Lietuvos gyventojai dažnai susiduria su diskriminacija darbo rinkoje. Apklausos atskleidžia, kad tai yra plačiai paplitusi problema, veikianti ne tik įsidarbinimo galimybes, bet ir bendrą visuomenės požiūrį į įvairovę. Apie šios problemos mastą, priežastis ir galimus sprendimo būdus kalba Karolis Žibas, pabrėždamas visuomenės uždarumą ir būtinybę kompleksiniam požiūriui į lygybę ir įvairovę.
Diskriminacijos mastas ir formos Lietuvoje
„Vilmorus“ atlikta apklausa atskleidė, kad net 57 proc. Lietuvos gyventojų, bandydami įsidarbinti, yra patyrę diskriminaciją dėl amžiaus. Apklausa taip pat parodė, kad 37 proc. žmonių mano, jog Lietuvoje yra paplitusi diskriminacija darbo vietoje dėl negalios.
Daug respondentų (41 proc.) asmeniškai pažįsta žmones, patyrusius diskriminaciją įsidarbinant dėl amžiaus, ir beveik 14 proc. - dėl lyties. Diskriminaciją įsidarbinant ar dirbant teigia patyręs kas antras šalies gyventojas.
Atlikti tyrimai rodo, kad įsidarbinant žmonės labiausiai diskriminuojami dėl amžiaus, negalios, lyties ir šeiminės padėties. Mažiau - dėl kalbos ir seksualinės orientacijos, o mažiausiai - dėl religinių įsitikinimų. Nors religiniai įsitikinimai ir rasė yra rečiausios diskriminacijos formos, tai nereiškia, kad jos nėra paplitusios. Nemaža žmonių dalis teigia nežinantys, ar seksualinė orientacija, lytinė tapatybė, rasė ar etninė kilmė bei religiniai įsitikinimai yra paplitę diskriminacijos pagrindai.
Paslėpta diskriminacija ir visuomenės nuostatos
Karolis Žibas atkreipia dėmesį, kad diskriminacija labai dažnai yra paslėpta. „Kuo toliau, tuo labiau ji, kaip ir neapykantos kurstymas ar neapykantos kalba, darosi nematoma“, - teigia K. Žibas. Svarbu, kad diskriminacijos atveju žmogus pateiktų skundą, siekiant ją atpažinti ir kovoti. Tačiau didelė dalis žmonių nėra pasiruošę ginti savo teisių teisme, darbo ginčo komisijose ar Lygių galimybių kontrolierės tarnyboje. Viena iš priežasčių - nepasitikėjimas teisine sistema.
Pasak K. Žibo, svarbu akcentuoti vyraujančius stereotipus, kuriuos atskleidžia Lietuvos Socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto visuomenės tyrimų duomenys. Didelė visuomenės dalis (47,6 proc.) nenorėtų dirbti vienoje darbovietėje su romais, asmenimis su psichikos negalia (44,6 proc.), musulmonais (37 proc.), homoseksualiais asmenimis (28,9 proc.).
Situacija negerėja - nuostatos yra neigiamos ir daugiau mažiau stabilios. Jos šiek tiek kinta dėl išorinių faktorių, pavyzdžiui, nuostatos į etniškumą ar religiją dažnai keičiasi, kai kažkur toli įvyksta teroristinis išpuolis, kurį Lietuvos žiniasklaida parodo kaip nacionalinę problemą. Tada išankstinės nuostatos ir neapykanta greitai šokteli ir tik po kiek laiko pradeda iš lėto slūgti.
„Svarbu suprasti, kad nei politikai, nei darbdaviai, nei aš ar jūs neatvažiavome į Lietuvą gyventi iš mėnulio. Mes visi esame tos pačios visuomenės nariai. Tyrimai rodo, kad Lietuvos visuomenė yra uždara kultūriškai. Socialinė distancija skirtingų mažumų atžvilgiu, pradedant LGBT bendruomene, žmonėmis su psichikos negalia, baigiant pabėgėliais, musulmonais, juodaodžiais, yra didelė“, - aiškina K. Žibas. Todėl, pasak jo, tikėtis, kad dalis politikų, verslininkų ar darbdavių būtų kitokie, yra naivu, nes diskriminacija darbo rinkoje yra atspindys nuostatų, vyraujančių plačioje visuomenėje.
„Niekas negimsta rasistu - juo tampama“, - pabrėžia K. Žibas.
„Įvairovės chartija“ ir sprendimo būdai
Tyrimas, atskleidęs diskriminacijos mastą, buvo atliktas kartu su Europos Komisijos iniciatyva „Įvairovės chartija“, kurios tikslas yra mažinti diskriminaciją ir skatinti lygias teises darbo rinkoje. Lietuva yra 22-oji valstybė, kuri prisijungė prie šios iniciatyvos, prasidėjusios Prancūzijoje 2004-aisiais. Prie jos ketina prisijungti ir beveik 30 šalyje veikiančių įmonių.
K. Žibas teigia, kad daugybė tyrimų rodo, jog įmonės, kurios vadovaujasi lygybės ir įvairovės principais, geriau išnaudoja verslo potencialą. Skirtingos komandos narių patirtys ir gebėjimai padeda geriau suprasti įvairias klientų grupes, pamatyti skirtingas perspektyvas. Šiuolaikiniam darbuotojui įmonės reputacija taip pat tampa vis svarbesniu faktoriumi, renkantis darbo vietą.
Praėjusį rudenį startavus „Įvairovės chartijos“ iniciatyvai, prie jos prisijungusios įmonės įsipareigoja didinti įvairovę savo organizacijose ir skleisti įvairovės žinią tarp kitų įmonių. Šiandien labai didelė dalis mažumoms priklausančių žmonių gyvena ant skurdo ribos. Pavyzdžiui, Lietuvoje negalią turinčių žmonių skurdo lygis yra tragiškai didžiulis. „Mūsų darbo tikslas yra, kad įmonės, prisijungusios prie „Įvairovės chartijos“, padėtų mažinti atskirtį bei skurdą“, - sako K. Žibas. Privatus sektorius turi sekti tokiais pavyzdžiais kaip restoranas „Pirmas blynas“, kuris, įdarbindamas negalią turinčius asmenis, prisideda prie socialinės atskirties mažinimo Lietuvoje.
Veiksniai, trukdantys efektyviai kovai su diskriminacija
K. Žibas išskiria daugybę faktorių, trukdančių efektyviai naikinti diskriminaciją darbo vietoje Lietuvoje:
- Teisinė bazė ir jos įgyvendinimas: Valstybė turi Lygių galimybių įstatymą ir Darbo kodekso pataisą, įpareigojančią dideles įmones įgyvendinti lygių galimybių politiką. Tačiau, nors teisiniai instrumentai egzistuoja, jų efektyvus pritaikymas yra iššūkis.
- Darbdavio atsakomybė: Pats darbdavys turi užtikrinti ne tik nediskriminavimą, bet ir įvairovę, turėdamas tinkamą įvairovės valdymo politiką darbo vietoje.
- Prevencijos trūkumas švietimo sistemoje: Labai svarbu kalbėti apie prevenciją, nes dabar tenka kovoti su ne iki galo sutvarkyto švietimo pasekmėmis. Švietimas, ypač lytiškumo klausimais, yra labai jautrus visuomenei, o bandymai įtraukti informaciją apie LGBT bendruomenę ar kelti lytinio identiteto klausimus susilaukia didelės visuomenės dalies priešpriešos.
- Politinės valios ir darbuotojų palaikymo stygius: Tiek valstybėje, tiek privačiame sektoriuje pirmiausia turi atsirasti politinė valia, o vadovybės iniciatyvą turi palaikyti ir patys darbuotojai. Būtina investuoti į sąmoningumo didinimą pačioje įmonėje.
- Įvairovės sampratos nenuoseklumas: Įmonėms reikia aiškiai nusistatyti, kaip jos supranta įvairovę, nes vienos gali būti atviros pabėgėliams, bet prarasti progresyvumą kalbant apie seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę.
- Žmogiškųjų išteklių specialistų vaidmuo: Už žmogiškuosius išteklius atsakingi darbuotojai turi užtikrinti, kad įdarbinimo procese kandidato nebūtų klausiama asmeninių klausimų (pvz., „Ar Jūs planuojate šeimą?“, „Kokia yra Jūsų religija?“). Įdarbinus mažumai priklausantį žmogų, turi būti pasirūpinta saugia ir įtraukiančia darbo atmosfera. Žmogus, kuris nesijaučia pilnavertis komandos narys, nebus efektyvus.
Imigracija ir diskriminacija: Karolės Žibo perspektyva
Karolis Žibas, dirbdamas Etninių tyrimų institute nuo 2006 metų, tyrinėja imigracijos procesus ir su jais susijusią diskriminaciją. Jis pabrėžia, kad Lietuvoje imigrantų yra mažai (apie 1 proc. gyventojų), tačiau trečdalis Lietuvos piliečių galvoja, jog jų yra itin daug, o absoliuti dauguma (57,8 proc.) imigraciją vertina neigiamai. Šios nuomonės formuojamos nepaisant to, kad dauguma apklaustųjų savo kasdieniniame gyvenime nesutinka nei vieno imigranto. Tai rodo, kad nuostatas formuoja ne tiesioginė patirtis, o viešajame diskurse vyraujančios nuostatos ir žiniasklaidos vaidmuo, kuri dažniausiai pateikia migracijos statistiką arba neigiamus aspektus.
Karolis Žibas atkreipia dėmesį, kad Konsultaciniame centre migrantams, kuriame teikiamos socialinės ir psichologinės konsultacijos, vyrams dažniausiai sunku susirasti darbą ir integruotis. Centre per mėnesį apsilanko apie 40 žmonių. Tačiau centras yra visiškai priklausomas nuo projektų finansavimo ir neturi sąsajų su politikos prioritetais, o tai rodo nestabilią imigrantų integracijos infrastruktūrą Lietuvoje.
Imigrantai susiduria su neigiamomis visuomenės nuostatomis ir teisinėmis problemomis tvarkydami dokumentus. K. Žibo teigimu, vyrauja kultūrinio pobūdžio uždarumas, pasireiškiantis „kitaip atrodančių“ imigrantų atžvilgiu, ir ekonominis aspektas, susijęs su konkurencija dėl darbo rinkos ir kitų socialinių išteklių. Dauguma respondentų teigiamai vertina imigrantus iš Vakarų Europos, ES šalių, Amerikos, tačiau neigiamai - atvykstančius iš Rytų, pavyzdžiui, Libano, Pakistano. Ekonominė grėsmė pasireiškia, kai manoma, kad imigrantai konkuruoja darbo rinkoje, o kultūrinė - kai manoma, kad imigrantai gali pakeisti šalies etninę kompoziciją.
Socialiniai ryšiai yra labai svarbūs migrantams. Migrantai, turintys šeimos narių ar draugų, lengviau randa darbą ir vietą gyventi. Dabartinės Lietuvos imigracijos struktūrą dažniausiai sudaro atvykimas šeimos susijungimo pagrindu, darbo migracija, verslo kūrimas ir studijos. Pavyzdžiui, kinai atvyksta tiek kaip darbo migrantai, tiek kaip verslininkai, studentai ar šeimos nariai, dažniausiai jau pakviesti Lietuvoje gyvenančių kinų.
Pažeidžiamos migrantų grupės ir integracijos iššūkiai
Išskirti labiausiai diskriminuojamas migrantų grupes sunku, nes diskriminacija matoma skirtingai, priklausomai nuo grupės. K. Žibo teigimu, studentai, turintys socialinių ryšių, galbūt jautriau reaguoja į diskriminaciją, nes daugiau dalyvauja visuomenės gyvenime. Tačiau darbo migrantų socialinių tinklų ratas būna mažesnis, tad jų patirtys gali būti nutylėtos. Tie, kurie atvyksta kurti verslo ir turi kapitalo, susiduria su kitokiomis problemomis nei tie, kurie neturi socialinių ryšių ir kasdieninės pagalbos.
„Neabejotinai pabėgėliai yra ta grupė, kuri galėtų būti laikytina pačia pažeidžiamiausia imigrantų grupe“, - teigia K. Žibas. Jo nuomone, integracijos politika turėtų būti kuriama nacionaliniu lygmeniu, tačiau įgyvendinama lokaliai, atsižvelgiant į tai, kad į Lietuvą atvyksta imigrantai iš geografiškai ir kultūriškai skirtingų šalių (Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos, Kinijos, Turkijos).
K. Žibas paminėjo du požiūrius į migrantų integraciją: besąlygišką pagalbą ir įgalinimą burtis bei atstovauti save socialiniame lygmenyje. Lietuvoje kol kas yra keletas imigrantų organizacijų, pavyzdžiui, afrikiečių bendruomenė ar „Balturka“, kurios tikslas - Turkijos kultūros sklaida. Deja, Lietuvoje imigrantų integracija kol kas nėra politikos prioritetas, skirtingai nei kitose šalyse, kur tokios organizacijos veikia prie ministerijų.
Lietuva yra geroje pozicijoje mokytis iš Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių patirties, pritaikant migracijos reguliavimo modelius, atsižvelgiant į Lietuvos istorinį kontekstą.
tags: #karolis #zibas #diskriminacija #darbe