Širdis (lot. cor) - tai pagrindinė sudėtingos širdies ir kraujagyslių sistemos dalis. Tai vienas stipriausių žmogaus raumenų, nenuilstamai pumpuojantis kraują ir visą organizmą nuolat aprūpinantis gyvybiškai svarbiu deguonimi bei maisto medžiagomis.
Širdies vieta ir bendroji sandara
Suaugusio žmogaus širdis yra maždaug kumščio dydžio, raumeninis, netaisyklingo kūgio formos, tuščiaviduris vidaus organas. Didžioji širdies dalis yra tuoj pat už krūtinkaulio; išilgine ašimi širdis pakrypusi įžambiai. Du trečdaliai širdies yra kairėje, vienas trečdalis - dešinėje nuo vidurinės krūtinkaulio linijos. Suaugusiojo širdies viršūnė yra ties penktu tarpšonkauliu (vyrams - 1-2 cm žemiau kairiojo spenelio). Suaugusio žmogaus širdis yra apie 13 cm ilgio, 9 cm pločio ir 7 cm storio. Vyro širdis sveria apie 350 g, moters - apie 300 g. Masė priklauso nuo žmogaus amžiaus, fizinio išsivystymo ir veiklos pobūdžio.
Širdies kameros ir jas skiriančios pertvaros
Žmogaus širdis yra tuščiaviduris raumeninis organas, turintis keturias ertmes - keturias kameras: du prieširdžius ir žemiau jų esančius du skilvelius. Dvi viršutinės ertmės yra dešinysis ir kairysis prieširdžiai. Tarp prieširdžių ir skilvelių yra vožtuvas. Kairįjį ir dešinįjį skilvelius skiria tvirta raumeninė pertvara, o kairįjį ir dešinįjį prieširdžius - plonesnė pertvara. Sunkiausias darbas tenka kairiajam skilveliui, todėl jis didžiausias, jo sienelės - storiausios.
Širdies vožtuvai ir jų sandara
Širdis turi keturis vožtuvus. Kraujas į širdį patenka per prieširdžius, kurie pumpuoja kraują per vožtuvus į skilvelius. Vožtuvų paskirtis - ritmiškai atsidarinėjant ir užsidarinėjant leisti pro juos pratekėti kraujui kiekvieno širdies ciklo metu, užtikrinant vienakryptę tėkmę. Burių konstrukcija neleidžia kraujui tekėti atgaline kryptimi.
- Dviburis (mitralinis) vožtuvas (lot. valva bicuspidalis) skiria kairįjį prieširdį nuo kairiojo skilvelio.
- Triburis vožtuvas (lot. valva tricuspidalis) skiria dešinįjį prieširdį nuo dešiniojo skilvelio. Dešinįjį skilvelį nuo prieširdžio skiria anga (lot. ostium atrioventriculare dextrum), kurios kraštuose tvirtinasi šis vožtuvas.
Tarp skilvelių ir iš jų išeinančių arterijų dar yra pusmėnuliniai vožtuvai. Plaučių pusmėnulinis vožtuvas išsidėstęs tarp dešiniojo skilvelio ir plaučių arterijos. Pusmėnulinį vožtuvą sudaro trys audinio kišenės, o kiekviena kišenė savo forma primena pusmėnulį.
Vožtuvų audinio sandara
Širdies vožtuvas yra jungiamojo audinio darinys, kilęs iš embrioninių mezenchimos ataugų, vadinamų širdies vamzdeliais. Vožtuvų lapeliai, uždarantys vožtuvą, yra labai ploni ir lankstūs, tačiau atsparūs didelėms apkrovoms. Jie sudaryti iš 3 sluoksnių: pluoštinės, ventrikuliacinės ir akytosios (spongiosa). Šie sluoksniai skiriasi tarpląstelinio užpildo komponentų (kolageno, elastino, proteoglikanų ir kitų molekulių) kiekiu ir sandara. Širdies vožtuvų lapeliuose yra dviejų pagrindinių tipų ląstelių: vožtuvų endotelinės ląstelės, dengiančios vožtuvų lapelių paviršių, ir vožtuvų intersticinės ląstelės, daugiausiai aptinkamos spongiosa sluoksnyje, tačiau randamos ir kituose.
Kraujagyslės ir kraujo apytakos ratai
Iš kairiojo skilvelio išeina stambiausia organizmo arterija - aorta, o iš dešiniojo skilvelio - plaučių arterija (lot. truncus pulmonalis), kuri nuneša veninį kraują į plaučius.
Skiriami du kraujo apytakos ratai: mažasis ir didysis. Jie užtikrina nuolatinę kraujo cirkuliaciją organizme, aprūpinant kiekvieną kūno ląstelę deguonimi ir maisto medžiagomis.
Mažasis kraujo apytakos ratas
Kraujo kelias iš dešiniųjų širdies ertmių per plaučius į kairiąsias vadinamas mažuoju kraujo apytakos ratu. Jo metu kraujas prisotinamas deguonimi plaučiuose. Į dešinįjį prieširdį tuščiosiomis venomis atiteka deguonį išdalinęs veninis kraujas. Toks kraujas toliau patenka į dešinįjį skilvelį, iš kurio keliauja į plaučius. Plaučiuose prisisotinęs deguonimi ir tapęs arteriniu kraujas plaučių venomis suteka į kairįjį prieširdį.
Didysis kraujo apytakos ratas
Kelias iš kairiųjų širdies ertmių, aorta, arterijomis, o vėliau venomis į dešiniąsias ertmes - didžiuoju kraujo apytakos ratu. Šio rato metu deguonis išdalijamas visiems organams ir audiniams. Iš kairiojo prieširdžio arterinis kraujas patenka į kairįjį skilvelį. Iš kairiojo skilvelio arterinis kraujas išteka aorta, kuri krūtinės ląstoje leidžiasi žemyn į pilvo ertmę. Nuo jos atsišakoja daugybė arterijų - kraujagyslių tvirtomis raumeninėmis sienelėmis. Arterijoms tenka atlaikyti nemažą kraujo spaudimą kiekvieno širdies susitraukimo metu.
Širdies sienelių sandara
Širdies sienelė susideda iš trijų pagrindinių sluoksnių:
- Epikardas (lot. epicardium) - išorinis serozinis sluoksnis, širdiplėvės vidinis lapas, kuris suaugęs su miokardu ir jį dengia.
- Miokardas (lot. myocardium) - raumenynas, raumeninė širdies skilvelių ir prieširdžių sienelė. Tai pats storiausias širdies sluoksnis. Jo storis yra tiesiogiai proporcingas širdies kameroms tenkančiam krūviui.
- Endokardas (lot. endocardium) - vidinis širdies dangalas, kuris iškloja prieširdžių ir skilvelių vidų ir visas struktūras, įsikišančias į jų spindį: širdies vožtuvų stygas, speninius raumenis.
Širdies vainikinės arterijos
Iš pradinės aortos dalies atsišakoja dvi labai svarbios arterijos, maitinančios širdies raumenį (miokardą) ir aprūpinančios jį deguonimi. Tai - koronarinės širdies arterijos (lot. arteria coronaria dextra, arteria coronaria sinistra). Jos tarsi vainikai apgaubia išorinį širdies paviršių ir todėl dar vadinamos vainikinėmis širdies arterijomis.
Yra dvi pagrindinės koronarinės arterijos:
- Dešinioji vainikinė arterija - leidžiasi tarp plaučių kamieno ir dešiniosios ausytės ir suskyla į smulkesnes šakas, kurios aprūpina krauju dalį dešiniojo prieširdžio ir skilvelio sienų.
- Kairioji vainikinė arterija - leidžiasi tarp plaučių kamieno ir kairiosios ausytės. Ši arterija prasideda kamienu, kuris skyla į dvi šakas: priekinę nusileidžiančiąją ir gaubiančiąją. Šios šakos aprūpina deguonimi priekinę, kairiąją, šoninę ir užpakalinę širdies sieneles.
Širdies elektrinė sistema: laidžioji sistema
Širdis turi savo elektros sistemą, kuri priverčia širdį plakti (susitraukti) ir kontroliuoja širdies ritmą. Tinkamą prieširdžių ir skilvelių susitraukimo seką sąlygoja širdies laidžioji sistema, susidedanti iš tam tikrų raumens ląstelių, kurių vienos sukelia, o kitos perduoda nervinį impulsą. Jos sudaro mazgus ir pluoštus.
- Sinoatrialinis (sinusinis) mazgas - specialūs audiniai dešiniajame prieširdyje, vadinami sinoatrialiniu arba sinusiniu mazgu, paprastai įjungia šiuos elektros signalus. Šis sinusinis mazgas vadinamas širdies ritmo vedliu, nes sukelia susitraukimo impulsą (ramybėje 60-80 k./min).
- Laidžiosios sistemos takai - šios audinių struktūros yra atsakingos už elektros signalų pernešimą per širdį. Impulsas sklinda prieširdžiuose ir į prieširdinį skilvelio mazgą, o iš jo - prieširdiniu skilvelio pluoštu ir šakomis - skilveliuose. Smulkiausios pluošto šakelės perduoda impulsą gebančioms susitraukti širdies raumenų ląstelėms.
Širdies automatija tokia tobula, kad tam tikromis sąlygomis širdis gali ilgai plakti atskirta nuo organizmo. Ši savybė palengvina širdies persodinimą.
tags: #kelios #angos #sieja #suaugusio #zmogaussirdies #kameras