Kelių mokesčiai, ypač vinjetės ir rinkliavos, yra neatsiejama sunkiasvorio transporto veiklos dalis Europoje. Šios rinkliavos užtikrina kelių infrastruktūros priežiūrą ir plėtrą. Šiame straipsnyje apžvelgsime elektroninių vinječių veikimo principus, svarbiausius pokyčius Lietuvoje ir kitose Europos šalyse, bei patarimus, kaip efektyviai valdyti transporto išlaidas.
Kas yra vinjetė ir e-vinjetė?
Vinjetė - tai mokestis, suteikiantis teisę naudotis greitkeliais ir keliais tam tikroje Europos šalyje. Vairuotojai ją gali įsigyti tradicinio lipduko pavidalu arba elektroninę versiją, priskirtą transporto priemonės registracijos numeriui. Elektroninis, laiko atžvilgiu pagrįstas mokėjimas už naudojimąsi greitkeliu ar keliu tam tikroje Europos šalyje yra vadinamas e-vinjete.
Daugelyje Europos šalių naudojamos e-vinjetės, kurioms nereikia fizinio dokumento. E-vinjetė veikia visiškai elektroniniu būdu, nereikia fizinio dokumento ar lipduko. Priklausomai nuo šalies, vinjetes galima įsigyti internetu, pavyzdžiui, per E100 klientų skydelį, SMS žinute arba oficialiose operatorių interneto svetainėse. Norint įsigyti e-vinjetę, jos atsispausdinti nereikia, pakanka turėti elektroninę versiją.
Elektroninių vinječių įsigijimas, koregavimas ir perkėlimas
E-vinjetę turite įsigyti pagal transporto priemonės kategoriją, ašių skaičių ir išmetamųjų teršalų lygį (EURO klasę). Jeigu transporto priemonės registracijos liudijime kategorija nenurodyta, kategorija parenkama pagal didžiausiąją leidžiamąją transporto priemonės masę ir (ar) sėdimųjų vietų skaičių. Jeigu transporto priemonės registracijos liudijime nėra įrašytas išmetamųjų teršalų lygis (EURO klasė), turite rinktis „Nenurodyta“ (arba EURO0).
Apskaičiuojant kelių naudotojo mokesčio tarifą skaičiuojamos tik transporto priemonės ašys (be priekabos). E-vinjetė gali būti perkelta kitai tokios pačios kategorijos, to paties ašių skaičiaus ir to paties išmetamųjų teršalų lygio (EURO klasės) transporto priemonei.
Kelių mokesčių pokyčiai Lietuvoje
Nuo naujų metų didės kelių mokestis, kurį moka vilkikų, autobusų ir kito sunkiasvorio transporto savininkai. Atsižvelgiant į mašinos taršumą ir dydį, vieniems jis didės dešimtadaliu, kitiems iki keturių kartų.
Nauja rinkliavų sistema nuo 2025 m. liepos 1 d.
Nuo 2025 m. liepos 1 d. Lietuvoje bus taikoma nauja rinkliavų sistema, skirta sunkiasvorėms krovininėms transporto priemonėms, kurių bendroji masė ne mažesnė kaip 3,5 tonos. Rinkliavą sudarys tokie elementai kaip išmetamųjų teršalų klasė, transporto priemonės ašių skaičius ir nuvažiuotų kilometrų skaičius. Dėl to mokamų kelių tinklas išsiplėtė 30% - atsirado greitkelių ruožų ir regioninių kelių.
Plečiamas mokamų kelių tinklas krovininiam ir komerciniam transportui - į kelių naudotojo mokesčiu (vinjete) apmokestinamų valstybinės reikšmės kelių tinklą papildomai įtrauktas 21 krašto kelių ruožas. Iki liepos 1 d. komercinio transporto priemonių valdytojai mokėjo kelių naudotojo mokestį už naudojimąsi 19 magistralinių kelių, kurių bendras ilgis - 1 700 km. Mokamų kelių tinklo plėtra padės kurti tvarų kelių finansavimo modelį. Jis leis Lietuvoje geriau prižiūrėti kelius, ilgainiui ne tik juos gerinti, bet ir plėsti tinklą.
Keičiasi ne tik tarifai, bet ir apmokestinimo taisyklės. Nuo 2025 m. liepos mėn. už juos imamas mokestis elektroniniu būdu per „Toll Collect“ sistemą. Kadangi sistema integruota su atsiskaitymo programomis, vairuotojai gali patogiai susimokėti rinkliavą.
Išimčių panaikinimas ir tarifų diferenciacija
Naujų išimčių nėra. Buvo praplėstas tik mokamų kelių sąrašas, t. y. M2, M3, N1, N2, N3 motorinių transporto priemonių valdytojai mokės kelių naudotojo mokestį važiuodami ir 21 krašto keliu. Kitos nuostatos liko nepakeistos. Atkreipiame dėmesį, kad transporto priemonėms iki 16 tonų (įskaitytinai) didžiausiosios leidžiamosios masės, kai transporto priemonės valdytojas - žemės ūkio veiklos subjektas, lengvatinis kelių naudotojo mokesčio tarifas nebetaikomas nuo 2024 m. Transporto priemonių valdytojai - žemės ūkio veiklos subjektai, siekdami įrodyti, kad jiems taikomi Tvarkos apraše žemės ūkio veiklos subjektams nustatyti naudotojo mokesčio dydžiai, turi pateikti Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 3D-76.
Susisiekimo ministerija skaičiuoja, kad būtent sunkiasvoris transportas keliams padaro žalos, kurios vertė didesnė nei 50 milijonų eurų per metus. Panašiai tiek valstybė iki šiol ir surinkdavo per kelių mokestį. Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas konservatorius Kazys Starkevičius rodo į Susisiekimo ministrą Marių Skuodį. Jis atostogauja. Kelių mokesčius reikėjo didinti, pirma, dėl to, kad pasikeitė Europos Sąjungos teisės aktai ir buvo pakeisti mokesčio surinkimo principai ir ten jau buvo nustatyti maksimalūs dydžiai, nuo kurių skaičiuojasi tikslieji dydžiai, be to, dydžiai nebuvo peržiūrėti nuo 2015 metų. Taršiausiems vilkikams kelių mokestis didės daugiau kaip du su puse karto. Mažiausiai teršiantiems - iki penktadalio. „Didžiąją dalį apie 80 procentų sumoka kitų šalių vežėjai. Lietuvos vežėjai sumoka apie 30 procentų“, - pažymi T. Taršiausios transporto priemonės su 4-5 ašimis yra specifinės transporto priemonės, pavyzdžiui, statybinė technika, kuri važinėja karjeruose arba į statybas. „Tai, kad Lietuvoj padidės - tikrai mes negalėsim globaliai padidinti ES įkainius dėl to, todėl turės būti mažesnis pelnas verslui.“ Švariausiems autobusams kelių mokestis didėja apie 10 procentų, tokių, Susisiekimo ministerijos duomenimis, yra 80 proc.
Kelių būklė ir finansavimo trūkumas
„Mes važiuojam, pavyzdžiui, mokamas kelias yra Vilnius - Utena. Mūsų važiuoja 5 autobusai pirmyn - atgal kiekvieną dieną. Nors mes džiaugiamės į Klaipėdą važiuojant magistrale, bet pirma juosta jau nebeįmanoma važiuot, nes jau viskas pažeista. Jau tas autobusas šokinėja - mėto į šonus. Reikėtų tvarkyt, kad žmonės pajustų, vairuotojai pajustų, kad iš tikrųjų keliai Lietuvoj tvarkomi, o ne tik keliami mokesčiai“, - sako A. Stasiukynas.
„Per pastaruosius 30 metų Lietuvoje nutiesta magistralinių kelių - 30 km, tuo tarpu Lenkijoje 6000 km kelių naujų nutiesta. Anksčiau, kada iš Lietuvos įvažiuodavai į Lenkiją, Lietuvos keliai buvo ženkliai geresni - dabar viskas apsivertė antraip. Dabar net Latvijoje geresni keliai jau darosi“, - komentuoja Z. Stankevičius. „Kuo mes daugiau tų pinigų surenkam, tuo daugiau jų grįžta į kelių infrastruktūrą, tuo jinai geresnė, tuo geresnės vairuotojams vairavimo sąlygos kuriamos“, - teigia T.
„30 metų mokėjom - o kur tie pinigai? Mokėjom per akcizą, per vinjetes - per viską mokėjom - kodėl tie keliai tik paprastėjo?“, - kelia klausimą Z. Stankevičius. „Ši atsakomybė yra ne vienos Vyriausybės ir ne vienos valdžios, nes pastaruosius beveik 10 metų kelių finansavimas Lietuvoje sistemiškai mažėjo ir nepaisant to, kad visi kelininkai, inžinieriai signalizavo, jog taip tęstis nebegali, bet nuo pirminio sugalvoto Kelių fondo kai buvo skiriama virš 80 proc. skiriama keliams - tai yra grįždavo tie surinkti mokesčiai į kelius, tai buvo tikslinis mokestis - dabar tas procentas nusmuko iki 52 proc. Ir prognozuojama pagal Biudžeto projektą, kad kitais metais bus skiriama keliams dar mažiau, negu skiriama šiemet“, - sako Seimo ekonomikos komiteto vicepirmininkas G. Steponavičius. „Neturime strategijos dėl kelių sutvarkymo galbūt koncesijos būdu - privatininkams suteikus galimybę - kaip ir Lenkijoje, nes visose šalyse yra mokami keliai ir kai kurie keliai galėtų būti - tada atsirastų ir tų pinigų ir tų kelių būklė žymiai geriau pagerėtų“, - dėsto K. Starkevičius. „Kas turi tą strategiją parengti? Tai yra Susisiekimo ministerija, ministras ir tikrai mūsų komiteto šiandien netenkina, kai mes matome, kas yra kaimyninėje valstybėje“, - sako K. Starkevičius. Laisvės sąjungos deleguotas Susisiekimo ministras Marius Skuodis atostogauja.
Elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“
Nuo 2027 m. pradžios Lietuvoje pradės veikti elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“. Viešoji konsultacija buvo paskelbta „Via Lietuva“ tinklalapyje ir vyko iki 2026 m. balandžio 3 d. Detali informacija apie mokamus kelius, taikomus tarifus, vinječių platinimo vietas ir kitus su kelių naudotojo mokesčiu susijusius klausimus rasite svetainės www.keliumokestis.lt D.U.K.
Kelių mokesčių pokyčiai Europos šalyse
Europos šalyse kelių mokesčiai nuolat kinta, atsižvelgiant į ekonominius, aplinkosaugos ir infrastruktūros poreikius. Sunkvežimiai, viršijantys 3,5 tonos, sunkvežimiai su priekabomis, puspriekabėmis, taip pat autobusai ir tolimojo susisiekimo autobusai, klasifikuojami kaip sunkiasvorės transporto priemonės (M2 ir M3), yra apmokestinami. Sužinokite, kaip efektyviai valdyti rinkliavas naudojant e-vinjetes ir modernius daugiafunkcinius įrenginius.
Vokietija: Rekordiškai dideli kelių mokesčiai
Pirmoji šalis, įvedusi didesnius kelių mokesčius, yra Vokietija. Didesni mokesčiai Vokietijoje galioja nuo 2023 m. gruodžio 1 d., o padidėjimas siekia net 86 % ligšiolinio tarifo, taikomo EURO VI sunkvežimiams. Rinkliavos dydis Vokietijoje skaičiuojamas ne tik pagal EURO klasifikaciją, bet ir pagal didžiausią leistiną transporto priemonės masę bei ašių skaičių. Pavyzdžiui, transporto priemonių junginiui, kurio didžiausia leistina masė yra iki 40 tonų, naujas rinkliavos tarifas gali siekti net 51,60 euro cento už km (16,20 euro cento daugiau nei dabar). Remiantis Vokietijos vyriausybės pranešimais, 2025 metais neplanuojama didinti kelių mokesčių, todėl galioja pirmiau nurodyti dydžiai. Lentelė su mokesčių tarifais Vokietijoje pateikta straipsnyje „Rinkliavos Vokietijoje nuo 2023 m. gruodžio 1 d. - kiek padidės tarifai?“.
Austrija: Laipsniškas mokesčių didinimas
Austrijoje nauji rinkliavos tarifai įvedami palaipsniui nuo 2023 m. sausio 1 d. Nuo 2024 metų sausio 1 d. padidinimai taikomi daugiausiai teršalų išmetančioms (I klasės) transporto priemonėms ir siekia atitinkamai 3,87 ct/km daugiau. Kitas mokesčių padidinimas planuojamas tik 2025 m. Skaičiuojant rinkliavos tarifą įsidėmėtina, kad transporto priemonės turi būti priskirtos tarifų klasei, antraip jos automatiškai bus priskirtos aukščiausiam tarifui - t.y. I emisijos klasei. 2025 m. Austrijoje skelbiama apie kelių rinkliavų didinimą, tačiau apie tai kol kas nėra išsamios informacijos.
Vengrija: Didžiausia rinkliava Europoje
Vengrijoje kelių rinkliavų padidėjimas ypač pastebimas dėl pastaruoju metu išaugusios infliacijos. 2023 m. spalio 1 d. rinkliavos čia padidėjo 17 %, 2024 m. sausio 1 d. - dar 22 % greitkeliuose ir net 33 % valstybinės reikšmės keliuose. Taip rinkliavos Vengrijoje tapo vienomis didžiausių visoje Europoje. Kelių rinkliavos tarifai Vengrijoje, be kita ko, priklauso nuo transporto priemonių emisijos lygio ir naujai įvestų kategorijų: J4 keturių ašių transporto priemonėms ir J5 penkių arba daugiau ašių turinčioms transporto priemonėms. Jų dydį galima patikrinti naudojant skaičiuoklę svetainėje utdijkalkulacio.hu. Remiantis Vengrijos kelių rinkliavų operatoriaus pranešimu, nuo 2025 m. sausio 1 d. tarifai didės 3,4 %. Išorinių kaštų mokestis išliks nepakitęs, atsižvelgiant į 2024 m. spalio 1 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtą euro ir forinto kursą.
Čekija: CO2 emisijos mokestis ir griežtesnė klasifikacija
Čekijos vyriausybė paskelbė 5 emisijos klases, didžiausius mokesčius taikant 1 klasės automobiliams, t. y. išmetantiems daugiausiai CO2, o mažiausius - 5 klasės nulinės emisijos (pvz., elektrinėms, vandenilinėms) transporto priemonėms. Nuo 2024 m. kovo 1 d. įvesta dar viena dedamoji - CO2 emisijos mokestis. Verta paminėti, kad už Euro 6 emisijos klasę atitinkančias transporto priemones vežėjai mokės 25 proc. daugiau. Iki šiol jų dedamąsias sudarė: kelių susidėvėjimas, triukšmas ir oro tarša. Transporto priemonę atitinkamai klasei galima priskirti svetainėje www.mytocz.eu/kalkulace-co2, kurioje pateikus, be kita ko, pirmos registracijos datą, transporto priemonės kategoriją, didžiausią leistiną transporto priemonės ar junginio masę, bus nurodyta CO2 emisijos klasė.
Pažymėtina, kad Čekijoje išmetamų teršalų klasifikacija yra daug griežtesnė nei kitose šalyse. Remiantis „ChechToll“ analize, tik 5-10 % transporto priemonių, registruotų elektroninėje kelių mokesčių sistemoje, patenka į aukštesnę CO2 emisijos klasę. Taip yra todėl, kad žemiausia 1 emisijos klasė apima automobilius, registruotus vos prieš 5 metus, t.y. iki 2019 m. liepos 1 d. Pagal „CzechToll“ atliktą analizę tai sudaro net 95 % Čekijoje registruotų transporto priemonių. Kaip paskelbė vietos valdžia, nuo 2024 m. kovo rinkliavos Čekijoje padidėjo 10-15 %. Kartu buvo įvesta vinjetė, suteikianti teisę lengviesiems automobiliams važiuoti greitkeliais. Metinis vinjetės mokestis padidėjo iki 2300 kronų (apie 408 PLN). Dar vienas pokytis - sugriežtinta bausmių už kelių eismo taisyklių pažeidimus sistema ir baudos balų skaičiavimas. Atkreiptinas dėmesys į griežtesnes baudas sunkiasvorėms transporto priemonėms, viršijančioms didžiausią leistiną masę. Išsamiau apie rinkliavų tarifus Čekijoje skaitykite adresu.
Lenkija: Nauji apmokestinami ruožai ir didesni tarifai
Lenkijoje vinječių nėra, tik mokama kelių rinkliava už greitkelį A2 (Koninas-Strykovas) ir greitkelį A4 (Bielany Wrocławskie-Sośnica). Remiantis 2024 m. gruodžio 9 d. Lenkijos oficialiajame leidinyje „Monitor Polski“ paskelbtu infrastruktūros ministro pranešimu, kelių mokesčiai Lenkijoje nuo 2025 m. sausio 1 d. turėtų padidėti maždaug 3 %. Svetainėje e-toll galite sužinoti valstybinės reikšmės A ir S klasių kelių ar jų ruožų bei GP ir G klasių ar jų ruožų elektroninės rinkliavos tarifus už 1 km, galiojančius nuo 2025 m. sausio 1 d. Primename, kad 2024 m. lapkričio 1 d. į elektroninės rinkliavos žemėlapį buvo įtraukta beveik 1600 km mokamų kelių ruožų.
Belgija (Valonijos regionas): Tarifų korekcija
SOFICO direktorių valdyba (Société wallonne de financement complémentaire des infrastructures) patvirtino Valonijos regione galiojančio sunkiasvorių krovininių transporto priemonių rinkliavos pagal ridą tarifo korekciją, kuri įsigalios 2025 m. sausio 1 d. Tarifas yra koreguojamas pagal 2024 m. rugpjūčio mėn. vartotojų kainų indeksą, t. y. pagal produktų ir paslaugų kainų svyravimus Belgijoje.
Šveicarija: Kelių rinkliavos didinimas ir DPF nuolaidų panaikinimas
Remiantis Federalinės muitinės ir sienų apsaugos tarnybos (FOCBS) duomenimis, kelių rinkliavos Šveicarijoje nuo 2025 m. sausio 1 d. padidės maždaug 5 %. Federalinio kelių mokesčio Šveicarijoje (LVSA) dedamosios ir toliau bus leistina pakrautos transporto priemonės masė, išmetamųjų teršalų lygis ir nuvažiuotų kilometrų skaičius. Kitas svarbus pokytis - panaikinta nuolaida transporto priemonėms su DPF.
Šalys, kuriose mokesčių didinimas 2025 m. neplanuojamas
Remiantis vyriausybių pranešimais, 2025 m. kelių mokesčiai Vokietijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje nedidės. Tačiau sunkiasvorių krovininių transporto priemonių kelių mokesčių tarifų pakeitimai yra planuojami Austrijoje ir Italijoje. Oficialios informacijos apie kelių mokesčius minėtose šalyse kol kas nėra, todėl nuolat jus apie tai informuosime.
Efektyvus rinkliavų valdymas ir maršruto planavimas
Atnaujinus rinkliavų tarifus Europos keliuose, transporto išlaidų apskaičiavimas gali atrodyti sudėtingiau ir pareikalauti daugiau laiko. Transporto planavimo ir biudžeto sudarymo procesą supaprastins skaitmeninių įrankių naudojimas. Pavyzdžiui, TIMOCOM Marketplace siūlomas patogus maršruto planuoklis, padėsiantis pasirinkti geriausią maršrutą atsižvelgdamas į:
- viso maršruto ilgį;
- kelionės laiką;
- eismą keliuose;
- važiavimo draudimą sunkvežimiams;
- vietas, kuriose vyksta kelio darbai;
- ruožus, kuriuose mokėtina rinkliava.
Be to, funkcija „Maršrutas ir išlaidos“ leidžia apskaičiuoti transporto išlaidas atsižvelgiant į kelius, kuriuose renkamos rinkliavos. Kad greitai susisiektumėte su paslaugos vykdytoju, galite naudotis patogiu bendravimo įrankiu TIMOCOM Messenger.
tags: #keliu #mokestis #vilkikams