Kaip rodo tyrimai, beveik kas antras Europos vairuotojas pamiršta patikrinti slėgį padangose ir važiuoja tol, kol kas nors apie tai primena arba ateina laikas keisti padangas. Važiuojant su pernelyg mažu slėgiu, padangos kur kas greičiau dyla, sunaudojama daugiau degalų, be to, yra didesnė tikimybė tapti avarijos kaltininku. Norėdami išmėginti, kaip pernelyg mažas slėgis veikia vairavimą ir ekonomiją, atlikome eksperimentą.
Eksperimentas: kaip skirtingas slėgis keičia kelionę Vilnius-Kaunas-Vilnius
Automobiliu NISSAN Qashqai 1,5 tdci nutarėme įveikti atstumą iš Vilniaus į Kauną ir atgal važiuodami su skirtingai pripūstomis padangomis. Taigi pirmyn važiuojame su pagal gamintojo rekomendaciją pripūstomis padangomis. Rekomenduojamas slėgis priekyje - 2,3 atmosferos, gale - 2,1. Iš Vilniaus į Kauną važiuojame pro Sudervę ir Dūkštą, po to įsukame į autostradą. Automobilio greitis iki Vievio yra 90-99 km/h, autostradoje - 100-109 km/h. Borto kompiuteris kelionės pabaigoje rodo, kad automobilis degalų naudojo 5 l/100 km.
Grįždami atgal slėgį visuose ratuose ekstremaliai sumažinome iki 1,3 atmosferos. Padanga subliūkšta - net nedrąsu važiuoti. Jau sėsdamas į mašiną žinau, kad ją valdyti reikės kiek kitaip. Ir iš tikrųjų automobilis atrodo sunkesnis, labiau prilipęs prie žemės. Tai natūralu, nes sumažinus slėgį padangos protektorius didesniu plotu liečiasi su kelio danga - didesnis sukibimo plotas, didesnis pasipriešinimas, o kartu ir didesnis degalų sunaudojimas. Be to, automobilį kur kas atsargiau reikia vairuoti posūkiuose, nes subliuškusios padangos labiau krypsta ir svyra - baisu, kad tokia padanga neišsimontuotų.
Kelią iki Vilniaus ta pačia trasa įveikiu be nuotykių. Vienintelis nemalonus dalykas, kad borto kompiuteris parodo 5,7 l/100 km sąnaudas. Vadinasi, dėl padidėjusių degalų sąnaudų 100 kilometrų kelionė man pabrango 2,1 Lt. O jeigu važiuočiau 1 000 ar 10 000 kilometrų? Tada pabrangtų 21 ir 210 Lt. Automobiliui su galingesniu varikliu degalų sąnaudos padidėtų kur kas daugiau.
Taigi tokie skaičiai nuteikia nemaloningai. Prisiminęs, kad taip važiuojant smarkiai trumpėja padangos amžius, pagalvoji, jog galbūt verta dažniau privažiuoti prie dažnuose degalinėse esančio oro kompresoriaus. Važinėjant 80 procentų pripūstomis padangomis, jų ilgaamžiškumas sumažėja 25 procentais. O jeigu slėgis siekia 60 procentų, ilgaamžiškumas sumažėja net 65 procentais. T. y. jeigu jūsų automobilio rekomenduojamas padangų slėgis yra 2,2 atmosferos, o jūs važiuojate su 80 procentų pripūstomis padangomis, t. y. 1,76 atmosferos, tai padanga vietoj 50 000 kilometrų nuvažiuos 37 500 kilometrų. Žodžiu, prarandate 12 500 kilometrų ar bent pusmetį, o kiti gal ir metus, važiavimo.
Jeigu jūsų automobilio padangos pripūstos tik 60 procentų, tai manometras vietoj 2,2 atmosferos parodys 1,32 atmosferos, o padanga naudodutės tik 17 500 kilometrų. Žiemiški orai - jau ant nosies, o padangas keičiančios dirbtuvės tiesiog apgultos. Po lapkričio 10 dienos vasarinėmis padangomis Lietuvoje važinėti draudžiama. Vasarinėmis padangomis galima važinėti tik iki lapkričio 9-osios vakaro. Po vidurnakčio, prasidėjus lapkričio 10-ajai, vairuotojai rizikuos ne tik gauti baudą - automobiliams su nepakeistomis padangomis bus anuliuojama techninės apžiūros (TA) kortelė. Reikalavimui nepaklusę vairuotojai ne tik turės mokėti 28-43 eurus siekiančią baudą, bet ir turės iš naujo važiuoti į TA stotį ir pereiti patikrinimą.
Kas lemia padangų slėgį ir jo įtaką eksploatacijai
Padangų slėgis - tai oro kiekis padangoje, matuojamas PSI arba barais, kuris užtikrina, kad padanga išlaikytų transporto priemonės svorį ir veiktų pagal gamintojo specifikacijas. Tinkamas slėgis priklauso nuo transporto priemonės svorio, dydžio ir padangų konstrukcijos. Nepakankamai pripūstos padangos turi didesnį sąlyčio su keliu plotą, todėl padidėja pasipriešinimas riedėjimui. Variklis turi dirbti intensyviau, kad įveiktų šį pasipriešinimą, todėl sunaudojama daugiau degalų. Vasarinės padangos vertinamos dėl išskirtinių valdymo ir stabdymo savybių. Tačiau dėl nepakankamo oro slėgio padangos gali reaguoti vangiai, sumažėti sukibimas su kelio danga ir pailgėti stabdymo kelias.
Per daug pripūstos padangos pavojai apima pablogėjusią trauką ir valdymą, padidėjusį padangų pažeidžiamumą (duobės, borteliai), staigesnį šturmo signalą dėl sprogimo rizikos, aštresnį važiavimą ir didesnį triukšmą. Netolygus padangų nusidėvėjimas (centro kraštų nelygus nusidėvėjimas) bei didesnis kelio danga garsas yra dažni neigiamų pokyčių padarai. Todėl svarbu nuosekliai tikrinti slėgį, kai padangos šaltos, taip pat atsižvelgti į sezono pokyčius.
Padangų slėgio priežiūros tobulinimas apima: nustatytą rekomenduotą slėgį, patikimą matuoklį, taisyklingą įkrovimą, temperatūros įtakos įvertinimą, padangų rotavimą ir balansavimą, susidėvėjusių padangų keitimą bei sezone pokyčius. Reguliariai tikrinti slėgį galima tiek patys, tiek degalinėse. Taip pat svarbu žinoti, kad slėgis kinta su aplinkos temperatūra: šaltesniu metų laiku slėgis gali sumažėti, šiltesniu - padidėti.
Kodėl svarbu laikytis sezono reikalavimų ir kokie jų pasekmių mechanizmai
Lietuvoje vasarinėmis padangomis vairuoti galima tik iki lapkričio 9-osios, o nuo lapkričio 10-osios privaloma naudoti žiemines arba molėtines (atsižvelgiant į terminus). Pažeidimai gali lemti baudą, TA kortelės anulavimą ir teisines bei draudimo problemas. “ERGO Insurance” duomenimis, pernai spalio-lapkričio mėnesiais vyko daugybė eismo įvykių dėl prastų oro sąlygų ir plikledžio; ankstesnis padangų keitimas sumažina riziką. Taip pat policijos reidų metu tikrinamas padangų sezoniškumas, protektoriaus gylis ir kiti saugumo reikalavimai.
Tuo tarpu geriau laikytis rekomenduojamo slėgio, nes net ir nedidelis nusileidimas gali sukelti didinti degalų sąnaudas, pabloginti važiavimą, taip pat kilti sustojimo ir avarinio vairavimo sunkumų. Vienos ašies padangų skirtingas slėgis gali sukelti asimetrišką vairavimo pojūtį, o tai kelia papildomą riziką. Todėl gamintojai diegia padangų slėgio stebėjimo sistemas (TPMS) - tiesiogines ir netiesiogines, kad vairuotojai būtų informuoti apie slėgio pokyčius. Netiesioginės sistemos dažnai pasitelkia ABS/ESC duomenis, o tiesioginės sistemas nuolat stebi belaidžiai jutikliai ir tiksliai nurodo, kuriai padangai reikia dėmesio.
20-ojo amžiaus pabaigos avarijos su Firestone padangomis paskatino JAV įvesti TPMS privalomumą, o nuo 2012-2014 metų Sing įvedė TPMS Europoje. Jei avarija įvyksta dėl netinkamų padangų, draudimas gali būti ribojamas, o kaltininkas gali prarasti dalį ar visą žalą išmokos. Tačiau net ir su TPMS, svarbiausia išlieka reguliarus slėgio tikrinimas ir padangų priežiūra.
Praktiiniai patarimai, kaip išlaikyti tinkamą padangų slėgį
- Reguliariai tikrinkite slėgį bent kartą per mėnesį ir prieš ilgas keliones; naudokite patikimą matuoklį.
- Tikrinkite slėgį, kai padangos yra šaltos, nes įkaitus jos gali būti per didelės.
- Atsižvelkite į temperatūros pokyčius: kiekvienas 10 laipsnių temperatūros svyravimas gali įtakoti slėgį apie 0,1-0,2 baro.
- Rotuokite ir balansuokite padangas, kad jos dėvėtųsi tolygiai ir išlaikytų optimalų kontaktą su kelio danga.
- Keiskite susidėvėjusias padangas ir patikrinkite jas po remonto ar bet kokių oro plombų žymenų.
- Nustatykite ventilio sandarumą, jei iškyla nuolatiai žemas slėgis - tai dažna nesandarumo priežastis.
Viena iš esminių rizikų - plikledis, kai vasarinės padangos tampa dar pavojingesnės. Todėl ypatingą dėmesį reikia skirti padangų slėgiui rudens metu ir perėjimu į žieminį sezoną. Žieminės padangos su snaigėmis ar M+S žymėjimu privalomos per tam tikras datas, o tinkamai parinktas slėgis padeda užtikrinti saugumą kalnuotose kelio eilutėse ir dideliu greičiu.
Galiausiai, nors skaitmeninės TPMS sistemos didina saugumą, jos nepakeičia reguliarios padangų priežiūros. Turėkite kelias nuolat prieinamas priemones, būkite atidūs temperatūros pokyčiams ir niekada neignoruokite pranešimų apie neteisingą padangų slėgį.
Norint dar išsamesnio supratimo, pateikiame mikro duomenų lentele apie dažnai pasitaikančias pasekmes, susijusias su skirtingais slėgiais:
| Slėgis padangoje | Pasekmės | Svarbiausi patarimai |
|---|---|---|
| Normalus (pagal gamintojo rekomendacijas) | Optimalus kontaktas su kelio danga, geras valdymas, ekonomiška degalų sąnauda | Reguliariai tikrinti, laikytis sezono reikalavimų |
| Žemas (pvz., 1,3-1,8 baro mažiau) | Sumažėjęs sukibimas, ilgesnis stabdymo kelias, didesnė degalų sąnauda, greitesnis padangų dėvėjimasis | Koregicija iki rekomenduotino slėgio, patikrinti ventilių sandarumą |
| Per didelis slėgis | Mažesnis kontaktas su keliu, didesnė tikimybė sužeisti kraštus, didesnis triukšmas, greitesnis kai kam sutrūkinėjimas | Atstatyti į rekomenduotą lygį, stebėti padangų kraštų nusidėvėjimą |
Apie savo patirtį ir rekomendacijas papildomai kalba Lietuvos vairuotojų žinios ir praktika: padangų slėgį reikia tikrinti reguliariai ir neatidėlioti, ypač keičiantis orams. Jeigu kyla abejonių dėl slėgio ar padangų būklės, kreipkitės į autoservisą. Svarbiausia - saugumas ir išlaikyti kontrolę virš kelio nuolydžių ir stabdymo situacijose.
WHAT is TPMS? HOW does TPMS work? WHY do I need TPMS? (Tire Pressure Monitoring System)
Vėliau įsakyta: „Jeigu nutiktų įvykis, neturintis priežastinio ryšio su padangų būkle, į jas nekreipsime dėmesio. Pavyzdžiui, jeigu pavagiamos automobilio detalės, Kasko draudimas nuostolius atlygins, arba jei parkavimo vietoje stovintį automobilį aplamdys kita transporto priemonė, nukentėjusysis išmoką iš kaltininko civilinės atsakomybės draudiko gaus.“ Tačiau nepaisant to, tinkamas padangų slėgis visada yra nepamainomas prioritetas kelyje.
Santrauka: kodėl slėgis padangoje toks svarbus
Padangų slėgis yra gyvybiškai svarbus transporto priemonės saugumui, eksploatacinėms savybėms ir degalų ekonomijai. Reguliari slėgio kontrolė padeda užtikrinti optimalų valdymą, stabdymą, degalų efektyvumą ir padangų ilgaamžiškumą. Tiksliai nustatytas slėgis apsaugo nuo netikėtų padangų gedimų, užtikrina saugesnes keliones visame Lietuvos transporto tinkle, ypač per šaltusiais sezonais ir intensyvų eismą.
tags: #kas #atsitiks #jei #vaziuosime #nepakankamai #pripustomis