Tinkamo aušinimo skysčio pasirinkimas jūsų automobiliui yra labai svarbus, norint apsaugoti variklį nuo perkaitimo. Kadangi rinkoje yra tiek daug skirtingų aušinimo skysčio tipų, pasirinkti tinkamą gali būti labai sudėtinga. Naudodami netinkamo tipo aušinimo skystį galite perkaitinti ir sugadinti variklį, todėl svarbu laikytis gamintojo rekomendacijų ir atsižvelgti į tokius veiksnius, kaip automobilio tipas ir skysčio kokybė.
Kas yra antifrizas ir kaip jis veikia?
Antifrizas yra skystis, padedantis reguliuoti jūsų automobilio variklio temperatūrą. Paprastai tai yra vandens ir etilenglikolio arba propilenglikolio mišinys, kuris padeda išvengti vandens užšalimo žemoje ir užvirimo aukštoje temperatūroje.
Aušinimo skystis cirkuliuoja variklio viduje, sugerdamas šilumą iš degimo proceso ir perduodamas ją į radiatorių, kuriame skystis yra aušinamas. Tada atvėsęs antifrizas grįžta į variklį, kad sugertų daugiau šilumos ir tęstų aušinimo ciklą. Taip pat jis apsaugo aušinimo sistemą ir variklį nuo korozijos, kalkėjimo bei užšalimo žiemą. Jo sudėtyje yra specialių priedų, kurie mažina nuosėdų susidarymą ir sistema lieka švari.
Antifrizo tipai ir žymėjimai
Nors parduotuvėse matomi aušinimo skysčiai, iš pažiūros, skiriasi tik spalva, jų cheminė sudėtis ir savybės yra labai skirtingos. Labai svarbu, kad skystis būtų tinkamas ir nemaišomas su skirtingomis rūšimis.
Antifrizo sudėtis
Yra įvairių tipų antifrizų, įskaitant:
- Etilenglikolio pagrindo antifrizas yra labiausiai paplitęs aušinimo skysčio tipas. Realiai beveik viskas, kas dabar yra rinkoje, yra etilenglikolis, nuo pigiausių iki brangiausių.
- Propilenglikolio pagrindo antifrizas yra mažiau toksiškas ir mažiau kenkia aplinkai.
- Organinių rūgščių technologijos (OAT) yra naujesnio tipo antifrizas, sukurtas ilgesniam tarnavimo laikui ir geresnėms antikorozinėms savybėms.
Paprastai skiriami radiatorių antifrizai silikatų pagrindu ir be silikatų. Jei papildant baką šios dvi skirtingos technologijos sumaišomos, jose esantys priedų paketai trukdo vienas kitam. Blogiausiu atveju tai gali sukelti ilgalaikę žalą varikliui.
G kategorijos ir jų savybės
Antifrizai G raide žymimi pagal būtent VW specifikacijas. Šios kategorijos skiriasi cheminėmis sudėtimis ir priedų paketais:
- Pigiausias (žalias) aušinimo skystis dažniausiai gaminamas glicerino pagrindu. Jis yra vienas pigesnių pasirinkimų rinkoje ir nėra klasifikuojamas.
- G11 (geltonas arba žalias) aušinimo skystis skirtas senesniems automobiliams (pagamintiems iki 1997 m.), kurių aušinimo sistemoje yra daugiau aliuminio detalių. Jis jau gaminamas etilenglikolio pagrindu. Šiuos aušinimo skysčius rekomenduojama keisti kas 3 metus.
- G12, G12+ (raudonos spalvos) skirtas automobiliams, pagamintiems nuo 1996 metų.
- G12++ (violetinis) - automobiliams nuo 2005 metų. Abu šie skysčiai priskiriami prailginto veikimo (long-life) aušinimo skysčių kategorijai ir yra keičiami kas 5 metus.
- G13 (violetinis) skirtas automobiliams nuo 2008 m. Nors šis aušinimo skystis pasižymi tomis pačiomis savybėmis kaip ir G12++, tačiau jo sudėtyje yra nedidelis kiekis glicerino, kuris draugiškesnis gamtai. Šios kategorijos skysčiuose naudojamas labai gerai išvalytas glicerinas, tinkamas naudoti ir kosmetikos gaminiams, todėl jis žymiai brangesnis nei kitų kategorijų aušinimo skysčiai.
Svarbu žinoti, kad rinkoje yra mėlyno G11, žalio G11, geltono G11. Taip pat yra be žymėjimų su G raide mėlyno, žalio, raudono, geltono, rožinio, oranžinio, violetinio ir kokio tik nori. Aušinimo skysčio spalva naudojama tik klasifikavimo tikslais ir nurodo specialią priedų sudėtį, kurios skirtingiems automobilių gamintojams reikia skirtingoms aušinimo sistemoms. Todėl spalva yra tik nedidelė gamintojo specifikacijos dalis, o ne aiškus kokybės požymis. Ji tik pagerina aiškumą.
Antifrizo maišymas
Maišyti skirtingų tipų aušinimo skysčių nerekomenduojama, nes tokiu atveju išsibalansuoja priedai. G11 negalima maišyti su kitais, t.y. spalvotų negalima maišyti su rožiniais, raudonais (G12 ir aukščiau). Reaguoja - gaunasi kisielius arba dar kas nors įdomesnio. Jei dabar naudojate G11, turėsite švariai išleisti visą seną skystį, jei norite pilti G12. Nuėmus radiatoriaus šlangą viskas neišbėgs - liks bloke kažkiek. Supylus ant viršaus G12, sureguos ir gali kokius aušinimo kanalus užkimšti. Yra buvę atvejų, kai ant G11 pripylus G12 sureagavo ir bloke kanaluose susidarė kažkoks kisielius, po to apdegė nuo variklio temperatūros ir užsikišo. Jei pildant baką sumaišomas skirtingos kokybės radiatoriaus antifrizas, priedų paketai silpnina vienas kito poveikį, todėl variklis ir aušinimo sistema mažiau apsaugomi. Maišyti skirtingų gamintojų aušinimo skystį galima, tačiau to daryti nerekomenduojama.
Kaip pasirinkti tinkamą antifrizą?
Tinkamo aušinimo skysčio pasirinkimas yra labai svarbus, siekiant užtikrinti automobilio variklio ilgaamžiškumą ir efektyvų veikimą. Svarbiausia vadovautis automobilio techninėmis specifikacijomis, o ne vien automobilio marke ar spalva.
Gamintojo rekomendacijos
Patikrinkite automobilio gamintojo rekomendacijas: automobilio vartotojo vadove bus nurodytas gamintojo rekomenduojamas aušinimo skysčio tipas. Daugelis gamintojų nurodo konkrečius reikalavimus, kurių būtina laikytis. Jei naudojamas neleistinas produktas, gali būti panaikinta aušinimo sistemos ir kitų susijusių komponentų garantija.
Antifrizo kokybė ir gamintojas
Rinkitės patikimą gamintoją: renkantis aušinimo skystį reikėtų atsižvelgti ir į gamintoją, kad įsitikintumėte, jog naudojate aukštos kokybės produktą. Geriausi gamintojai visada naudoja pažangias technologijas ir atlieka išsamius bandymus, siekdami pagaminti aukštos kokybės produktus. Lietuvoje svarbu nepirkti pigaus, nesvarbu, kokius ten turi G12, G14 ar G20 žymėjimus. Pvz., HEPU G12 P999 koncentratas yra geras ir kokybiškas pasirinkimas.
Skiedimas su vandeniu
Radiatorių antifrizo koncentratų niekada negalima naudoti neskiestų! Aušinimo skystis optimaliai atlieka savo užduotis tik sumaišytas su vandeniu. Jei į aušinimo skystį įpilama per mažai vandens arba jis naudojamas neskiestas, aušinimo skystis gali užšalti, pavyzdžiui, esant -15 °C temperatūrai. Aušinti tik vandeniu arba nepakankamu kiekiu radiatoriaus antifrizo nepakanka! Tai neapsaugo aušinimo sistemos nuo užšalimo, korozijos, kavitacijos, nuosėdų ar putų.
Rekomenduojame naudoti distiliuotą vandenį, kad aušinimo sistemoje nesusidarytų kalkių ir kitų nuosėdų. Priklausomai nuo vandens kietumo ir kokybės, galima skiesti ir vandentiekio vandeniu, tačiau vanduo neturėtų būti per kietas ir jame neturėtų būti per daug mineralų. Vandens kietumas neturėtų viršyti 3,56 mmol/l (20 °dH). Paprastai rekomenduojamas maišymo santykis 50:50. Taip užtikrinama optimali aušinimo kontūro apsauga nuo perkaitimo, užšalimo ir korozijos. Priklausomai nuo lauko temperatūros ir radiatoriaus antifrizo, koncentrato proporcija gali būti didesnė arba mažesnė. Tačiau svarbu užtikrinti, kad radiatoriaus antifrizo dalis būtų ne mažesnė kaip 35 proc.
Antifrizo keitimas ir sistemos priežiūra
Antifrizo keitimas yra svarbi automobilio priežiūros dalis, kuri gali padėti išvengti variklio pažeidimų ir prailginti jo tarnavimo laiką.
Kaip pasikeisti antifrizą?
Prieš pradėdami, įsitikinkite, kad variklis yra atvėsęs. Suraskite aušinimo skysčio bakelį arba radiatorių ir atsukite kamštelį. Tada radiatoriaus apačioje turėtumėte rasti išleidimo vožtuvą - padėkite po juo didelį indą surinkimui ir atsukite vožtuvą (arba nuimkite apatinę radiatoriaus žarną, kad išleistumėte seną skystį). Išleidę aušinimo skystį, uždarykite išleidimo vožtuvą ir užpildykite sistemą nauju, jūsų automobiliui tinkančiu aušinimo skysčiu. Užveskite variklį ir leiskite jam dirbti kelias minutes su atsuktu bakelio dangteliu. Tokiu būdu sistema bus nuorinta. Patikrinkite, ar po automobiliu skystis nenuteka.
Aušinimo sistemos plovimas
Jei keičiate aušinimo skysčio tipą arba pastebite nuosėdų, gali prireikti praplauti sistemą. Tam reikia išleisti bloką, radiatorių ir keletą kartų praplauti sistemą, kad pašalintumėte visus likusius nešvarumus ar senojo antifrizo likučius.
Keitimo intervalai
Aušinimo skystį rekomenduojama keisti kas 50 tūkst. kilometrų, bet intervalai gali keistis priklausomai nuo automobilio modelio ir aušinimo skysčio. Pavyzdžiui, aušinimo skystį „VW G11“ reikia keisti kas 2-3 metus, o „VW G12+“ - tik kas 5-6 metus. Tačiau kai kurie vairuotojai, norėdami užtikrinti maksimalią variklio apsaugą, renkasi keisti aušinimo skystį kas 2 metus, net jei gamintojas rekomenduoja ilgesnį intervalą.
Antifrizo lygio ir būklės tikrinimas
Aušinimo skysčio kiekį galima patikrinti gana nesudėtingai (daugelyje automobilių). Atidarę priekinį gaubtą, nesunkiai rasite geltonos ar baltos spalvos plastikinę, peršviečiamą talpą, o jos šone pamatysite sugraduotas maksimalią ir minimalią reikalingo skysčio ribas. Jei lygis žemiau „MIN“, reikia papildyti, bet aukščiau „MAX“ nepilkite.
Norime įspėti, kad pildyti skystį griežtai draudžiama esant šiltam automobilio varikliui, nes susikaupęs slėgis sistemoje ir įkaitęs skystis gali jus rimtai nudeginti. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad įkaitusio aušinimo skysčio tūris padidėja. Pavyzdys: Jei automobilyje yra aštuoni litrai aušinimo skysčio ir jis įkaitinamas nuo 20 °C (šaltas variklis) iki 100 °C (karštas variklis), jo tūris padidėja maždaug 0,4 litro.
Taip pat pasižiūrėkite į skysčio spalvą - jei ji pasikeitusi, matosi nuosėdos ar jis atrodo drumstas, irgi vertėtų jį pakeisti. Laikui bėgant skystyje esančios cheminės medžiagos praranda pagrindines savo savybes, o radiatoriaus antifrize esantys priedai praranda dalį savo veiksmingumo ir sistema vėl tampa jautri korozijai.
Antifrizo dingimo priežastys ir požymiai
Vairuotojai neretai susiduria su situacija, kai antifrizas pradeda dingti be aiškios priežasties, o tai gali sukelti rimtų pasekmių, jei problema bus ignoruojama.
Dažniausios antifrizo dingimo priežastys:
- Aušinimo sistemos nesandarumas: Įtrūkę vamzdeliai, susidėvėję sandarikliai arba rūdžių paveiktas radiatorius gali sukelti skysčio praradimą.
- Pažeista variklio sandara: Kai variklio galvutės tarpinė praranda savo funkcionalumą, antifrizas gali patekti į cilindrus arba alyvos sistemą.
- Netinkamai veikiantys sistemos komponentai: Problemos su termostatu, vandens siurbliu ar aušinimo bakelio dangteliu gali sutrikdyti antifrizo cirkuliaciją ir lemti variklio perkaitimą.
- Atlaisvėjusios sistemos jungtys: Laikui bėgant, jungtys tarp aušinimo sistemos komponentų gali susilpnėti.
- Susidėvėjusios aušinimo žarnos: Guminės žarnos yra jautrios temperatūrų pokyčiams ir cheminiam poveikiui.
- Radiatoriaus pažeidimai: Radiatoriaus įtrūkimai ar rūdys yra dažna problema, ypač senesniuose automobiliuose.
- Netinkamai uždarytas bakelis arba dangtelis: Antifrizo bakelio dangtelis yra esminė aušinimo sistemos dalis, kuri palaiko tinkamą slėgį.
- Vandens siurblio gedimas: Vandens siurblys užtikrina, kad antifrizas cirkuliuotų.
- Antifrizo perkaitimas ir išgaravimas: Netinkamas antifrizo mišinys arba užsikimšęs radiatorius gali lemti skysčio virimą.
- Nuotėkis EGR aušintuve: Jei antifrizas patenka į EGR sistemą, jis gali būti sudeginamas kartu su išmetamosiomis dujomis.
Pagrindiniai antifrizo dingimo požymiai:
- Staigus aušinimo skysčio lygio kritimas: Jei pastebite, kad antifrizo lygis bake sumažėja greičiau nei įprastai.
- Skysčio dėmės po automobiliu: Jei po automobiliu matote spalvotas dėmes, dažniausiai žalias, rožines ar oranžines.
- Baltų dūmų atsiradimas iš išmetimo vamzdžio: Dažnai rodo, kad antifrizas patenka į variklio cilindrus dėl pažeistos galvutės tarpinės.
- Alyvos spalvos pokyčiai arba skysčio maišymasis su alyva: Jei alyva pasidaro pieno spalvos ar keistai tiršta.
- Variklio temperatūros pakilimas: Staigus variklio perkaitimas gali būti signalas, kad aušinimo sistemoje trūksta antifrizo arba ji neveikia tinkamai.
- Nesandarus aušinimo sistemos dangtelis: Jei aušinimo skysčio bakelio dangtelis nesandarus.
Jeigu pastebite bent vieną iš šių požymių, nedelskite ir patikrinkite aušinimo sistemą. Laiku nespręstos problemos gali sukelti rimtų gedimų ar net variklio sugadinimą, o tai dažnai reikalauja sudėtingo ir brangaus remonto.
Kaip spręsti antifrizo dingimo problemą?
Norint išspręsti antifrizo dingimo problemą, svarbu reguliariai tikrinti aušinimo skysčio lygį ir būklę. Jei pastebite greitą skysčio nuostolį, nedelskite ir apsilankykite patikimame autoservise, kur specialistai galės atlikti išsamią diagnostiką. Anksti nustatyti gedimai leidžia išvengti rimtesnių ir brangesnių remonto darbų.
Gedimų šalinimas priklauso nuo konkretaus atvejo. Dažniausiai tai apima sugedusių komponentų, tokių kaip vamzdeliai, sandarikliai ar radiatorius, keitimą. Jei problema kyla dėl susikaupusių nuosėdų aušinimo sistemoje, gali būti reikalingas sistemos plovimas. Rimtesni atvejai, pavyzdžiui, variklio galvutės tarpinės pažeidimai, reikalauja šios dalies keitimo, nes tai tiesiogiai veikia variklio darbą. Taip pat svarbu imtis prevencinių priemonių, tokių kaip reguliari automobilio techninė priežiūra, susidėvėjusių aušinimo sistemos dalių keitimas, kokybiško antifrizo naudojimas bei tinkamas jo maišymas su vandeniu pagal gamintojo rekomendacijas.
tags: #kas #geriau #antifrizas