Kad Vilniui visų vairavimo kultūra nesikeikiant yra siaubinga. Į Vilnių tik su traukiniu ir po to viešuoju transportu arba kad kitas žmogus veža mane ten gatvėmis jų. Ačiū, jau prisivažinėjau Vilniuje anksčiau. O dar girdėjau, kad jie ten ohohoho! ką ten jie išdarinėja. Vairuoju Vilniuje daug metų, pats save laikau pakankamai kultūringu vairuotoju. Šiaip Vilniuje tai daug privažiavusių visokių kaimiečių. Vairuoti nemoka, bet naglai lenda, kiša, stato ir pan. Čia reikia sutikti. Dažnai net taisyklių nežino.
Tačiau įvairovė miestuose ir šalyse sukuria skirtingas racijas bei stilius - prie kurių arba prisitaikai, arba ne. Teko vairuoti Albanijos sostinėje Tiranoje, prieš kurią Vilnius atrodo kaip koks nedidelis miestukas. Iš pažiūros atrodo viskas chaotiška, bet po kelių dienų supranti, kad yra tam tikros tvarkos ir reikia vadovautis jomis. Naglumo ne visada išvengsi taip pat. Viskas gerai su ta sostine, išskyrus pastovus +- 30 km/h greičio viršijimas. Pats esu kaunietis. 1. 2. 3.
Kitais žodžiais tariant, kiekvienas miestas turi savo ypatumus, o vairuojant Vilniuje ar kitur, reikia atsižvelgti į aplinkybes: dažnai tenka lenkti lėtesnes transporto priemones, kai pirmoji juosta laisva. Esu grynas vilnietis, visada cia vairavau, ir jokiu bedu man nera, pats vazineju tikrai tvarkingai, nes niekada niekur neskubu, visada visus uzleidziu. Tai aišku, kad vaziuoju pirma juosta jei ji laisva. Kitais atvejais tenka lenkti kas vaziuoja leciau nei leistinas greitis. Ir kodel as gaidelis jeigu vaziuoju leistinu greiciu?
Jei važiuoji antra juosta, kai pirma laisva, nors ir leistinu greičiu, pažeidi eismo taisykles. O dar sulėtindamas tik erzini aplinkinius. Taigi elgesys ne ką geresnis. Tikrai nieko nuostabaus, kad tamstos nemėgsta eismo dalyviai - kažką aplenkti ir sugrižti į kraštinę dešinę juostą tikrai nesiderina su „tai praleidžia jis ten labai daug laiko - niekada nesitraukiu“. Kamštyje kaip ir nėra didelio skirtumo kurioj juostoj stovėti, o eismui judant tikrai nėra jokių pasiteisinimų važiuoti antra eile ir „gydyti“ kitus.
Šendienos pastebėjimas - važiavau keliu, dviejų juostų vienos krypties kelias, vėliau antra juosta įsilieja į pirmą, ir kelias tampa dvipusio eismo. Moteriškė važiavo antra juosta, matyt nesuprasdama kad tuoj baigsis antra juosta ir ji atsidurs prieš eismą, aš važiavau pirmą juosta, tikėdamasis kad ji važiuoja apsisukti. Deja kai prasidėjo dvipusis eismas, aš likau pirmoje juostoje, ji kaip ir važiavo antra juosta, liko toje juostoje, kuri jau baigėsi ir prasidėjo dvipusis eismas. Iš priekio atvažiuoja automobiliai, aš pirmoje juostoje, o ji supratus kad atsimuš į atvažiuojančius automobilius staigiai suko į pirmą. So, ne visi žiūri kelio ženklus ir kelio ženklinimą. Ne visi su posūkiu rikiuojasi į pirmą juostą.
Tuo pačiu pats esu ne ką geresnis. Esu už tvarkingą eismą, bet vakar buvau sustabdytas viršijantis greitį, dėl ko man labai gėda. Tikiuosi per tv nerodys, nes vyko kažkokia akcija su žurnalistai. Kai mane sustabdė, jau stovėjo apie 10 automobilių, kol mane suformino, dar tiek pat sustabdė. Žmonės skuba, kaip ir aš skubėjau. Situacija visada buna paprasta: lenkiu autobusus arba letesnes masinas, kuriu yra daug-nera vietos pirmoj juostoje. Ir gale atlekia gaidys su bmw kregzde ir prisikabina prie siknos, tipo traukis, arba greitink. Anksciau bandydavau trauktis arba greitinti, bet dabar tos dienos praeityje.
Vaziuoju savo greiciu, kuris yra +5kmh virs leistino, jei pradeda mirkciot - suletinu iki leistino. Greičio indikatoriai yra beverčiai, jei nėra kas metus metrikacijoje patikrinami. Aisku, kad nedarau, bet tavo ziniai yra daugybe budu tai patikrinti, pvz skaiciuojant kiek punktyriniu liniju kerti per tam tikra laika, ar per kiek laiko nuo vieno medzio davaziuoji iki kito. ISG, kitų vairuotojų auklėjimas, policininkų vadinimas „mentais“, man kažkaip būtent su kelių gaideliu ir asocijuojasi. - Lietuvos eismo įvykių statistika irgi yra labai panaši.
Kaip keičiasi elgesio nuomonės ir kas lemia saugumą
Dabar konkrečių skaičių nepasakysiu, bet nuo senų laikų yra taip, kad vyrai linkę labiau rizikuoti, ne išimtis ir vairavimas. Automatiškai, ir vairuojant kartais norėdami pasipuikuoti, kartais surizikuoti, pakliūva į tuos eismo įvykius dažniau. - Praktiškai taip. Vakar, kai perskaičiau tą straipsnį, man prieš akis iškilo - vėlgi Lietuvos mastu šnekant - tokie posakiai „pensininkas už vairo“, „kepka už vairo“ ir t. t. Bet vėlgi tie žmonės, ar vyresni, ar moterys, didžiąja dalimi stengiasi važiuoti pagal taisykles. - Vienareikšmiškai. Jei dar prieš 10 metų labai dažnai moterys nusprendzdavo, kokį automobilį turi vairuoti - mechaninį, automatinį ar panašiai. - ir dažnai būdavo, kad kamuojasi su mechaniniu.
Šiai minutei ta stigma jau keičiasi, bet ji vis tiek dar yra. O kad vyrai gali vairuoti kaip ir kažkas, tai be jokių problemų. - Na, negaliu pasakyti, ar suveiktų. Bet jeigu paimtume labai konkrečius pavyzdžius ir pasidarytų graži socialinė reklama ar panašiai, tai aš manau, kad bet koks švietimas duotų naudos. Vėl truputį nukrypsiu nuo temos, bet, žiūrėkim, labai dažnai piktinamės, kai įrengia greičio stebėjimo vietas. Kaip dabar, kai Vilniuje tam tikras atkarpas stebi, iš karto būna pasipiktinimas. Ir dabar ypatingai, kai važiuoji Geležinio vilko gatve, kartais net nustembi - nemaža dalis jau važiuoja prie to 60, kai anksčiau ant 60 nebūdavo įmanoma ten pravažiuoti. Aišku, čia eina per baudas. Tai čia to nereikėtų.
Lyčių skirtumai ir jų įtaka saugumui
Ar šita atskirtis tarp vyrų ir moterų yra galiojanti ir kitur Europoje? Na, šituo klausimu per daug negalėčiau padiskutuoti. Bet kiek tenka būti Skandinavijos valstybėse, tikrai nėra tekę girdėti, kad ten būtų suskirstomi vyrai ir moterys ar dar, kaip trečia grupė, senjorai. Taip pat nuolat kalbama apie eismo dalyvių klaidas, eismo saugumo ekspertai sako, kad situacija keičiasi, tačiau nepakankamai - tos pačios klaidos vis dar tampa skaudžių eismo įvykių priežastimis.
„Per pastaruosius metus pagrindinės eismo įvykių priežastys išlieka tos pačios - greičio viršijimas ar saugaus greičio nepasirinkimas, saugaus atstumo nesilaikymas, reikalavimo duoti kelią nevykdymas“, - sako Transporto kompetencijų agentūros transporto paslaugų skyriaus vyriausioji specialistė Diana Blaževičienė.
Nelaimių skaičių mažina tinkamai plėtojama kelių infrastruktūra
Specialistai pabrėžia, kad teisingai suprojektuoti sprendimai gali priversti vairuotoją pristabdyti, atidžiau įvertinti situaciją ir taip sumažinti nelaimės tikimybę.„Jei greičio mažinimo kalnelis - važiuodamas vairuotojas pristabdo, jei kelio iškreivinimas ar salelės - irgi pristabdo, nes tai yra tam tikra kliūtis. Efektyvumą patvirtina ir automatinės greičio kontrolės priemonių diegimas „juodosiose dėmėse“. “
„Pavyzdžiui, ilgametėje juodojoje dėmėje, kelio Panevėžys-Šiauliai ir Jonava-Kėdainiai-Šeduva sankryžoje prie Šeduvos, po greičio matuoklio įrengimo nenukentėjo nei vienas žmogus, nors prieš tai jų buvo devyni“, - teigia „Via Lietuva“ atstovai.
Miesto ir užmiesčio rizikos skirtumai
Nelaimės įvyksta dažniau gyvenvietėse, tačiau užmiestyje pasekmės dažnai būna tragiškesnės.„Nors didžioji dalis eismo įvykių (72 %) įvyksta gyvenvietėse, daugiau žuvusiųjų būna užmiesčio keliuose ir autostradose (63 %). Gyvenvietėse gausu įvairių eismo dalyvių, todėl ir įvykių daugiau. Užmiesčio keliuose leidžiamas greitis yra didesnis, todėl ir pasekmės būna tragiškesnės“, - teigia D. Blaževičienė.
Svarbiausi faktai apie nuovargį ir sėdimą gyvenimo būdą
Dar viena dažna priežastis - nuovargis. Ilgos kelionės ar prastas poilsis iš tiesų gali nulemti situacijas, kai kyla grėsmė ne tik vairuotojo, bet ir eismo saugumui.„Kamuojant nuovargiui sulėtėja vairuotojų reakcijos laikas, suprastėja dėmesio koncentracija, didėja tikimybė priimti netinkamus sprendimus.“
Sėdėjimas ilgai gali skatinti širdies ir kraujagyslių ligas, cukrinį diabetą, vėžį ir lemiančius pirmalaikį mirtingumą. Žmonės dažnai sėdi ir mažai juda, todėl juos kamuojančios problemos kelia nerimą. „Ilgas sėdėjimas yra vienas pagrindinių veiksnių, sukeliančių širdies ir kraujagyslių ligas, cukrinį diabetą, vėžį ir lemiančių pirmalaikį mirtingumą.“
Taip pat didėja nutukimo rizika, ypač vaikams, kai sėdimas gyvenimo būdas išlieka. Žinodami tai ekspertai siūlo trumpinti sėdėjimo laiką ir derinti jį su fiziniu aktyvumu: bent 150-300 min. vidutinio intensyvumo ar 75-150 min. didelio intensyvumo veiklos per savaitę.
Kaip keisti įpročius ir ką daro lengvai pasiekiamos priemonės
Ergonomika darbe, trumpos pertraukos ir trumpalaikės aktyvumo pratybos metu turi didžiulį poveikį. Reikia pertraukų po 30-60 min, o pertraukų metu daryti trumpas mankštas ar lipti laiptais. Taip pat patariama pakeisti kelias keliones į darbą pėsčiomis ar dviračiu, o laisvalaikiu riboti pasyvų poilsį.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Saugaus eismo laboratorijos duomenys rodo, kad vyrai dažniau žūsta kelyje, bet moterys dažniau patiria tam tikrus sužeidimus ir dažniau laikosi taisyklių. D. Klimašauskas primena, kad vienareikšmiškai pasakyti, kurios lyties vairuotojai yra saugesni nėra paprasta - reikia platesnės statistikos, įskaitant nuvažiuotus kilometrus, laiką kelyje ir aplinkybes.
Taip pat pastebima, kad mieste dažniau įvyksta avarijos, bet užmiestyje jų nuostoliai didesni. Ir nors vyresni vairuotojai, pensininkai ar jauni vairuotojai turi specifines rizikas, tikslūs teiginiai apie lytis vis dar reikalauja plataus analizės konteksto.
tags: #kiek #laiko #zmones #praleidzia #uz #vairo