Jėzus Kristus (hebr. Ješua - „Jahvė gelbėja“; gr. Christos - „pateptasis“) yra esminė krikščionybės figūra, kurios gyvenimas ir mokymas tapo Vakarų civilizacijos kultūrinio ir dvasinio pamato dalimi. Beveik visi šių laikų antikos tyrinėtojai sutinka, jog Jėzus buvo istorinė asmenybė, gimusi apie 7-4 m. pr. m. e. Judėjoje, Erodo Didžiojo ir Romos imperatoriaus Augusto valdymo laikais.
Jėzaus gyvenimo ištakos ir tarnystė
Apie Jėzaus vaikystę ir gyvenimą Nazareto mieste Galilėjoje daugiausia žinoma iš Mato ir Luko evangelijų. Pasakojama, kad jo motina Marija, dievobaiminga žydė, pagimdė kūdikį iš Šventosios Dvasios, o jos vyras Juozapas priklausė Dovydo giminei. Jėzus turėjo brolius Simoną, Jokūbą, Judą ir Juozapą, nors kai kurie tyrinėtojai kelia prielaidą, kad tai galėjo būti pusbroliai arba Juozapo vaikai iš ankstesnės santuokos.
Savo viešąją tarnystę Jėzus pradėjo krikštu pas Joną Krikštytoją. Po 40 dienų pasninkavimo dykumoje, jis apsigyveno Kafarnaume šalia Genezareto ežero ir surinko 12 mokinių - apaštalų. Jėzus keliavo per miestus ir kaimus, pamokslaudamas apie Dievo karalystę ir darydamas antgamtinius stebuklus, kurie liudijo jo dieviškąją misiją.
Konfliktas su valdžia ir mirtis
Evangelijos pasakoja, kad žydų vyresnybė, Rašto žinovai ir fariziejai, ne kartą mėgino įvilioti Jėzų į spąstus, siekdami jį apkaltinti Įstatymo laužymu ar piktžodžiavimu. Jėzus aštriai kritikavo jų veidmainystę, teigdamas: „Vargas jums, veidmainiai Rašto žinovai ir fariziejai! Jūs panašūs į pabaltintus kapus, kurie iš paviršiaus atrodo gražiai, o viduje pilni numirėlių kaulų“.
Galutiniu konflikto tašku tapo Jėzaus išdavystė: vienas iš jo artimiausių mokinių, Judas Iskarijotas, už 30 sidabrinių išdavė Mesiją. Po naktinio suėmimo, išniekinimo ir teismo, Jėzus buvo pasmerktas mirti ant kryžiaus. Krikščioniškoji tradicija skelbia, kad ši auka atvėrė kelią išgelbėjimui ir suteikė žmonijai pergalę prieš šėtoną bei nuodėmę.
Mokslo sriuba: kaip Discovery erdvėlaivis sugrįždavo į Žemę?
Istoriniai liudijimai už Biblijos ribų
Nors Evangelijos yra pagrindinis šaltinis, egzistuoja ir ne krikščioniškos kilmės užuominos apie Jėzų:
- Tacitas: Savo „Analuose“ mini, kad „vardo pradininkas Kristus, Tiberijui valdant, prokuratoriaus Poncijaus Piloto buvo pasmerktas mirti“.
- Plinijus Jaunesnysis: Rašydamas Trajanui apie krikščionių plitimą, pažymi, kad jie turi paprotį rinktis prieš saulėtekį ir „melstis Kristui kaip dievui“.
- Svetonijus: Savo veikale „Cezarių gyvenimas“ pamini žydų neramumus Romoje, kuriuos kurstė „kažkoks Kristus“.
Požiūrių įvairovė
Skirtingos kultūros ir tikėjimai skirtingai interpretuoja Jėzaus asmenybę:
| Tradicija | Požiūris |
|---|---|
| Krikščionybė | Mesijas, Dievo Sūnus, prisikėlęs iš numirusių. |
| Islamas | Didis pranašas (Isa), gimęs iš nekaltos mergelės, paimtas į dangų, bet nenukryžiuotas. |
| Gnosticizmas | Dangiškasis mokytojas, atnešęs slaptąjį žinojimą (gnozį). |
| Ateizmas/Filosofija | Istorinis moralinis mokytojas, kurio idėjos vertinamos prieštaringai. |
Nors požiūriai skiriasi, Jėzaus įtaka išlieka pasaulinė. Kaip teigė pats Jėzus savo mokiniams: „Aš esu pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsybėse, bet turės gyvenimo šviesą“.
tags: #kas #pavoge #kristaus #vini