Nepaisant nuolatinės informacijos sklaidos apie saugos diržų svarbą, dalis vairuotojų ir keleivių vis dar turi ypatingą požiūrį į jų naudojimą. Dažnai manoma, kad saugos diržą būtinai reikia segėti sėdint priekyje, bet nebūtina užsisegti sėdint gale. Šis klaidingas įsitikinimas gali turėti mirtinų pasekmių.
Klaidingas Saugumo Pojūtis ir Jo Ištakos
Dalis visuomenės vis dar mano, kad gale sėdintys keleiviai yra saugesni nei priekyje. Toks požiūris gali būti kilęs iš senų įpročių: vyresnio amžiaus žmonės prisimena laikus, kai automobiliuose saugos diržai buvo montuojami tik priekyje arba tik priekyje sėdintys privalėjo juos užsisegti. Kiti teigia, kad saugos diržas galinėje sėdynėje „sumažina kelionės komfortą“, neleidžia patogiai įsitaisyti ar susiglamžo drabužiai.
Dažniausias pasiteisinimas yra įsitikinimas, kad susidūrimo atveju pavojus gale sėdintiems keleiviams, net ir nesegintiems saugos diržų, yra nereikšmingas, palyginti su rizika, kuri gresia vairuotojui ir priekyje sėdinčiam keleiviui. Ši prielaida yra klaidinga. Priekinės sėdynės, esančios prieš gale sėdinčiųjų akis, sukuria klaidingą saugumo jausmą, tačiau tai neatstoja apsaugos, kurią suteikia diržas. Galinės sėdynės vidurį žmonės dažnai išnaudoja pokalbiams, pasislenka į priekį, norėdami būti arčiau priekyje sėdinčių vairuotojo ir keleivio, geriau juos girdėti. Diržas tam trukdytų, tad jo nesegima. Tačiau susidūrimo metu taip galinėje sėdynėje sėdintis keleivis atsidurs priekyje ir didelė tikimybė, kad išskris pro priekinį langą.
Fizikos Dėsniai ir Smūgio Jėga
Automobilio judėjimo metu, net ir atrodo saugiu greičiu, staigus stabdymas ar susidūrimas sukuria milžinišką smūgio jėgą. Automobilis susidūrimo metu įgyja tokią energiją, lyg svertų kelias tonas. Tad ką jau kalbėti apie keliasdešimt kartų sunkesnį žmogaus kūną. Gale sėdintis žmogus, neprisisegęs saugos diržų, susidūrimo metu patiria dramatišką „smūgio svorio“ (angl. crash weight) išaugimą.
Laurynas Jovaišas, Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiasis specialistas, pateikia iliustratyvų pavyzdį: važiuojant 48 km/h greičiu ir susidūrus automobiliams, neprisisegęs keleivis bus nublokštas maždaug 45 kartus didesne jėga. Važiuojant 67 km/h greičiu ši jėga išauga nuo 75 iki 150 kartų. Tai reiškia, kad 75 kg sveriantis asmuo 4,5 tonos jėga atsitrenks į prietaisų skydelį arba priekinę sėdynę. Paimkite savo svorį ir padauginkite iš 45 ar 75, ir sužinosite, kokio sunkumo tapsite susidūrimo metu. Tokioje situacijoje nebelieka net teorinės galimybės išgyventi.
Stabdymo metu jėgos yra šiek tiek didesnės nei 1 G, o susidūrimo metu dažnai būna 25 G ar daugiau. Susidūrimų standartuose numatytas smūgio į nejudančią kliūtį bandymas važiuojant 48 km/h greičiu. Bandymas išlaikomas, jei manekeno krūtinę veikia ne didesnė kaip 60 G jėga. Jei segimi diržai, toks įvykis gali baigtis mėlynėmis arba šonkaulių lūžiais. Jei diržai neprisisegti, 75 kg sveriantis asmuo gali atsitrenkti į priekinę sėdynę ar prietaisų skydelį su jėga, kuri lygiavertė kelių tonų smūgiui.
Demonstracinės avarijos – vaikų apsaugos sistemų svarba
Ką Reiškia Būti „Gyva Raketa“?
Gale sėdintis keleivis, neprisisegęs saugos diržo, avarijos metu tampa nevaldoma „gyva raketa“, keliančia mirtiną pavojų ne tik sau pačiam, bet ir kitiems automobilyje sėdintiems keleiviams. Įsivaizduokite, kad važiuojate gale be saugos diržo. Priešais jus yra vairuotojo arba keleivio sėdynės galvos atrama. Smūgio metu tikriausiai sversite apie kelias tonas. Ar priekinė sėdynė atlaikys tokią jėgą? Labai stipraus smūgio metu priekinė sėdynė gali neatlaikyti ir prispausti vairuotoją ar priekyje sėdintį keleivį. Tai tas pats, kas ant galinės sėdynės vežti 2 ar 3 bulvių maišus, kurie susidūrimo metu lekia į priekį.
Ne tik savo sveikata ar gyvybe rizikuojama, bet ir galima mirtinai sužaloti automobilyje sėdinčius keleivius ir vairuotoją. Tiems, kurie dar neįsitikinę, siūloma pasižiūrėti ADAC „Chrash“ testus, kuriuose gale sėdintis keleivis (manekenas) neprisegtas saugos diržu. Po smūgio jis skraido automobilio kabinoje, sukeldamas didžiulę žalą.
Saugos Diržai ir Oro Pagalvės: Sisteminis Saugumas
Saugos diržai yra pirmoji ir svarbiausia gynybos linija eismo įvykio metu. Ne sudėtingai sukonstruotos kėbulo gniuždymo zonos ar oro pagalvės, o tiesiog paprasčiausi diržai. Kai automobilio kėbulas stengiasi išsklaidyti smūgio energiją, diržai išlaiko keleivių kūnus optimalioje padėtyje, neleidžia jiems išslysti iš sėdynių.
Oro pagalvės yra papildoma, bet ne savarankiška saugos priemonė. Jos veikia tinkamai tik tada, kai keleivis yra prisisegęs saugos diržą. Saugos diržų naudojimas kartu su oro pagalve 63 proc. apsaugo nuo sunkių sužalojimų ir beveik 50 proc. sumažina mirtinų atvejų skaičių. Visi saugumo elementai veikia kartu ir labai darniai. Diržas ne tik sumažina smūgio jėgą, bet ir padeda išvengti smūgio į priekyje esančias sėdynes.
Saugos diržas turi būti tinkamai užsegtas, kad atliktų savo funkciją: juosmens diržas turi būti žemiau pilvo, o peties diržas - įstrižai per liemenį. Taip padedama išvengti vidinių pažeidimų avarijos metu. Šiuolaikinėse automobilių sistemose, staigaus stabdymo ar susidūrimo metu, diržas aktyvuojamas specialaus modulio ir yra įtempiamas, kad keleivis neišslystų. Tuo pat metu suveikia priekinės oro pagalvės modulis, siekiant sušvelninti smūgio jėgą ir užtikrinti, kad pernelyg didelė jėga nesužalotų keleivio. Ne visuose automobiliuose oro pagalvės suveikia automatiškai: kai kuriuose modeliuose priekinio keleivio oro pagalvė aktyvuojama tik tada, kai užsegtas saugos diržas.
Kelių Eismo Taisyklės ir Atsakomybė
Kelių eismo taisyklės (KET) aiškiai nurodo, jog jei transporto priemonėje įrengti saugos diržai, juos privalo užsisegti visi keleiviai, nepaisant jų sėdėjimo vietos, ir vairuotojas. Atsakomybė už saugos diržų nenaudojimą užtraukia baudą vairuotojams ir (ar) keleiviams nuo 30 iki 50 eurų. Pakartotinai padarytas toks pažeidimas užtraukia baudą nuo 60 iki 90 eurų, taip pat gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 2 mėnesių.
Vairuotojas privalo priminti keleiviams prisisegti saugos diržus, o jiems nepaklusus, tų keleivių tiesiog nevežti. Jei automobilį sustabdęs pareigūnas aptiks keleivį neprisegtu saugos diržu, bauda gali būti skirta ir jam, ir vairuotojui. Atsakingas vairuotojas neturėtų pradėti važiuoti, jei keleiviai neprisisegę saugos diržų. Jei vienas iš sėdinčiųjų gale tvirtina, kad saugos diržas jam nereikalingas, galima jam atkirsti: „Aš ne dėl jūsų saugumo rūpinuosi, aš nenoriu, kad avarijos metu ant mano nugaros užkristų kelių tonų bulvių maišas!“ Dažnai tai suveikia.
Statistika ir Įpročiai
Tyrimai rodo, kad tinkamai naudojami saugos diržai gali sumažinti žuvusiųjų skaičių keliuose net iki trečdalio. Nors dauguma žmonių supranta saugos diržų svarbą, praktikoje ne visi juos užsisega - ypač trumpose kelionėse ar sėdint ant galinės sėdynės.
Apklausos rezultatai rodo, kad beveik pusė gyventojų retai arba išvis niekada, sėdėdami galinėse automobilio sėdynėse, nesisega saugos diržų. Konkrečiau, trečdalis (30 proc.) gyventojų, sėdėdami galinėse sėdynėse, diržą užsisega retai, dar 15 proc. jo nesisega niekada. Tokių keleivių, kurie automobilio gale visada segasi saugos diržus, yra beveik trečdalis (31 proc.), o dažniausiai, tačiau ne kiekvienąkart, šį saugumą didinantį veiksmą prieš važiuodami atlieka dar 22 proc. žmonių. Dažniausiai saugos diržų galinėse sėdynėse neužsisega 26-35 metų keleiviai (daugiau nei pusė - 52 proc. - teigia retai, labai retai arba niekada nesisegantys). Saugos diržus taip pat dažnai ignoruoja 19-25 m. gyventojai (40 proc.). Paradoksalu, bet išvis nesisegti saugos diržų automobilio gale labiausiai linkę savimi pasitikintys, solidų (10-20 metų) vairavimo stažą turintys gyventojai - daugiau nei ketvirtadalis (26,6 proc.) jų teigė niekada neprisisegantys.
Pasiteisinimai, kodėl keleiviai neužsisega saugos diržų, yra įvairūs: skubėjimas, trumpos važiavimo atkarpos, diržų varžymas ar paprastas pamiršimas. Kai kurie klaidingai mano, kad oro pagalvės gali pakeisti saugos diržus.
Policijos pareigūnų vykdytų kontrolės priemonių metu pastebima, kad saugos diržų nenaudojimo atvejų vis dar pasitaiko daug. Pavyzdžiui, vienos priemonės metu Tauragės apskrityje nustatyta 70 Kelių eismo taisyklių pažeidimų, iš kurių daugiausia, 41, Šilutėje, buvo susiję su saugos diržų nenaudojimu.
Saugos diržai yra viena paprasčiausių, bet kartu ir efektyviausių priemonių, padedančių išvengti sunkių sužalojimų ar net žūties eismo įvykio metu. Apskaičiuota, kad važiuojant 80 km/val. greičiu ir trenkiantis į nejudančią kliūtį, neprisisegęs diržo keleivis žūsta greičiau nei per 0,3 sekundės. Saugos diržus būtina segėti visiems keleiviams, visose sėdynėse ir bet kokiu greičiu. Jie yra pigiausia ir patikimiausia saugos priemonė automobilyje.
tags: #ket #neprisiseges #saugos #dirzais #uzpakalines #sedynes