Pablo Picasso (1881-1973) - vienas didžiausių XX amžiaus menininkų, genijus, pakeitęs Vakarų dailės istoriją. Šis modernistas, kubizmo pradininkas, sukūrė apie 20 tūkstančių paveikslų, piešinių, grafikos, keramikos darbų ir skulptūrų. Jo indėlis į meną buvo toks reikšmingas, kad 1971 metais Paryžiaus Luvro muziejuje buvo surengta kūrybos paroda jam dar gyvam esant - tai buvo pirmas toks įvykis istorijoje. Investicija į jo kūrinius laikoma saugesne negu investicija į auksą, naftą ir deimantus. Picasso buvo ne tik dailininkas, bet ir poetas, dramaturgas, parašęs šimtus eilėraščių ir dvi pjeses. Jis gyveno pagal savo taisykles, kurios sugriovė ne vieno jį mylėjusio žmogaus gyvenimą.
Knygos, atskleidžiančios Pablo Picasso pasaulį
Pablo Picasso asmenybė ir kūryba įkvėpė daugybę autorių rašyti apie jo gyvenimą, meilės santykius ir įtaką menui. Šios knygos padeda geriau suprasti tiek patį menininką, tiek jo aplinką ir epochos kontekstą.
Slavenkos Drakulić romanas „Dora ir Minotauras“
Romano autorė, žurnalistė ir rašytoja Slavenka Drakulić pagal rastą Doros Maar užrašų knygelę atkuria jos gyvenimą, kančias ir džiaugsmus, kasdienybę bei santykius su Paryžiaus siurrealistų judėjimu. Daugybė dailininkų, poetų bei filosofų, su kuriais Dora Maar draugavo, vaizduojami šiame įspūdingame liudijime, kuriame atskleidžiamas ir jos intymus gyvenimas bei priklausomybė nuo Pablo Picasso. Knygos pavadinimą įkvėpė vienas garsiausių Picasso paveikslų „Dora ir Minotauras“ (1936), kuris tiksliai simbolizuoja poros santykius. Šis romanas pasakoja apie didingą moterį, kuri dalijosi gyvenimu ir idealais su meno genijumi ir buvo palaužta.
D. Maar Picasso vadino moraliai beverčiu egoistu, o jųdviejų santykiai knygoje apibūdinami kaip nelaiminga meilė, kuri baigiasi skaudžiu išsiskyrimu ir traumuojančia patirtimi. Romane nagrinėjami kūrybingų moterų, gyvenusių su garsiais menininkais, likimai. Slavenkos Drakulić knygos išverstos į daugiau nei dvidešimt kalbų, o pati autorė publikuoja straipsnius ir komentarus žymiausiuose pasaulio laikraščiuose. Knygą iš kroatų kalbos vertė Kristina Tamulevičiūtė.
Ištraukos iš knygos „Dora ir Minotauras“
Šios ištraukos atskleidžia Dora Maar vidinį pasaulį ir sudėtingus santykius su Pablo Picasso:
„Man neužteko būti tik dailininko modeliu - netrukus užsinorėjau daugiau. Daugiau už oficialios meilužės, amante officielle, statusą. Juk būti oficialia meiluže reiškia pripažinti sutuoktinę Olgą ir slaptą meilužę Mariją Terezą, kuri jam neseniai pagimdė dukterį Mają. Tačiau Pikasas nesiteisino ir jokių pokyčių man nežadėjo. Aš turėjau prisiderinti prie tokios situacijos. Ne tik Pikasas, bet ir visa mūsų draugija tikėjosi, kad prisitaikysiu. Priklausiau avangardiniam siurrealizmo judėjimui, garsėjau kaip buvusi Batajo meilužė - nejaugi elgsiuosi kaip buržuazinė moteris ir kelsiu Pikasui pavydo scenas? Nors jam tai būtų patikę, nes labiausiai negalėjo pakęsti mano ramumo, to, kad nesileidau išprovokuojama kitų akivaizdoje.“
Dora Maar mąsto apie moters vietą visuomenėje ir meno pasaulyje, ypač santykyje su genialiu vyru:
„Moteris neturi galimybės apžiūrėti savo lytinių organų. Aš nematau savo „Pasaulio kilmės“. Žinoma, galiu apžiūrėti kitą moterį, bet tai - ne tas pats.
Mane gąsdina kitas dalykas: moteris vėžlio kūnu, su kietais šarvais, kuriuose yra įstrigusi. Kūnas - viskas, ką ji turi, ir kas jai leidžia kūrybiškai gimdyti vaisius. Jei vyrai pripažintų, kad moterys yra lygiavertės menininkės, tai jos būtų dvigubai kūrybingos. Atsitiko tai, ko bijojau, kuo mane gąsdino. Neteisingi Pikaso žodžiai, jog moteris nėra moteris, jei negimdė. Ne, moteris nėra moteris, jei ji nėra francesa. Tave visada stebi vyro akis, tam tikru žvilgsniu nulydi. Užfiksuoja kūne, nors ir mėgini iš savęs išeiti per meną ar literatūrą. Kol seka toks žvilgsnis, esi tik francesa. Net ir supratusi, kad už savo darbus nusipelnai pagarbos, turi bėgti nuo išankstinės nuomonė, pagal kurią esi nužeminama iki „pasaulio kilmės“. Tik pasenusi moteris tampa nematoma, nes nebėra moteris.“
Atsiminimai apie santykių pabaigą ir Picasso žiaurumą:
„Pastebėjau, kad draugystė su Džeimsu mane pakeitė. Iš pradžių Pikasas mane palaužė kaip menininkę, o tada atstūmė kaip modelį ir meilužę. Manyje glūdinti francesa žino, kad ją Pikasas paliko dėl jaunesnės. Atstūmimo baimė nugali mano rafinuotumą, išsilavinimą, talentą, sėkmę, savarankiškumą, savimonę. Suprantu, kad mano pasitikėjimas savimi blėsta - ir kaip menininkės, ir kaip moters. Tik Pikasas galėjo mane užbaigti, tik jis pasižymėjo tokiu žiaurumu. Tik jam suteikiau tokią dievišką galią.“
Kitas susitikimas su Picasso po išsiskyrimo:
„Pikasą paskutinį kartą mačiau pas Kuperius. Atėjau drauge su Džeimsu, nežinodama, kad vakarienės pakviestas ir Pikasas. Jis elgėsi labai maloniai, lyg būtų nuoširdžiai pasiilgęs, bet sarkazmo irgi neslėpė. Klausinėjo, ar mudu su Džeimsu susituokę, lyg nežinotų, jog susituokę nesame ir Džeimsas homoseksualus, lyg norėtų iš amerikiečio pasijuokti. Supratau, kad Pikaso sarkazmas nukreiptas į mane - tokiu keistu ir įžeidžiu būdu jis demonstravo susidomėjimą manimi. „Na, ne, brangusis, mudu tik susižadėję“, - šypsodamasi atsakiau, kaip tais laikais, kai vaidindavome pavydą. Buvo malonu jį sutikti. Žinoma, bendravome ispaniškai, leidau Pikasui delnuose laikyti mano rankas, glostyti skruostus, žiūrėti į mane taip, kaip anksčiau, lyg toks žvilgsnis turėtų tik mudviem suprantamą reikšmę. Bent jau akimirką, stebint kitiems smalsuoliams, kurie mėgavosi spektakliu. Supratau, kad vyksta pasirodymas, bet vis tiek su malonumu moters, kuri įpratusi būti dėmesio centre, atsidaviau Pikaso režisūrai. Nejaugi net po aštuonerių metų vienatvės negalėjau jam atsispirti? Veltui. Prie Pikaso mane ir vėl pritraukė ta jėga, kurią pajutau, kai susitikome pirmą kartą, ir kuri įsižiebdavo per kiekvieną mūsų susitikimą. Pikasas dominuoja kiekvienoje situacijoje, kiekvienoje draugijoje, tampa židiniu, aplink kurį viskas sukasi.“
Kiti knygoje minimi asmenys, su kuriais Dora Maar draugavo ir kurie buvo dalis Paryžiaus siurrealistų judėjimo, yra Polis Eliuaras, Žakas Lakanas, Žoržas Batajis ir daugybė kitų dailininkų, poetų bei filosofų.
Pablo Picasso vaikams: „Discover the life of Pablo Picasso“
Ši knyga, skirta 6-9 metų vaikams, kviečia „atrasti Pablo Picasso gyvenimą - istoriją apie begalinę vaizduotę ir kūrybiškumą“. Joje pasakojama, kaip Picasso, garsus menininkas, mėgęs laužyti taisykles ir bandyti naujas idėjas, dar prieš tai, kai pakeitė žmonių požiūrį į meną, buvo jaunas berniukas, mėgęs piešti ir stebėti aplinkinį pasaulį. Išmokęs klasikinio meno stilių, jis išrado naujus būdus išreikšti savo kūrybiškumą. Knyga tyrinėja, kaip Picasso iš talentingo berniuko Ispanijoje tapo gerbiamu menininku, pakeitusiu pasaulį. Knygoje trumpais skyriais pateikiami pagrindiniai faktai apie jo gyvenimą (kas, kas, kur, kada, kodėl ir kaip), o pabaigoje siūloma patikrinti žinias trumpu testu. Vaikai sužinos, kaip Picasso pakeitė meno pasaulį ir įkvėpė daugybę kitų išreikšti save per kūrybiškumą, klausiant: „Kaip Picasso vaizduotė ir originalumas įkvėps jus?“
Išsami biografija: Rollysono darbas apie Picasso
Patyręs biografas Rollysonas, dėstęs Picasso kūrybą koledžuose, aprašo menininko ankstyvuosius metus Ispanijoje, moterų vaizdavimą jo mene ir gyvenime, bei šiuolaikinių prancūzų rašytojų įtaką jo eksperimentams su įvairiais stiliais. Knygoje teigiama, kad Picasso dažnai buvo vadinamas didžiausiu šimtmečio menininku, o biografija apibrėžia jo didybę: pasiekimus ir universalumą kaip tapytojo, skulptoriaus, grafiko, keramiko ir dizainerio. Daugelis XX a. meno inovacijų yra siejamos ne tik su jo darbais, bet ir su legenda, kurią jis sukūrė apie save kaip esminį modernų menininką. Žymiausi Picasso meno kūriniai, tokie kaip „Avinjono panelės“ (Les Demoiselles D'Avignon) ir „Gernika“ (Guernica), tampa šios biografijos centriniais taškais, įtvirtindami menininko centrinę vietą tarptautinėje kultūroje. Rollysonas apibendrina Picasso svarbą ir geriausių jo darbų savybes, kurios, tikėtina, ir toliau darys įtaką būsimiems menininkams.
Trumpa Pablo Picasso biografija
Pablo Picasso palikimas ir atminimas
Pablo Picasso buvo neprilygstamas menininkas, gyvenęs pagal savo taisykles, kurios, deja, dažnai sunkino jį mylėjusių žmonių gyvenimus. Jeigu jo mūzos, sutuoktinės ir meilužės gyventų mūsų dienomis, santykius su juo greičiausiai pavadintų toksiškais. Tačiau jo meninis palikimas yra neįkainojamas.
Nacionalinėje bibliotekoje buvo surengta paroda, skirta šio drąsiausio ir įžvalgiausio praėjusio šimtmečio menininko 140-osioms gimimo metinėms (2021 m. minėjimas). Parodos metu buvo pristatytos įdomiausios bibliotekoje saugomos knygos apie Picasso. Tarp jų - tikrų retenybių: 1921 m. Miunchene išleista monografija apie ankstyvąją menininko kūrybą ir 1981 m. leidimai. Paroda vyko 2021 m. rugpjūčio 20 d. - rugsėjo 20 d. Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykloje.
tags: #knyga #apie #pablo #picasso