilio ratus, mažėja ir atvirkščiai. Pavaras mechaninėje pavarų dėžėje perjungiant didėjančia tvarka (nuo 1 perjungiant į 2, po to 3 pavarą ir t.t.), automobilyje išlaikant stabilų variklio darbą ir jo neperkaitinant, gali būti išvystomas vis didesnis maksimalus greitis. Atvirkštinis rezultatas pasiekiamas tada, kai iš aukštesnės pavaros važiavimo metu vairuotojas „pereina“ į žemesnę.
Mechaninės pavarų dėžės privalumai
- Konstrukcinis paprastumas: Dėžės konstrukcija yra paprasta, todėl ir remontas yra pigesnis bei lengvesnis. Mechanizmas yra patikimesnis dėl mažesnio sudėtingumo.
- Geresnė kontrolė: Vairuotojas turi daugiau kontrolės ir galimybės tiesiogiai valdyti automobilį, perjungdamas pavaras savo nuožiūra. Tai leidžia pasirinkti optimalią pavarą konkrečioje situacijoje, pavyzdžiui, važiuojant į kalną, lenkiant ar ekstremaliomis sąlygomis (pvz., slidus kelias).
- Degalų ekonomija: Mechaninė pavarų dėžė paprastai reiškia lėčiau tuštėjantį degalų baką, nors skirtumai, lyginant su šiuolaikinėmis automatinėmis, yra mažesni nei anksčiau.
- Vairavimo įgūdžių lavinimas: Mokantis vairuoti su mechanine pavarų dėže, lavinama rankų ir kojų koordinacija bei dėmesio paskirstymas.
- Lengvesnis vilkimas ir užvedimas: Nekyla problemų vilkti automobilį su mechanine pavarų dėže standžia ar lanksčia vilktimi. Taip pat yra galimybė „mechaniškai“ užvesti automobilį su išsikrovusiu akumuliatoriumi.
- Universalumas: Išlaikius praktinį vairavimo egzaminą „Regitroje“ su mechanine pavarų dėže, galima vairuoti automobilius tiek su mechanine, tiek su automatine pavarų dėžėmis.
Mechaninės pavarų dėžės trūkumai
- Mažesnis vairavimo patogumas: Reikia rūpintis mechaniniu pavarų perjungimu ir sklandžiu sankabos pedalo išmynimu, kas sukelia didesnį nuovargį, ypač intensyviame eisme ar miesto kamščiuose.
- Sunkiau pradedantiesiems: Nepatyrusiems vairuotojams gali būti sunku ją valdyti, ypač važiuojant stačiomis įkalnėmis, kai reikia balansuoti tarp sankabos ir akceleratoriaus. Naujokai gali lengvai sudeginti automobilio sankabą, o toks remontas yra brangus.
- Reikalaujama didesnė koncentracija: Mechaninė dėžė reikalauja papildomos koncentracijos, o esant informacijos srautui ir dėmesio blaškymui, tai gali būti iššūkis.
- Poveikis sąnariams: Nuolatinis sankabos pedalo mynimas gali veikti kojos sąnarius ir sukelti neigiamą poveikį sveikatai.
- Reguliari priežiūra: Reikia periodiškai keisti sankabos plokštelę ir reguliariai tikrinti pavarų dėžės alyvos lygį.
Automatinė pavarų dėžė: komfortas be vargo
Automatinė pavarų dėžė - pavarų dėžės tipas, kuriam veikiant pavaros automobilyje keičiamos automatiškai, be vairuotojo mechaninio įsikišimo. Pavaros automatinėje dėžėje automatiškai parenkamos pagal važiavimo greitį, režimą ir kitus, su vairavimu susijusius veiksnius. Vairuotojui nebereikia rūpintis dėl pastovaus, tolygaus sankabos išmynimo ar mechaninio pavarų svirties perjungimo. Automatinės pavarų dėžės pradėtos naudoti XX a. ketvirtajame dešimtmetyje. Tokia sistema automatizuoja pavarų perjungimą, naudodama sudėtingą valdiklių sistemą.
Klasikinės automatinės pavarų dėžės veikimas
Klasikinę automatinę pavarų dėžę sudaro du pagrindiniai komponentai: hidraulinis transformatorius, kuris pakeičia smagratį, ir planetarinė pavarų dėžė. Ši transmisija vietoje tradicinės frikcinės sankabos naudoja hidrotransformatorių, tolygiai keičiantį ir iki 2,8 karto didinantį perduodamą sukimo momentą. Pasiekus atitinkamą greitį arba pradėjus stabdyti varikliu, hidrotransformatoriaus darbo ratai blokuojami specialiu frikciniu stabdžiu, kas mažina degalų sąnaudas ir didina stabdymo varikliu efektyvumą. Mechaninės „automatų" dalys per jų egzistavimo laiką pasikeitė labai nežymiai, tačiau padaugėjo pavarų (nuo 2 iki 8) ir labai evoliucionavo valdymo sistema. Dabar šį „savarankiškumą" galima kontroliuoti pagal konkretaus vairuotojo vairavimo stilių, pasirenkant vieną iš kelių darbo režimų (pvz., „sport" ar „komfort").
Automatinės pavarų dėžės viduje - sudėtingas planetinių reduktorių ir daugiadiskių sankabų derinys. Jas perjungiant, keičiamas perdavimo skaičius ir automobilio greitis. Eksploatacijos metu daugiadiskių sankabų diskai su frikciniais antdėklais dyla, dėl to pavaros perjungiamos ne taip sklandžiai kaip naujame agregate.
Klasikinės automatinės pavarų dėžės privalumai
- Didelis komfortas: Vairuotojui nereikia rūpintis mechaniniu pavarų perjungimu, todėl išvengiama daugybės nepatogumų. Patogumas pasiekiamas ir sklandžiai perjungiant pavaras. Tai idealu miesto kamščiams ir neskubiam važiavimui.
- Paprastas valdymas: Ypatingai lengva valdyti, nes automobilis automatiškai parenka optimalią pavarą. Tai padaro vairavimą daug lengvesnį ir patogesnį, ypač intensyviame eisme ar važiuojant stačiomis įkalnėmis.
- Lengvesnis vairavimo egzaminas: Laikant egzaminą su automatine pavarų dėže, galima išvengti klaidų, susijusių su sankabos valdymu ar pavarų pasirinkimu, ir daugiau dėmesio skirti eismui.
- Saugesnis vairavimas: Daugiau dėmesio galima skirti eismo stebėjimui ir mažiau - automobilio valdymui.
Klasikinės automatinės pavarų dėžės trūkumai
- Aukštesnė kaina: Automobilių su automatine pavarų dėže kaina yra ženkliai didesnė, lyginant su tų pačių modelių mechaniniais variantais.
- Didesnės degalų sąnaudos: Komfortas reikalauja aukų - automatinės pavarų dėžės sąlyginai vartoja daugiau degalų.
- Brangesnis remontas ir priežiūra: Automatinės pavarų dėžės dėvisi greičiau, o remonto darbai yra brangesni. Automatinė pavarų dėžė yra gerokai sudėtingesnė už mechaninę transmisiją, todėl remonto kaštai kalba ne jos naudai. Geriausia kreiptis į gamintojo ar specializuotas dirbtuves, o ne į „garažo auksarankius".
- Sudėtingesnis užvedimas sugedus: Automobilio užvedimas sugedus ar išsikrovus akumuliatoriui tampa sudėtingesne misija, dažnai reikalaujančia keltuvo.
- Apriboti vairavimo įgūdžiai: Išlaikius vairavimo egzaminą su automatine pavarų dėže, galima vairuoti tik automobilius su automatine pavarų dėže. Norint vairuoti mechaninę, reikės perlaikyti egzaminą.
Skirtingi automatinės pavarų dėžės tipai
Automatinė pavarų dėžė yra vis dažnesnis pasirinkimas perkant tiek naują, tiek naudotą automobilį. Tačiau vairuotojai, prieš pirkdami automobilį, žino, ką rinksis - mechaninę ar automatinę, tačiau kyla sunkumų bandant pasirinkti tarp klasikinio „automato", „variatoriaus" ir „roboto". Neturint reikiamų žinių, išsirinkti nėra taip paprasta. „Robotai" ir „variatoriai" pasirodė sąlyginai neseniai, todėl apie jų eksploataciją žinoma dar mažokai, be to, remontas dažnai kainuoja labai brangiai. Šiaip jau, ypač įvertinus dabartinę situaciją, geriausia būtų rinktis automobilį su klasikine automatine pavarų dėže.
Robotizuotos (sekvencinės) pavarų dėžės (AMT)
Egzistuoja tarpinę nišą tarp mechaninių ir automatinių transmisijų užimančios pavarų dėžės, vadinamos robotizuotomis arba automatizuotomis mechaninėmis (AMT). Jose automatizuotas ne pavarų perjungimas, o tik sankabos įjungimas/išjungimas. Tokių dėžių, pavyzdžiui, „General Motors" ir „Porsche" automobiliuose, populiarumas išblėso, o šiandien turėtas pozicijas jos sėkmingai užleido tobulesnėms sekvencinėms pavarų dėžėms. Prieš renkantis tokią transmisiją reikėtų gerai pagalvoti: azartiškiau perjungti pavaras nei tradicinėje greičių dėžėje nepavyks, o tolygaus ir švelnaus judėjimo kaip „automate" taip pat nebus.
Selespeed - tai tokia pavarų dėžė, kur pavaros keičiamos naudojant tradicinę pavarų svirtį ar mygtukus ant vairo, bet be sankabos pedalo. Deja, tokias pavaras sunku sureguliuoti, tačiau paprastai šios dėžės labai patvarios.
Robotizuotų pavarų dėžių veikimas ir ypatumai
Robotizuota transmisija gali būti sudaryta mechaninės pavarų dėžės pagrindu. Pavyzdžiui, BMW M serijos automobiliuose naudojama „SMG" (Sequential M Gearbox) robotizuota transmisija, kurios pagrindą sudaro 6 pavarų mechaninė pavarų dėžė, o pavarų perjungimu ir sankabos atjungimu rūpinasi elektronikos valdoma hidraulika. Pavarų perjungimas trunka akimirką - 0,08 sekundės. Tai brangus ir sudėtingas variantas, tačiau yra ir pigesnių.
Paprastesnis mechaninės pavarų dėžės perdarymo į robotizuotą transmisiją būdas realizuotas A klasės „Mercedes-Benz" automobiliuose, kuriuose mechaninė pavarų dėžė turi elektroninį hidraulinį sankabos prievadą. Vairuotojas perjungia pavaras kaip paprastoje mechaninėje pavarų dėžėje, tačiau salone yra tik du pedalai. Elektronika stebi akseleratoriaus pedalo ir pavarų perjungimo svirties padėtį, o reikiamu momentu perjungia pavarą. Kitas variantas - pakeisti hidraulinius siurblius žingsniniu elektros varikliuku, kaip tai padarė „robotų" kūrėjai iš „Opel" ir „Ford". Tiesa, šį kartą už bandymą sutaupyti teko sumokėti: pavaros persijungia stipriais šuoliais ir pavėluotai.
Verčiau rinktis brangesnę sekvencinę pavarų dėžę, kurioje, jei kada kils noras, galėsite sau leisti pavaras perjungti ranka. Sekvencinės pavarų dėžės po truputėlį iš „Premium" segmento stumia net mechanines transmisijas. Su spartesniais kontroleriais ir kokybiškesniais vykdymo elementais jos veikia kur kas sklandžiau nei automatinės transmisijos, o padidėjus pavarų skaičiui (iki 5, 6), pagerėjo ekonomiškumas. Be to, galima pasirinkti vieną iš kelių valdymo režimų (sportišką, žiemos ar pan.). Kaip ir mechaninėje transmisijoje, pavaras galima perjungti svirtimi arba tiesiog jungikliais šalia vairo rato. Visa tai sukuria iliuziją, lyg šią transmisiją valdytum pats. Tačiau tik retais atvejais visas valdymas patikimas vairuotojui - varikliui dirbant ribiniais režimais, pavaras vis tiek perjungia „budrusis" kontroleris.
Net ir tos pačios klasės, panašios galios, tačiau skirtingų gamintojų automobiliuose sekvencinė pavarų dėžė gali turėti skirtingą valdymo programą. Tai galima pasakyti ir apie tos pačios markės automobilius, besiskiriančius variklio galia. Nulemia ne tik perduodamas didesnis sukimo momentas (variklio galia), bet ir pavarų dėžės gamintojas („Aisin-Warner", ZF). Todėl vienareikšmiškai vertinti šių transmisijų „elgseną" būtų trumparegiška. Geriausias būdas - atsisėsti ir pabandyti pačiam. Pereinant iš automatinio į rankinį valdymo režimą, svarbu ne tik, kaip nustatytas sekvencinės pavarų dėžės kontroleris, bet ir didelę įtaką daro variklio galia, jo elastingumas bei automobilio masė. Ganėtinai sunkiame vidutinės (D segmentas) arba vidutinės aukštesnės (E segmentas) klasės automobilyje, jei variklio galia neviršija 200 AG, kažkokio ypatingo efekto rankiniu būdu perjungiant pavaras nebus. Tuo tarpu galingas jėgos agregatas su solidžia sukimo momento atsarga leis išvengti nepatogių momentų net klaidingai perjungus pavaras - variklio galios smagiam manevrui atlikti pakaks perjungus ir aukštesnę pavarą.
Dviejų sankabų transmisija (DCT/DSG)
Dviejų sankabų transmisija (DCT/DSG) naudoja dvi atskiras sankabas, skirtas nelyginių ir lyginių pavarų rinkiniams, kas leidžia daug greičiau perjungti bėgius. Šią puikiai veikiančią ir modernios konstrukcijos pavarų dėžę išpopuliarino „Volkswagen". Ji gali padėti žymiai sutaupyti degalų (iki 15 %). Transmisija turi dvi pavarų dėžes (viena lyginiams, kita - nelyginiams bėgiams) ir dviejų masių smagratį. Deja, ji brangi naudoti - vartoja daug tepalų ir susijusios remonto sąnaudos yra didelės. Jei ieškote tokios pavaros dėžės, rinkitės Škoda Fabia II (2007 ar vėlesnių metų) 1.2 TSI 105 km, Seat Ibiza IV (2008 ar vėlesnių metų) 1.2 TSI 105 km, Volkswagen Golf V (2003-2008 m.) 1.9 TDI 105 km, Škoda Octavia II (2004-2013 m.) 1.9 TDI 105 km, Škoda Yeti (2009 ar vėlesnių metų) 2.0 DI CR 140 km ar Volkswagen Tiguan (2007 ar vėlesnių metų) 2.0 TDI 140 km.
Belaipsnė transmisija (CVT/Variatorius)
Atskirai aptarti verta belaipsnes transmisijas, dažniausiai suprantamas kaip variatorius. Jos naudojamos ne tik mažos klasės automobiliuose, bet sutinkamos ir „Premium" segmente (pvz., „Audi A6"). Šis unikalus mazgas toli gražu nėra retenybė - jį galima sutikti „FIAT", „Ford", „Renault-Nissan", „Subaru", „Volkswagen", „Volvo" kompanijų skirtingų laikotarpių ir modelių automobiliuose. Variatorių galima aptikti ir keliuose bei snieguotose platybėse raižančiuose motocikluose. Belaipsnis perdavimo skaičiaus keitimas naudojamas ir populiarėjančiuose hibridiniuose automobiliuose su sinergetine pavara („Toyota", „Honda", „Ford"). Čia vidaus degimo variklio (benzininio, dyzelinio) pavara vienu metu sujungiama su elektros variklio pavara. Suminis galios srautas per planetinį reduktorių (savotišką diferencialą) ir papildomas krumpliaračių poras suka varančiuosius ratus.
Variatoriaus veikimo principas ir savybės
Pirmąją bepakopę transmisiją sukūrė olandų įmonės „DAF" inžinieriai. Ji veikia taip: sukimo momentą perduoda guminis diržas (šiandien automobiliuose naudojamas arba plieninis diržas, arba grandinė), užmautas ant judančių kūgio formos diskų, kurie sukuria diržinės pavaros skriemulius. Kai vedantieji diskai išsiskleidžia, o vedamieji susikleidžia, „išėjimo" momentas padidėja, ir atvirkščiai. Šis mechanizmas jau savaime įdomus, nes iš dalies yra paremtas Leonardo da Vinci idėjomis, kurios, savaime suprantama, kilo anksčiau nei apskritai buvo sukurti automobiliai.
Vienas iš pagrindinių šio tipo dėžių privalumų yra tas, kad jos užtikrina sklandžiausią vairavimo patirtį iš visų pavarų dėžių tipų. Automobilio pagreitis yra tolygus ir linijinis, be trūkčiojančio pavarų perjungimo, kuris gali būti būdingas mechaninėms ar automatinėms pavarų dėžėms. Belaipsnės transmisijos privalumai tokie patys kaip ir automatinės pavarų dėžės. Vairuotojas ir keleiviai nejaučia pavarų perjungimo momentų, o variklio apkrova visuose darbo režimuose išlieka optimali. Galima sakyti, kad tokia transmisija sugeba eliminuoti vairuotojo klaidas, todėl neigiamos pasekmės pačiam agregatui bei varikliui yra minimalios. Važiavimo komforto, degalų sąnaudų, dinamikos požiūriu tai bene optimalus variantas. Nors belaipsnė transmisija išoriškai paprastesnė už sekvencinę pavarų dėžę, tačiau sudėtingų, preciziškai pagamintų elementų pakanka ir joje. Kai kuriose transmisijose vairuotojui leidžiama užfiksuoti iki 8 „pseudopavarų", kurias perjungiant eigoje galima įsivaizduoti tradicinę arba sekvencinę pavarų dėžę.
Vienas belaipsnės transmisijos, konkrečiai variatoriaus, trūkumų - riboto dydžio sukimo momento perdavimas. Praktiniu požiūriu brangiai kainuoja tokios pavarų dėžės remontas, todėl prieš perkant automobilį su CVT pavarų dėže, verta įsitikinti, ar jam netrukus nereikės techninės priežiūros. Be to, jas gali būti sunkiau ir brangiau remontuoti dėl sudėtingesnės bendros sistemos. Nepertraukiamai kintamoje pavarų dėžėje gali tekti keisti skriemulius ir diržus, taip pat reguliariai tikrinti pavarų dėžės alyvos lygį. Tarp populiaresnių naudotų automobilių su CVT pavarų dėže, labiausiai dėmesio vertas yra Nissan Micra K12 (2002-2010 m.) 1.4 16V 88KM.
Praktiniai patarimai renkantis pavarų dėžę
Pavarų dėžės pasirinkimas vairavimo egzaminui
Svarstote, kokią pavarų dėžę rinktis, mokantis vairuoti automobilį? Tai svarbus sprendimas, galintis turėti didelę įtaką jūsų vairavimo patirties komfortui ir saugumui.
- Mechaninė pavarų dėžė: Išlaikę praktinį vairavimo egzaminą „Regitroje" su mechanine pavarų dėže, galėsite vairuoti automobilius tiek su mechanine, tiek su automatine pavarų dėžėmis.
- Automatinė pavarų dėžė: Išlaikę vairavimo egzaminą su automatine pavarų dėže, galėsite vairuoti tik automobilius su automatine pavarų dėže. Jei norėsite vairuoti automobilį su mechanine pavarų dėže, reikės perlaikyti vairavimo egzaminą „Regitroje". Egzaminui galima pasiruošti savarankiškai, vairavimo kursų baigti nereikia.
Naudoto automobilio su automatine pavarų dėže pirkimas
Kas nenorėtų vairuoti automatinio automobilio, jei tik jie būtų pigesni? Deja, jų remonto sąnaudos tokios didelės, kad daugumai vairuotojų tenka rinktis naudotą automobilį. Naudoti automobiliai yra pigesni, bet reikia nepamiršti, kad automobilių su automatine pavarų dėže rinka yra tikras minų laukas. Jei perkate naudotą automobilį, rinkoje rasite automobilių su keturių rūšių automatinėmis pavarų dėžėmis. Kiekviena jų turi stipriųjų ir silpnųjų pusių.
Susipažinę su „kritiniais" modeliais, kurie dažnai kelia rūpesčių, galite pradėti vartyti skelbimus. Naudotų automobilių su automatine pavarų dėže pasiūla didėja ir didės toliau, ypač atsirandant automatiniams hibridiniams automobiliams. Kadangi pasirinkimas didelis, nesusigundykite vien tik maža kaina. Radę patinkantį automobilį, atlikite kiek įmanoma ilgesnį bandomąjį važiavimą. Nepamirškite - net jei pradėjus važiuoti automatinė pavarų dėžė veikia puikiai, jų veikimas linkęs prastėti kurį laiką pavažiavus.
Vykdami į autoservisą, pasirinkite tokį, kuris specializuojasi automatinių automobilių srityje. Pavarų dėžė yra pernelyg svarbi, kad ją tikrintų atsitiktinis mechanikas. Prieš įsigydami nenaują automobilį su automatine pavarų dėže, šį mazgą būtinai patikrinkite, bent jau alyvos būklę ir jos lygį dėžės karteryje. O prieš keisdami alyvą, atsiverskite eksploatacijos instrukciją arba pasiteiraukite serviso darbuotojų, kokia alyva numatyta konkrečiai dėžei.
Jei ieškote automatinio automobilio, nepamirškite, kad jo suteikiamas patogumas reikalauja didesnių išlaidų remontuojant automobilį. Būtent todėl šie automobiliai rekomenduojami vairuotojams, kurie gali sau leisti sumokėti nemažą pinigų sumą netikėto gedimo atveju.
Svarbiausios taisyklės vairuojant automobilį su automatine pavarų dėže
Nors automatinė pavarų dėžė užtikrina komfortą, svarbu žinoti, ko negalima daryti vairuojant automobilį su automatine transmisija:
- Niekada neturėtumėte pasirinkti „Neutralaus" (N) režimo, kai riedate nuo kalno.
- Kiekvieną kartą, kai norite pakeisti automatinės pavarų dėžės režimą iš važiavimo pirmyn į važiavimą atgal, įsitikinkite, kad visiškai sustojote.
- Vairuotojai turi blogą įprotį iš pradžių sukelti apsukas ir tik tada perjungti pavarų dėžės svirtį į „Drive" (D) režimą, tačiau taip daryti nepatartina.
- Kiekvieną kartą sustojus (pavyzdžiui, sankryžoje) visiškai nėra priežasties perjungti pavarų dėžę į „Neutralų" (N) režimą - tai nėra veiksminga nei ekonomiškumo, nei technikos tausojimo požiūriu.
- Niekada neturėtumėte perjungti pavarų dėžės į „Parkavimo" (P) režimą, kol automobilis visiškai nesustojo. Kai kurie nauji automobiliai jums net neleis to padaryti judant.
Kaip vairuoti automobilį su automatine pavarų dėže – išsamus vadovas
Apibendrinimas: Asmeninio pasirinkimo reikšmė
Automobilių pavarų dėžės yra labai svarbi bet kurios transporto priemonės sudedamoji dalis, o kiekvienas skirtingas tipas turi savų privalumų ir trūkumų. Pavarų dėžės tipo pasirinkimas labai priklauso nuo vairuotojo pageidavimų ir vairavimo stiliaus. Nepriklausomai nuo pavarų dėžės tipo, norint, kad pavarų dėžė veiktų tinkamai, būtina reguliari techninė priežiūra. Galiausiai, pavarų dėžės tipo pasirinkimas yra asmeninis, todėl rinkdamiesi pavarų dėžę vairuotojai turėtų atsižvelgti į savo vairavimo stilių, vairavimo būdą ir savo pageidavimus. Jūsų pasirinkimas!
tags: #kokia #pavaru #deze #rinktis