Tarptautinė magistralė „Via Baltica“ (E67) yra gyvybiškai svarbi transporto arterija, jungianti Helsinkį su Praha ir kertanti Baltijos šalis bei Lenkiją. Lietuvoje šis kelias atlieka dvigubą funkciją: jis tarnauja kaip pagrindinis tranzito koridorius krovinių gabenimui į Vakarų Europą ir kaip svarbi jungtis vietiniam susisiekimui. Seimo nutarimu 2013 m. „Via Baltica“ transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektas buvo pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu. Ji yra itin svarbi Šiaurės-Pietų krypties transporto arterija, jungianti Baltijos regioną su Vakarų Europa, prisidedanti prie regiono ekonominio augimo.
Ilgą laiką vairuotojų kantrybę bandžiusi ir dėl didelio avarijų skaičiaus liūdną šlovę pelniusi atkarpa transformuojasi į modernią, Vakarų Europos standartus atitinkančią automagistralę. „Šis kelias - tai mūsų vartai į Europą, arterija, gyvybiškai svarbi tiek ekonomikai, tiek šalies saugumui. Dabar jis tampa modernesnis ir, svarbiausia, saugesnis“, - pabrėžia susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis. Vidutinis paros eismo intensyvumas čia siekia daugiau nei 10 000 automobilių, iš kurių didžiąją dalį sudaro vilkikai, o esant tik vienai eismo juostai kiekviena kryptimi, eismas dažnai strigdavo ir kaktomušos tapo dažnu reiškiniu.
Pagrindiniai modernizavimo tikslai ir apimtis
Vykdomi darbai yra didžiausios apimties kelių infrastruktūros statybos nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Pagrindinis tikslas - pertvarkyti „Via Baltica“ ruožus į šiuolaikišką, keturių eismo juostų kelią, atitinkantį europinius TEN-T (transeuropinio transporto tinklo) standartus. Tai nėra vien tik asfalto dangos atnaujinimas; tai kompleksinis infrastruktūros perstatymas, kuris iš esmės pakeis susisiekimą tarp Baltijos šalių ir Vakarų Europos.
Modernizavimo metu naikinamos visos vieno lygio sankryžos ir posūkiai į kairę, kurios buvo pagrindiniai avarijų židiniai. Projekte numatomas jungiamųjų kelių tiesimas, viadukų ir tunelinių pravažiavimų statyba bei pažangios inžinerinės infrastruktūros įrengimas.
„Via Lietuva“ vaidmuo ir planavimo procesas
Už „Via Baltica“ modernizavimą ir visos Lietuvos kelių infrastruktūros priežiūrą atsakinga valstybės valdoma įmonė „Via Lietuva“. Bendrovė rūpinasi daugiau nei 21 000 km valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1 500 tiltų, viadukų ir tunelių bei per 2 000 km pėsčiųjų ir dviračių takų. „Via Lietuva“ nuosekliai įgyvendina tarptautinės magistralės „Via Baltica“ rekonstravimo planus.
Specialiojo teritorijų planavimo procesą sudaro trys etapai: parengiamasis, rengimo ir baigiamasis. Šio proceso metu nustatomos teritorijų naudojimo, tvarkymo bei apsaugos priemonės, reikalingos susisiekimo infrastruktūros plėtrai. Pagrindiniai planavimo tikslai - numatyti inžinerinės susisiekimo infrastruktūros vystymo ir įgyvendinimo gaires, apibrėžti teritorijas, reikalingas infrastruktūros plėtrai, bei sudaryti sąlygas darniai infrastruktūros plėtrai pagal Europos Sąjungos TEN-T standartus.
„Via Baltica“ ruožai Lietuvoje ir jų modernizavimas
Per Lietuvą einanti „Via Baltica“ driekiasi 269 km ilgio ruožu, apimančiu šiuos valstybinės reikšmės magistralinius kelius ar jų atkarpas: A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, A8 Panevėžys-Aristava-Sitkūnai, A10 Panevėžys-Pasvalys-Ryga ir A17 Panevėžio aplinkkelis.
Ruožas Marijampolė-Lietuvos-Lenkijos siena (A5)
Magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai rekonstrukcija pasiekė kulminacinį tašką. 2025 m. buvo intensyviai vykdomi paskutiniojo - ketvirtojo - ruožo iki Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos darbai. Bendra modernizavimo nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos sienos vertė siekia beveik 543 mln. eurų su PVM. Projekto įgyvendinimui skirta daugiau nei 134 mln. eurų finansavimo iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP), valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Darbai vykdomi keturiais etapais.
Nuo trečiadienio, rugpjūčio 13 d., eismas 12,4 km ilgio atkarpoje buvo nukreiptas naujai nutiesta magistrale. Nuo 85 iki 91 km transporto priemonės važiuoja kairiąja kelio puse, o nuo 91 iki 97,4 km - dešiniąja. Taigi, visas kelio ruožas nuo Marijampolės iki valstybės sienos su Lenkija tampa visiškai pravažiuojamas nauja trasa. „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas akcentuoja, kad tai vienas moderniausių ir svarbiausių kelių infrastruktūros projektų Lietuvoje bei ilgalaikė investicija į darnią ir saugią transporto sistemą.
Nuo 2024 m. pradžios jau nutiesta apie 90 proc. pagrindinio keturių eismo juostų kelio, įrengta 70 proc. jungiamųjų kelių ir tiek pat žiedinių sankryžų. Taip pat atlikta daugiau nei du trečdaliai kitų infrastruktūros sprendinių - nuo lietaus nuotekų tinklų iki techninių inžinerinių sistemų. Gerokai pasistūmėjo ir inžinerinių statinių - viadukų bei gyvūnų praėjimų - statybos darbai, pasiekę apie 85 proc. įgyvendinimo. Šiuo metu vyksta aktyvūs asfalto dangos klojimo darbai, montuojami apsauginiai atitvarai, statomos triukšmo užtvaros, atliekamas kelio dangos ženklinimas ir statomi kelio ženklai. Apjungiamuosiuose keliuose ir žiedinėse sankryžose dengiami šlaitai, sėjama žolė, klojamos trinkelės, montuojami kelio bortai.
Įgyvendinus projektą, šiame ruože bus pastatyti 2 viadukai, 3 tuneliniai praėjimai gyvūnams, 10 žiedinių sankryžų, 3 tuneliniai pravažiavimai, 1 moderniausia Lietuvoje stovėjimo ir poilsio aikštelė bei 1 žaliasis tiltas gyvūnų migracijai. Netoli Lenkijos sienos intensyviai įrengiamos naujos sustojimo ir poilsio aikštelės su visa reikalinga infrastruktūra: montuojami sanitariniai mazgai, dušai, tualetai, stoginės vairuotojų poilsiui ir elektromobilių įkrovimo stotelės. Planuojama, kad visi pagrindiniai darbai atkarpoje nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos bus baigti iki 2025 metų pabaigos.
Ruožas Kaunas-Latvijos siena (A8, A10, A17)
„Via Lietuva“ imasi pasirengimo modernizuoti dar neatnaujintus ruožus nuo Kauno iki Latvijos sienos. Artimiausiu metu darbai bus planuojami valstybinės reikšmės magistraliniuose keliuose A8 Panevėžys-Aristava-Sitkūnai, A10 Panevėžys-Pasvalys-Ryga ir A17 Panevėžio aplinkkelis. Jau pasirašytos sutartys dėl šių kelių, kurių bendras atstumas sudaro apie 160 km, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų parengimo. Tai yra pirmasis žingsnis, ruošiantis šiuos „Via Baltica“ ruožus pertvarkyti į šiuolaikišką, keturių eismo juostų kelią. Artimiausiu metu planuojama pradėti specialiojo plano rengimą ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras likusiai „Via Baltica“ atkarpai nuo Kauno iki Lietuvos-Latvijos sienos.
Strateginė svarba ir ekonominė nauda
Be logistikos sektoriaus, „Via Baltica“ plėtra itin svarbi ir kariniam mobilumui. Projektas įgyvendinamas pagal „dvejopo naudojimo“ principą ir atitinka CEF reglamentus. Baigus rekonstrukciją, bus sudarytos geresnės sąlygos karinių padalinių judėjimui per Lietuvą, užtikrinant savalaikį kariuomenės dislokavimą ir paramą jau dislokuotiems vienetams Baltijos šalyse. „Via Baltica“ eina per vadinamąjį Suvalkų koridorių - strategiškai jautrią vietą NATO gynybos planuose. Atnaujinta infrastruktūra yra pritaikyta vadinamajam kariniam mobilumui (angl. Military Mobility). Geras susisiekimas su Lenkija užtikrina greitą sąjungininkų pajėgų judėjimą krizės atveju, tiesiogiai prisidedant prie nacionalinio saugumo stiprinimo.
Ekonominiu požiūriu, sutrumpėjęs kelionės laikas ir padidėjęs saugumas mažins logistikos kaštus. Verslui tai reiškia greitesnį prekių pristatymą, o turizmo sektoriui - didesnį keliautojų srautą. Patogus susisiekimas skatina investicijas regionuose, esančiuose šalia magistralės, ypač Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybėse, kurios tampa patraukliomis vietomis logistikos centrams ir gamykloms steigti.
Eismo saugumo sprendimai ir inovacijos
Rekonstrukcija orientuota ne tik į judėjimą, bet ir į eismo saugumą bei modernias technologijas. Mažinant susidūrimo su gyvūnais pavojų ir rūpinantis aplinkosauga, numatoma įrengti apsaugines tinklo tvoras, nušokimo rampas, barjerus ir požemines perėjas gyvūnams, taip pat vadinamuosius „žaliuosius tiltus“ (migracijos koridorius gyvūnams). Naujoji „Via Baltica“ taps vienu išmaniausių kelių Lietuvoje. Rekonstrukcijos metu diegiamos modernios intelektinės transporto sistemos (ITS). Taip pat montuojamos automatinės oro sąlygų stotelės, fiksuojančios dangos temperatūrą, drėgmę ir apledėjimo riziką. Ši informacija bus tiesiogiai perduodama kelininkams ir vairuotojams per informacines švieslentes, kad šie galėtų operatyviai barstyti slidžius ruožus.
Informacija vairuotojams
Šiuo metu Lietuvoje galiojanti tvarka nenumato kelių mokesčio lengviesiems automobiliams (M1 kategorija) magistraliniuose keliuose. Suteikus keliui automagistralės statusą, vasaros sezonu (balandžio-spalio mėn.) lengvieji automobiliai galės važiuoti 130 km/h greičiu, o žiemos sezonu - 110 km/h greičiu. Magistralėje pėsčiųjų ir dviratininkų eismas bus draudžiamas. Jiems įrengiami atskiri takai arba jie galės naudotis lygiagrečiais jungiamaisiais keliais. Baigus darbus Lietuvos pusėje, vairuotojai pajus vientisą kelionės kokybę, nes Lenkija savo pusėje taip pat sparčiai modernizuoja kelią link Lietuvos sienos.
Visa Lietuvos teritorijoje esanti „Via Baltica“ kelio dalis turėtų būti modernizuota iki 2030 m.
tags: #keturiu #eismo #juostu #automagistrale #via #baltica