Nauji įstatymo pakeitimai ir jų pasekmės
Siekiant pagerinti automobilių saugumą keliuose Lietuvoje, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas griežtina įstatymą. Pagal turimus statistikos duomenis, vienas iš dešimties Lietuvoje važinėjančių automobilių yra neapdrausti arba nepraėję techninės apžiūros ir neturi pažymėjimo apie automobilio techninės būklės stovį. Įstatymo pataisose numatoma, kad kai automobilis neapdraustas arba jo draudimo galiojimas yra pasibaigęs, arba kai automobilis nepraėjęs techninės apžiūros arba pasibaigęs jos galiojimo laikas, atsakomybę neša automobilio savininkas.
Kaip pažymėjo J. Sabatauskas, automobilio savininkas informuojamas, kad jeigu 90 dienų bėgyje nesutvarkys savo automobilio, jis bus išregistruotas ir laikinai bus sustabdytas leidimas jo eksploatavimui. Nors jaunimo nuomone tai nėra itin gera pataisa, vieno kalbinto vairuotojo nuomone kyla klausimas: „Ką daryti, jeigu draudimas baigiasi, kai su mašina esi kur nors išvykęs? Juk mašiną iškarto išregistruotų.“
Statistiniai duomenys ir rizikos
Saugaus eismo eksperto Virgilijaus Sadausko nuomone, vienas dalykas yra siekis apkrauti technines apžiūras papildomomis pajamomis ir didesniu vairuotojų skaičiumi, atliekančių techninę apžiūrą. Statistiniai duomenys yra iškalbingi: per praėjusius metus įvyko daugiau nei 3 tūkstančiai eismo įvykių. Tačiau, kaip teigia saugaus eismo ekspertas V. Sadauskas, tik 1,5% šių įvykių buvo sukelti neapdraustų transporto priemonių.
Vairuojant neapdraustą transporto priemonę visuomet yra tikimybė būti už tai nubaustam. Bauda už tokį pažeidimą svyruoja nuo 50 Eur iki 100 Eur. Atsakingiems už sutarties sudarymą (t. y. transporto priemonės savininkams) fiziniams asmenims numatyta bauda nuo 60 Eur iki 120 Eur, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 120 Eur iki 240 Eur. Privalomojo draudimo kontrolė vykdoma ne tik sustabdžius policijos pareigūnams, bet ir įvairiomis techninėmis priemonėmis. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, kasmet užfiksuojama virš 20 tūkst. pažeidimų.
Draudikai pastebėjo, kad per pastaruosius penkerius metus buvo sukelta apie pusantro tūkstančio eismo įvykių su neapdraustomis transporto priemonėmis. Trečdalis visų šių eismo įvykių padaryta ne Lietuvoje. Remiantis kelių transporto priemonių registro duomenimis, neapdraustų transporto priemonių, kurios buvo įregistruotos Regitroje, sudarė dešimtadalį visų registruotų automobilių per pirmąjį šių metų ketvirtį. Tai reiškia, kad buvo eksploatuojama net 160 tūkst. neapdraustų transporto priemonių.
Pajudėjimas iš vietos. Pajudėjimas įkalnėje. Sankabos valdymas.
Kodėl vairuotojai važinėja neapdraustais automobiliais?
Kaip teigia draudikai, privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių keliuose pasitaiko, nes neretai savininkai užsimiršta, praleidžia draudimo terminą, siekia sutaupyti arba tikisi išvengti sankcijų dėl draudimo neturėjimo ir rizikuoja važiuoti be jo.
Rimvydas Pocius, Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas, pastebi: „Patyrus eismo įvykį, papildomų nemalonumų turi abu vairuotojai - tiek vairavęs neapdraustą transporto priemonę, tiek nuo jo nukentėjęs.“ Jis priduria, kad neapdraustų transporto priemonių vairuotojai yra linkę imtis nesankcionuotų veiksmų - siūlo susitarti gražiuoju, pasirašyti neaiškius susitarimus. Dar vienas tipiškas scenarijus - žalą patyrusiems siūloma palaukti, kol kaltininkas apdraus savo transporto priemonę, ir tik tada registruoti eismo įvykį vėlesne data. Draudikai primygtinai pataria nepriimti tokių pasiūlymų ir nepasirašyti jokių fiktyvių eismo įvykių deklaracijų.
Teisinės pasekmės ir žalos atlyginimas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas numato, kad kai eismo įvykis yra sukeliamas neapdraustos transporto priemonės, nukentėjusiai pusei žalą daugeliu atveju atlygina Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras.
Gyventojai retai susimąsto, jog Lietuvos Respublikos įstatymai numato, kad transporto priemonė privalo būti apdrausta tol, kol yra įregistruota. Nesilaikant šios prievolės gali būti taikoma administracinė atsakomybė ir bauda, nesvarbu, ar transporto priemonė bus eksploatuojama eisme, ar stovės garaže. Pagal naująjį Administracinių nusižengimų kodeksą, tokio pobūdžio baudos gali siekti nuo 60 iki 120 eurų, o nuo 2017 metų pradžios šios baudos augos net 3,5 karto.
Jei patyrėte eismo įvykį su neapdrausta transporto priemone, reikia laikytis įprastinės eismo įvykio deklaravimo procedūros - kviesti policijos pareigūnus ir fiksuoti eismo įvykį. Kai pareigūnai nustato faktą, kad kaltininkas, sukėlęs įvykį, buvo neapsidraudęs, nukentėjusios transporto priemonės savininkas su atitinkamais dokumentais per tris darbo dienas turi kreiptis į bet kurią draudimo bendrovę Lietuvoje, kuri draudžia transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Taip bus užregistruojamas įvykis, įvertinti padaryti nuostoliai ir atlyginama žala nukentėjusios transporto priemonės savininkui.
Vairavimas neapdraustu automobiliu Lietuvoje yra rimtas pažeidimas, už kurį avarijos atveju gali būti skiriamos baudos, papildomi apribojimai ir net didelė finansinė atsakomybė. Nors baudos skiriasi priklausomai nuo vairuotojo ar savininko statuso, kai kuriais atvejais bauda gali siekti iki 200 eurų ar daugiau. Praktikoje baudos, siekiančios beveik 200 €, daugiausia taikomos juridiniams asmenims. Jei įmonės transporto priemonė neapdrausta, atsakingam vadovui gali būti skirta bauda nuo 120 € iki 240 €, o reali suma gali siekti 200 €.
Finansinė našta ir tarptautiniai aspektai
Draudikai perspėja, kad avantiūra važiuoti neapdraustu automobiliu vairuotojui gali baigtis dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų siekiančia finansine našta. Nuo neapsidraudusiųjų nukentėjusiems vairuotojams patariama neprarasti šalto proto ir imtis visų būtinų veiksmų, kad jų patirti nuostoliai būtų kompensuoti.
Kelių transporto priemonių registro duomenimis, pernai metų pabaigoje maždaug dešimtadalis visų šalyje registruotų transporto priemonių nebuvo apdraustos privalomuoju draudimu. Tai reiškia, kad šalies keliuose ir gatvėse važinėjo ar, geriausiu atveju, garažuose ir kiemuose stovėjo maždaug 160 tūkst. neapdraustų transporto priemonių. 2015 metais, naudojantis jomis, sukelta 912 eismo įvykių, iš jų - 145 užsienio valstybėse. Vidutinė neapdraustos transporto priemonės padaryta žala Lietuvoje siekė 887 eurus.
„Nesvarbu, ar automobiliu važinėjama dažnai, ar ne, jis privalo būti apdraustas tol, kol yra įregistruotas. Tai numato įstatymai, o jų nesilaikant gresia administracinė atsakomybė ir baudos. Vis tik jos yra menkniekis, palyginus su tuo, kokie nemalonumai neapsidraudusio vairuotojo gali laukti sukėlus eismo nelaimę. Už menkiausią klaidą kelyje neapdrausto transporto priemonės savininkui ar vairuotojui gali tekti mokėti visą likusį gyvenimą“, - sako Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius.
T. Nenartavičius pažymi, kad dar didesnės problemos gali laukti neapdrausta transporto priemone eismo įvykį sukėlus užsienyje. Vakarų valstybėse avarijose patiriamų žalų dydžiai paprastai yra gerokai didesni nei Lietuvoje. Ten važinėjama brangesniais automobiliais, jų remonto išlaidos yra didesnės, o neretai reikalaujama dar ir keleriopai didesnės neturtinės žalos atlyginimo. Transporto priemonių draudikų biuro duomenimis, dažniausiai nedraustomis transporto priemonėmis eismo įvykius lietuviai sukelia Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Norvegijoje. Vidutiniai tokių incidentų metu sukeliamos žalos dydžiai atitinkamai siekia 4619, 7061 ir 8458 eurų. Statistiškai brangiausiai lietuvių avarijos atsieina Danijoje, kur vidutinis neapdraustos transporto priemonės sukeltos žalos dydis siekia beveik 10 tūkst. eurų.
Seni automobiliai ir aplinkosauga
Seni, nenaudojami automobiliai, kuriems nėra atlikta techninė apžiūra ar nėra apdrausti privalomuoju draudimu, gali būti išregistruojami iš transporto priemonių registro. Pagal Lietuvoje galiojančią tvarką, techniškai netvarkingi, neapdrausti automobiliai yra išregistruojami. Iš pradžių reikalavimų neatitinkantiems automobiliams sustabdomas leidimas dalyvauti eisme, o per nustatytą laiką nepašalinus pažeidimų, automobilis gali būti išregistruojamas.
Išregistravus transporto priemonę, jos turtinės teisės nesikeičia, ji ir toliau išlieka savininko nuosavybė, tačiau negali dalyvauti viešajame eisme. Ją galima parduoti, dovanoti ar pan. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) vadovas Vladimir Jankoit teigia: „Nenaudojamas automobilis, nesvarbu, ar jis išregistruotas ar ne, kieme ne tik užima vietą, bet ir teršia aplinką, todėl jo savininkai gali sulaukti baudų už aplinkos teršimą.“ Kad taip nenutiktų, reikia pasirūpinti deramu seno automobilio atliekų sutvarkymu.
Ką daryti, jei atsitrenkė neapsidraudęs vairuotojas?
„Įvykus eismo įvykiui ir paaiškėjus, kad viena iš transporto priemonių nėra apdrausta, nukentėjusiai pusei nereikėtų panikuoti, o paprasčiausiai iškviesti policijos pareigūnus. Pasitaiko, kad neapdraustos transporto priemonės vairuotojai nukentėjusiajam siūlo susitarti gražiuoju, pasirašinėti neaiškius susitarimus ar palaukti, kol asmuo apdraus savo transporto priemonę, ir eismo įvykį registruoti vėlesne data. Tokių pasiūlymų priimti ir jokių fiktyvių eismo įvykio deklaracijų pasirašinėti tikrai nereikėtų. Taip tik galima tapti neteisėtos veiklos bendrininku ir rizikuojama negauti draudimo išmokos“, - pažymi T. Nenartavičius.
Anot specialisto, policijos pareigūnams užfiksavus eismo įvykį ir nustačius faktą, kad kaltininkas nebuvo apsidraudęs, nukentėjusios transporto priemonės savininkas su atitinkamais išrašais per tris darbo dienas turėtų kreiptis į bet kurią draudimo bendrovę, kuri Lietuvoje draudžia transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę. Ši draudimo bendrovė, Transporto priemonių draudikų biuro vardu, administruoja tolimesnį žalos atlyginimo procesą.
Visų pirma, neklausyk tokio vairuotojo pažadų susitarti vietoje. Nedelsdamas kviesk policiją, užpildyk eismo įvykio deklaraciją ir pažymėk, kad kaltininko transporto priemonė buvo be draudimo. Vėliau per transporto priemonių draudikų biurą ši suma bus išieškota iš kaltininko. Statistika rodo, kad vidutinė žala Lietuvoje siekia apie 950 eurų, tačiau praktikoje sumos gali būti daug didesnės.
Eismo įvykį sukėlęs ir draudimo neturėjęs vairuotojas privalės atlyginti visą žalą iš savo lėšų. Jeigu avarija įvyksta užsienyje, žala dar labiau išauga. Taigi, jeigu eismo įvykį sukėlė neapdraustos transporto priemonės vairuotojas, kuris neturi nei privalomojo draudimo, nei KASKO, jūs neprarandate kompensacijos, o ją išmoka draudimo bendrovė. Svarbiausia nepasiduoti spaudimui susitarti be įvykio detalių. Kviesk policiją, jei reikia, fiksuok visas detales ir saugok savo interesus.
tags: #kas #buna #jeigu #nepdraudi #automobilio